Į istorinius šaltinius dauguma mūsų rajono vietovių pateko įvairiuose dokumentuose. Juose įrašytos datos nėra nei vietovių „gimimo“, nei „įkūrimo“, o pirmųjų žinomų paminėjimų istoriniuose šaltiniuose metai. Tai būtina turėti omenyje, remiantis dabar šioje straipsnių serijoje įrašytais vietovių paminėjimo faktais.
Straipsniai parengti, surinkus informaciją iš įvairių autoriui žinomų istorinių šaltinių. Ateityje galbūt bus aptikti nauji duomenys ir datas teks tikslinti.
Alvydas Ivoncius
(Tęsinys. Pradžia Nr. 17, 18, 19, 20, 21)
DIRVONĖNAI, kaimas Upynos seniūnija.
Kaimas istoriniuose šaltiniuose minimas Dirvėnų pavadinimu. 1493 m. didysis kunigaikštis Aleksandras atnaujino privilegiją Luokės bažnyčiai, jai padovanodamas Paškuvėnų, Pateklėnų žemes, Papilės ir Tauragėnų dvarus su valstiečiais, įpareigojo tijūnus duoti jaučius iš Dirvonėnų, Viešvėnų, Biržuvėnų valsčių, CM(1), p. 134.
1537 m. Žemaitijos seniūnas Jonas Radvila išnagrinėjo bylą tarp Dirvėnų valsčiaus tijūno Bogdano Mitkevičiaus ir karaliaus dvariškio Jono Dirmos dėl žemės ir valstiečių Dirvėnų valsčiuje. Jonas Dirma buvo kaltinamas savavališkai perėmęs karališkuosius valstiečius. Jonas Dirma pateikė dokumentus, kad Žemaitijos seniūnas Stanislovas Stanislavičius (Kęsgaila) jam davė prie upės „Vedre“ jam Dirvėnų „dvorec“ ir 4 tarnybas žmonių, ir dar 20 tarnybų Dirvėnų valsčiuje. 1530 m. Žygimantas Senasis padovanojo Jonui Dirmai savo „dvorec“, vadinamą Vaitkai Geliūnai (Voitkov Geliunov) Dirvėnų valsčiuje, prie upės „Vedere“, ir 4 tarnybas žmonių bei 20 tarnybų žmonių Dirvėnų valsčiuje. Akte išvardinti padovanoti valstiečiai. 1529 metų akte Stanislovas Stanislavičius Jonavičius (Kęsgaila) padovanojo Jonui Dirmavičiui „dvorec“ „Voitkovskij Geliunov“ prie upės „Vedare“, Lietuvos metrika, Užrašymų knuga 25, aktai 154, 157, 159; p. 214, 220, 221, 223, 224,
Vėdarė – upelis, įtekantis į Upyną, o toji – į Virvytę.
1570 m. Valentinas Dirma užrašė žmonai Zofijai įvairiose Žemaitijos vietose valdas, taip pat ir Dirvėnuose, Mažųjų Dirvėnų valsčiuje prie Vėdarės upelio. 1590 m. Valentino brolis Motiejus Dirma su žmona Barbora Chondynska Šatinska pardavė savo dalį valdos Dirvėnuose prie Vėdarės Mikalojui Gruževskiui. ŽBH, t.1, p. 607.
1583 m. Malceris Paulavičius su žmona Dorota Daukantaite susitarė dėl žemės išskyrimo jos broliui Steponui Daukantui dviejose valdose (dvaruose) – Daukantuose ir Dirvėnuose, ŽBH, t.1, p. 534.
Kaip Kražių vienuolių benediktinių palivarkas, kaimas, priklausęs Dirvėnų valsčiui, Luokės parapijai, įrašytas 1775 metų padūmės rejestre, ŽKPT (1775), p. 64.
Dirvėnų palivarkas, priklausęs Kražių benediktinių vienuolynui, aprašytas 1782 m. inventoriuje su dvarui priklausiusių Kirklių, Eičių, Padvarninkų, Girkantų, Upynos, Dvarviečių ir Žemalėnų kaimų gyventojais činšininkais ir jų prievolėmis. FVIA, p. 291.
