Į istorinius šaltinius dauguma mūsų rajono vietovių pateko įvairiuose dokumentuose. Juose įrašytos datos nėra nei vietovių „gimimo“, nei „įkūrimo“, o pirmųjų žinomų paminėjimų istoriniuose šaltiniuose metai. Tai būtina turėti omenyje, remiantis dabar šioje straipsnių serijoje įrašytais vietovių paminėjimo faktais.
Straipsniai parengti, surinkus informaciją iš įvairių autoriui žinomų istorinių šaltinių. Ateityje galbūt bus aptikti nauji duomenys ir datas teks tikslinti.
Alvydas Ivoncius
(Tęsinys. Pradžia Nr. 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 26, 27, 28, 29)
KLIOKAI, kaimas Žarėnų seniūnijoje,
Kaimas seniausioje išlikusioje Žarėnų bažnyčios krikšto metrikų 1682-1697 m. knygoje minimas nuo1685 m.
KLUBOKAI, kaimas Varnių seniūnijoje.
Kaimas seniausioje išlikusioje Varnių bažnyčios 1774-1790 metrikų (mirties) knygoje minimas nuo 1777 m.
KRĖPŠTAI, kaimas Ryškėnų seniūnijoje.
1568 m. sudarytas kai kurių Žarėnų valsčiaus inventorius, kuris 1618 m. įrašytas Žemaičių žemės teismo knygoje. Minimi kaimų gyventojai. Minimas Krėpštų kaimas, Inventoriai (16 a.), p.162-166.
1584 m. minimas kaimas „Kripšty“ Viešvėnų valsčiuje, priklausantis Žarėnų dvarui, GŽŽ, p. 147.
1599 m. sudarytas privataus Žarėnų dvaro inventorius. Mirus Simonui Vainai, Žarėnų dvarą paveldėjo jo sūnus Benediktas Vaina. Ta proga 1599 m. rugsėjo 5 d. buvo surašytas to dvaro inventorius, aprašytas dvarui priklausęs Krėpštų kaimas, kuris turėjo 20 valakų. Iš jų vienas valakas niekam nebuvo paskirtas, 7 šeimos turėjo po vieną valaką. 11 šeimų – po pusę valako, dvi šeimos – po trečdalį valako, viena šeima turėjo tik šeštadalį valako. Krėpštams dar buvo priskirti ir 6 miško valakai. Trys šeimos buvo paėmusios po vieną valaką, o kitais trimis naudojosi dvi šeimos. Knyga „Žarėnai“, Vilnius, 202, p.137.
1690 m. padūmės rejestre Žarėnų valsčiuje įrašyti bajorai iš Krėpštų, ŽKPT, p. 180-182.
KRUGELIŠKĖ, kaimas Tryškių seniūnija.
Kaimas paminėtas seniausioje išlikusioje Luokės bažnyčios 1759-1764 m. krikšto metrikų knygoje 1760 m. data.
1795 m. parengtas Tryškių seniūnijos, kaip valstybinės valdos, bei kai kurių Tryškių parapijos kaimų revizinis sąrašas, į kurį surašyti visi gyventojai šeimomis ar pavieniui. Krugeliškė, minima kaip užusienis, buvo tuščia, TSI.
KŪJAINIAI, kaimas Varnių seniūnijoje.
Aprašytas su valstiečiais, jų mokamu činšu ir valdomais žemės sklypais Žemaičių vyskupo stalo valdų 1637 m. generaliniame inventoriuje. Priklausė Varnių bažnytiniam dvarui. ŽVVI (1637), p.736.
Su valstiečiais, jų činšu ir valdomais sklypais aprašytas Žemaičių vyskupo stalo valdų 1662 m. generaliniame inventoriuje. Kaimas priklausė Varnių bažnytiniam dvarui. ŽVVI (1662),
1775 m. padūmės rejestre įrašytas Pavandenės valsčiuje kaip kaimas, kuriame Varnių rokitai turėjo valdą. ŽKPT (1775), p.69.
