Į istorinius šaltinius dauguma mūsų rajono vietovių pateko įvairiuose dokumentuose. Juose įrašytos datos nėra nei vietovių „gimimo“, nei „įkūrimo“, o pirmųjų žinomų paminėjimų istoriniuose šaltiniuose metai. Tai būtina turėti omenyje, remiantis dabar šioje straipsnių serijoje įrašytais vietovių paminėjimo faktais.
Straipsniai parengti, surinkus informaciją iš įvairių autoriui žinomų istorinių šaltinių. Ateityje galbūt bus aptikti nauji duomenys ir datas teks tikslinti.
Alvydas Ivoncius
(Tęsinys. Pradžia Nr. 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23)
GAULĖNAI, kaimas Upynos seniūnijoje.
1738 m. sudarytas karališkojo Patumšių dvaro inventorius. Jame įrašyta labai mažai ūkius valdžiusių asmenų (valstiečių ir bajorų), o kai kurie kaimai buvo tušti. Tai Šiaurės karo (1700-1721), 1708-1711 metų maro epidemijos ir badmečio (1710) pasekmė. Inventoriuje Gaulėnų kaime įrašyti vos tris ūkius valdę asmenys. PDI.
1771 m. surašytas valdovui priklausiusios valdos – Patumšių rakto – inventorius. Aprašyti Patumšių palivarko, esančio Gaulėnų kaime, pastatai, baldai, daiktai. Minimi žemės sklypai Auksztas, Pilibiszki, Margiszki, Garzdy. Aprašomos lankos „w Oreliszkach (50 vežimų šieno)“, „w Wrobliszkach (30 vežimų šieno)“, „w Butwiliszkach (15 vežimų šieno)“. Aprašomi Patumšių miškai, palivarko gyvuliai, javų derlius, Patumšių rakto karčema.
Gaulėnuose įrašyti 8 ūkius valdę valstiečiai ir bajorai, minimi užusieniai Gaulėnai, Jankaitiškė, Przialgava. PRI.
GAUŠYNAI, kaimas Luokės seniūnijoje.
1597 m. Raseinių žemės teisme įrašytas pardavimo aktas, kuriuo žemionis Mikalojus Burba žemioniui Mikalojui Paškevičiui pardavė dalį žmonių tarnyboje Gaučiškėje (Govšiškach), Patumšių valsčiuje, ir tris tuščias Šaltužiškio (Šaltužiškia), Geniškio (Geniškia), Balandiškio (Balandiškia) žemes Pavandenės dvare, valdoje, Pavandenės valsčiuje. VADA (4), p. 186.
1667 m. padūmės rejestre įrašytas Chrizostomas Gorskis savo dvare, kuris vadintas Gečiškė Gaušiūnai (Giedyszki Gauszyny), Patumšių valsčiuje. Jame Gorskiui priklausė 6 pavaldinių dūmai. ŽBH, t. 2, p. 179.
1771 m. surašytas valdovui priklausiusios valdos – Patumšių rakto – inventorius. Gaušynų kaimas minimas kaip priklausęs karmelitams. PRI.
GEČIAI, kaimas Viešvėnų seniūnijoje.
Kaimas Telšių bažnyčios 1672-1743 m. santuokos ir mirties metrikų knygoje minimas nuo 1676 m.
Žemaitijos kunigaikštystės Viešvėnų (1699-1700) valsčiaus inventoriuje surašyti karališkosios valdos Kveilių vaitystės Gečių kaimo valstiečiai: 3 valstiečiai, 6 valakai, iš jų 5 tušti. Valstiečiai valdė valakų dalis. Įrašytas kaimo Ruišėnų (Ruszynski) užusienis, kuriame buvo du valakai, abu tušti, be valstiečių. ŽKI, p. 384.
GEDRIMAI, gyvenvietė Gadūnavo sen.
Sedos bažnyčios 1668-1675 m. krikšto metrikų knygoje Gedrimai minimi nuo 1668 m.
Žemaitijos kunigaikštystės 1699 m. Viešvėnų valsčiaus inventoriuje surašyti Gudenėnų vaitystės Gedrimų kaimo gyventojai: 5 valstiečiai, 11 valakų žemės, iš jų 9 tušti. ŽKI, p. 384-394.