DROBŪKŠČIAI, kaimas Varnių seniūnijoje.
1591 m. Raseinių žemės teisme įrašytas pardavimo aktas, kuriuo Bartkutė-Pacevičienė sūnums Stanislovui ir Sebastijonui padovanojo valdą, dvarą Drobūkščiuose, Pavandenės valsčiuje. VADA (2), p. 163.
1595 m. Jurgiui Gelžyčiui jo pirmoji žmona Dorota Gedvilienė padovanojo pusę valdos (dvaro) Drobūkščiuose, kurią paveldėjo iš pirmo vyro, ŽBH, t.6, p. 197-198.
1598 m. Jokūbas Juškevičius užstatė dalį „tėviškės“ žemės Drobūkščiuose, Pavandenės valsčiuje, VADA (5), p. 27.
Kaime yra į Kultūros paveldo registrą įrašytas kapinynas, tačiau registre nenurodoma, kurio jis laikotarpio. Netyrinėtas. KVR.
DULKINIŠKĖ, kaimas Luokės seniūnijoje.
Seniausioje išlikusioje Luokės bažnyčios 1766-1772 santuokos ir mirties metrikų knygoje Dulkiniškė minima minimi nuo 1766 m.
DUMYTRAI, kaimas Viešvėnų seniūnijoje.
1597 m. Raseinių žemės teisme įrašytas dovanojimo aktas, kuriuo žemionis Kazimieras Mikolajevičius sūnui Valentinui padovanojo dvarą, valdą Geruliuose, Telšių valsčiuje, ir žemę Dumytrai Geruliuose, iki upelių Mastupis ir Kalvasupis, ir pelkes bei ganyklas Užgervainis. VADA (4), p. 225.
1597 m. Raseinių žemės teisme įrašytas, kuriuo žemionis Petras Jurevičius Mitkaitis pareiškė, kad neturi pinigų sumokėti teismo priteistą seseriai Agotai Mitkaitytei ir jos vyrui Agustinui Grigorjevičiui pasogą ir vieną ketvirtadalį tėviškės, vadinamos Dumytrais, Telšių valsčiuje. Todėl jis perdavė tą dalį seseriai valdyti. Netrukus buvo teismo knygoje įrašytas Augustino Kumpiko ir jo žmonos Agotos kvitas, kad kaip kraitį gavo dalį dvaro, valdos Dumytruose, Telšių valsčiuje, VADA (4), p. 213
DUOBGIRĖ, kaimas Degaičių seniūnijoje.
DŪSEIKIAI, gyvenvietė Tryškių seniūnijoje.
1595 m. į Žemaičių žemės teismo knygą įrašytas Žemaitijos seniūno Jono Kęsgailos raštas (iš 1450-1486 metų), kuriuo pagal valdovo nurodymą Draudikui paskirtas žmogus. Kitu 1529 metų dokumentu šis raštas patvirtintas. 1529 metais paminėti: Vaikelis Draudikavičius su broliais, Mikalojus Jonaitis su broliu, Kinčius Duseikavičius su broliais ir Pronckus. 1584 m. minimi Telšių valsčiaus bajorai Dūseikos ir Draudikai.
1528 m. kariuomenės sąraše Telšių valsčiuje įrašyti Galminas Duseikavičius, trys jo broliai ir Kinčius Duseikavičius. 1595 m. Ambraziejus Petravičius Duseika nusipirko valdą (dvarą) Duseikiuose. Tais metais Kachna Galminaitė Duseikaitė padovanojo sūnui Valentinui Simonavičiui valdą Dūseikiuose.
Raseinių žemės teismo knygoje vietovė paminėta 1590, 1594 metais. Minimas prie jo tekantis upelis Gaigalupis. GŽŽ, p. 65. 1590 m. Raseinių žemės teisme įrašytas Bednedikto Janovičiaus skundas žmonos Liucijos Šimkovnos vardu. Ją, einančią viešu keliu iš darbo į savo namus, vadinamus Duseikiais, Telšių valsčiuje, užpuolė žemionis Motiejus Soltuškevičius ir be kaltės sumušė, sužeidė. VADA (2), p. 156.