Kaimas įrašytas 1807 m. Alsėdžių bažnyčios parapijiečių sąraše.
GEGUŽKALNIS, kaimas Varnių seniūnijoje.
GELSODĖ, kaimas Luokės seniūnijoje.
1584 m. Raseinių žemės teismo knygoje minimas Žaduvėnų dvaras, valda prie karališkųjų kaimų Geld ir Mikovago. GŽŽ, p. 70. „Geld“ yra iškreiptas Gelsodės, o „Mikovago“ – Miksodžio pavadinimai.
1738 m. sudarytas karališkojo Patumšių dvaro inventorius. Jame įrašyta labai mažai ūkius valdžiusių asmenų (valstiečių ir bajorų), o kai kurie kaimai buvo tušti. Tai Šiaurės karo (1700-1721), 1708-1711 metų maro epidemijos ir badmečio (1710) pasekmė. Inventoriuje Gelsodės kaime neįrašytas nė vienas ūkį valdęs asmuo, kaimas nurodomas kaip tuščias. PDI.
1771 m. surašytas valdovui priklausiusios valdos – Patumšių rakto – inventorius. Minimas Gelsodės kaimas, kaip priklausęs šiam raktui. PRI.
GELŽYČIAI, kaimas Varnių seniūnijoje.
1597 m. Raseinių žemės teisme įrašytas pardavimo aktas, kuriuo žemionis Grigalius Martynavičius žemioniui Stanislovui Veštortui pardavė 1/4 dalį dvarelio Gelžytovčizna Laukaliuose (Lavkaliach), priklausančią Medininkų (Medniki) dvarui, valdai, Medingėnų valsčiuje.VADA (4), p. 214.
„Gelžitovčyzna“ – suslavinta „Gelžyčiškė“ forma. Paprastai taip buvo vadinamos kurios nors vietovės dalys. Šiuo atveju tai senovinės Medininkų vietovės dalis, priklausiusi bajorams Gelžyčiams. 1667 m. padūmės rejestre Gelžyčiuose Medininkuose įrašytas Stanislovas Gelžytis, 1 pavaldinių dūmas, ŽBH, t. 2, p. 65.
1739 metais Petras Grinaveckis, Adomo sūnus, užrašė valdas Gelžyčiai Medininkai (Medniki), Skilandiškė savo sūnui, kuris jas 1783 m. pardavė. ŽBH, t. 2, p. 318.
Nunykus Medininkų pavadinimui, jų teritorijoje liko Gelžyčių ir kiti kaimai.
1654 m. parašė testamentą Jonas Gelžytis, kuriuo valdas paliko sūnums Danieliui, Jurgiui ir Kristupui. ŽBH, t. 2, p. 66.
1667, 1690 m. padūmės rejestruose Gelžyčiuose, Medingėnų valsčiuje, įrašyti bajorai Gelžyčiai.
GERULIAI, kaimas Degaičių seniūnijoje.
Geruliai, kaip valda, dvaras Telšių valsčiuje Raseinių žemės teismo knygoje paminėti 1578, 1581, 1584 m.; kaip Gerulių palivarkas – 1585, 1588, 1590, 1591, 1593, 1594, 1598 m. 1584 m. Geruliai minimi prie Tausalo upelio, 1596 m. – palei upelį Judy (Judra), 1599 m. – Dumytrų valdoje palei upelį Jury (Judra) ir palei karališkąją valdą Gintaučiai (Gintovte), 1597 m. minimas Možbutiškis arba Geruliai tarp Mastupio ir Gervainio upelių. Minimas kelias iš Gerulių į Luokę. 1589 m. paminėtas Gerulių laukas (teritorija) prie Tausalo ir Gerupio upelių, Dumytrų dvare, valdoje. GŽŽ, p. 72-73.
1581 m. Raseinių žemės teisme įrašytas pardavimo aktas, kuriuo bajoras Motiejus Keivoris žemioniui Jurijui Petravičiui Straupiui pardavė žemę prie Tausalo upelio, Gerulių dvare, valdoje. VADA (1), p.70.