1594 m. Raseinių žemės teisme įrašytas pardavimo aktas, kuriuo žemionis Martynas Mikolajevičius žemioniui Ambraziejui Duseikai pardavė dvarą, valdą Dūseikiuose, Telšių valsčiuje. VADA (3), p. 108.
Vietovės pavadinimas kilo iš bajorų Duseikų pavardės XVI amžiuje. Kaip anksčiau ši vietovė vadinosi, nežinoma.
DVARVIEČIAI, kaimas Varnių seniūnijoje.
DŽIUGINĖNAI, kaimas Gadūnavo seniūnijoje.
1575 m. Raseinių žemės teisme įrašytas 1573 m. dovanojimo aktas, kuriuo Jonas Vaitiekavičius savo žmonai Barborai Matovičiūtei dovanoja dvarą, valdą Džiuginėnuose ir pusę kilnojamojo turto. VADA (1), p. 12.
1575 m. Raseinių žemės teisme įrašytas 1571 m. pardavimo aktas, kuriuo Jasius ir Ambroziejus Laucevičiai, Stanislovo sūnūs, pardavė Markui Vnučkai, Lauryno sūnui, 7 tarnybas žmonių Gudenėnuose ir Džiuginėnuose su žeme. Tais pačiais metais įrašytas teisme Jokūbo Laucevičiaus pardavimo 1571 m. aktas, kuriuo jis pardavė Markui Vnučkai vieną tarnybą žmonių Džiuginėnuose, Telšių valsčiuje, o paskui dar vieną tarnybą Gudenėnuose, Viešvėnų valsčiuje. VADA (1), p. 17.
Kaime yra Džiuginėnų dvaro sodyba, kurios pastatų išliko mažuma: ponų namas, ledainė, virtuvė, dalis parko, KVR. Dvarą valdė Laucevičiai, Nagurskiai, Gorskiai, Perkovskiai.
Kaime yra piliakalnis, datuojamas I tūkstantmečio prieš Kristų pabaiga-XIII amžiumi. Aptikta IX-XII a. senovės gyvenvietė, buvusi arčiau kapinių. Išlikęs X-XIII a. Džiuginėnų-Siraičių kapinynas. 1956 ir 1957 metais archeologinių tyrinėjimų metu aptikta 19 degintinių X-III a. kapų, 1 griautinis XII-XIII a. kapas. Žinoma, kad 1901 m. Siraičių palivarko savininkas Opulskis ardamas lauką rado kalaviją, o 1902 m. toje pačioje vietoje E. ir L. Andrijauskai kasinėdami aptiko XI-XII amžių „lobį“ – turtingo degintinio kapo įkapes, KVR.
1999 m. dėl tako tiesimo tyrinėjant piliakalnio papėdę, aptiktos akmenų eilės, grindinio likučiai. Ištirtas plotas datuojamas I tūkstantmečio II puse-II tūkstantmečio pradžia. Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1998-1999 metais. Zenonas Baubonis, Bronius Dakanis. Džiuginėnų piliakalnio senovės gyvenvietės žvalgomieji tyrimai 1999 m., p. 86-87.
2025 m. tyrinėjimų metu rasta molio šukių, datuojamų I tūkstantmečio prieš Kristų pabaiga-I tūkstantmečio pradžia. Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2005 metais, Antanas Kavaliauskas. Džiuginėnų piliakalnio papėdės gyvenvietė, p. 27-28.
1991 ir 1993 metų tyrinėjimų metu (vadovė Laimutė Valatkienė) aptiktos ugniaviečių ir židinių liekanos, keramikos šukių, datuojamų XII-XIII a. Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1992-1993 metais. Laimutė Valatkienė. Džiugo piliakalnio ŠV gyvenvietės žvalgymas, p. 79-84.
Platesnius Džiuginėnų senovės gyvenvietės tyrinėjimus 2007 m. atliko „Alkos“ muziejaus archeologės Laimutė Valatkienė ir Dalia Karalienė. Aptikti negausūs radiniai datuojami X-XII amžiaus. Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2007 metais. Dalia Karalienė, Laimutė Valatkienė. Žvalgomieji tyrinėjimai Džiuginėnuose, p. 84-87.
(Bus daugiau)
Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas
Leave a Reply