1606 m. Jurgis Gerulskis, Martyno sūnus, užrašė turto žmonai Zofijai Daugėlaitei iš savo valdų Geruliuose. Pagal 1833 m. bajorystę pasitvirtinusios herbo „Giejsz“ Gerulių genealogiją, jų protėvis buvo Martynas Gerulskis, turėjęs valdą Geruliuose, ŽBH, t. 2, p. 81.
Bajorai Geruliai Geruliuose ir kitur minimi 1667, 1690 metų padūmės rejestruose. Esama ir daugiau vėlesnių metų aktų, susijusių su bajorų turtiniais reikalais Geruliuose.
Telšių bažnyčios 1745-1797 m. mirties metrikų knygoje esama įrašo, kad 1757 m. velionis palaidotas Gerulių koplyčios šventoriuje (kapinėse).
GERULIŠKĖ, kaimas Luokės seniūnijoje.
Seniausioje išlikusioje Luokės bažnyčios 1759-1764 m. krikšto metrikų knygoje kaimas paminėtas 1763 m.
GETAUTĖ, kaimas Viešvėnų seniūnijoje.
Raseinių žemės teismo knygoje vietovė Getautė, kaip esanti Viešvėnų valsčiuje, paminėta 1594, 1595, 1598 m. GŽŽ, p. 82.
Getautiškės sklypas Rubežaičių dvare, Viešvėnų valsčiuje, Raseinių žemės teismo knygoje paminėtas 1589 m. GŽŽ, p. 69.
1594 m. Raseinių žemės teisme įrašytas dovanojimo aktas, kuriuo žemionė Zofija Martynovič Bartkevič Sebastijanovič Stanevič (Zofija, Martyno Bartkevičiaus žmona, Sebastijono Stanevičiaus duktė) žentui Grigorijui Motiejevičiui užstatė 1/2 dalį dvaro, valdos Rubežaičiuose (Rubežoite) ir žemes, vadinamas Troškutiškis ir Getautė (Gedtovtiškia), Viešvėnų valsčiuje. VADA (3), p. 105.
1595 metais Raseinių žemės teisme įrašytas užstatymo aktas, kuriuo žemionė Uršulė Šimkienė žemioniui Simonui Buišaičiui užstatė 1/3 dalį žemės Pliauskiniai, Viešvėnų valsčiuje. Minimi kaimai Getautė (Gotovty), Lauko Soda (Lovkosedy), Smiltiniai, (Smiltyni). VADA (4), p. 45.
Žemaitijos kunigaikštystės Viešvėnų (1699-1700) valsčiaus inventoriuje surašyti karališkosios valdos Kveilių vaitystės Getautės kaimo valstiečiai: 2 valstiečiai, 9 valakai, iš jų 5 tušti. ŽKI, p. 384-39.
Kaime yra I tūkstantmečio antra puse – XIII a. datuojamas piliakalnis. Plačiau netyrinėtas, turėjusi būti šalia jo senovės gyvenvietė kol kas nenustatyta, KVR. Manoma, kad šis piliakalnis buvo 1253 metais Pietinio Kuršo dalybų taro Livonijos ordino ir vyskupo akte paminėtos Viešvės žemės centras.
GINTALAI, kaimas Degaičių seniūnijoje.
Buvęs bajorkaimis. Siejamas su bajorais Gintalais (šaltiniuose jie įvardijami Gintilais). Ši giminė save kildino iš Vytauto laikais gyvenusio Rušlio, kuris turėjo sūnus Gintilą ir Skaivotą. 1567 m. kariuomenės sąraše nuo Telšių valsčiaus įrašyti Ambraziejus ir Tomas Gintilaičiai. 1667 m. padūmės rejestre Gintaluose įrašyti Jurgis, Stanislovas, Kristupas ir kiti Gintilos, valdę po vieną šlėktos dūmą, kas rodo, kad jie, jų tėvai ar protėviai buvo išsidaliję stambesnę valdą. Gintilos Gintaluose įrašyti ir 1690 m. padūmės rejestre. Istoriniuose šaltiniuose kaimas kartais įvardijamas dvinariu pavadinimu – Gintilai Styrpeikiai, susiejant su bajorų Styrpeikų gimine. Stirpeikų kaimas išnykęs. ŽBH, t. 1, p. 130.
(Bus daugiau)
Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas
Leave a Reply