Kaime yra Karkliškių akmens amžiaus gyvenvietės: Karkliškių IV (Spigino ragas) – VIII-II tūkstantmečiai prieš Kristų; Karkliškių V (Spiginas) – VIII tūkstantmetis-II tūkstantmetis prieš Kristų, KVR.
Spiginas (Karkliškių senovės gyvenvietė V) tyrinėtas 1985-1986 m. Stačiašlaitėje salos kalvoje ištyrus 420 kvadratinių metrų plotą – visą pailgos siauros kalvos viršūnę, aptikti 3 mezolito laikotarpio kapai ir vienas vėlyvojo neolito kapas, taip pat ochros dėmė. Tais pačiais metais Spigino saloje, šiaurinėje kalvos papėdėje, ištirtas 112 kvadratinių dydžio plotas ir aptiktas neolito ir bronzos amžių gyvenvietės kultūrinis sluoksnis. Pagrindiniai radiniai – virvelinė keramika ir titnago inventorius, neaiškios paskirties akmeninės konstrukcijos, keli mezolito epochos titnago dirbiniai (Butrimas A., Biržulio baseino ir Žemaičių aukštumos akmens amžiaus tyrinėjimų apžvalga, LA, V., 1998, t. 15, p. 107-131), Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2014 metais, Mantas Daubaras, Gytis Piličiauskas, Rokas Vengalis. Žvalgomieji tyrimai Biržulio ežero mikroregione, p. 22-23.
KŪLIO DAUBA, kaimas Luokės sen.
KULŠIŠKIAI, kaimas Varnių seniūnijoje.
Žemaičių vyskupystės kapitulos privilegijų inventoriuje (1561-1897) įrašyti įvairūs XVI-XVIII a. dokumentai, susiję su bažnytinėmis valdomis. 1609 m. vyskupas Merkelis Giedraitis atnaujino dešimtinės Varnių katedros koplyčiai fundaciją, kurioje kartu su kitais kaimais minimi Kulšiškiai. ŽVPI, p. 219.
1622 m. vyskupas Kiška inkorporavo Kulšiškius su kai kuriais kitais kaimais Varnių katedrai aptarnauti. ŽVPI, p. 219.
KULŠIKAI, kaimas Luokės seniūnijoje.
Seniausioje išlikusioje Luokės bažnyčios 1759-1764 m. krikšto metrikų knygoje kaimas minimas nuo 1760 m.
1850 m. sudarytas Biržuvėnų dvaro Šiaulių paviete inventorius. Surašyti kartu su kitų kaimų žmonėmis Kulšikų valstiečiai, FVIA, p. 443.
KUMPIKAI, kaimas Degaičių seniūnijoje.
1653 m. Mykolas Sugaudis padavė įrašyti į Žemaičių žemės teismo knygą 1573 metų revizoriaus Laskovskio raštą dėl bajorų ir karališkųjų valstiečių žemės mainų. Buvo mainomos bajorų Velinaičių, Šomaičių ir Petraičių žemės prie valdovo Tausalo kaimo. Mainais jie gavo žemes prie užusienio Tamsopelkis, valdovo Velaičių ir Numgaudžių kaimų, ir prie bajorų Kumpikų ir Kontrimaičių žemių. ŽBH, t.4. p. 310.
1567 m. kariuomenės sąraše Telšių valsčiuje įrašyti Urbonas ir Martynas Kumpikaičiai. 1598 m. Jonas Kumpikevičius, Augustino brolis, padovanojo žmonai dalį valdos (dvaro) Kumpikuose. ŽBH, t.3. p.287.
1569 m. Olbrechtui Klotai leista mainyti savo žemes į karališkųjų valstiečių. Mainų akte aprašyta mainoma žemė kaip besiribojanti ir su bajorų Kumpikų valda. VAKA (24), p. 312-315.
1592 m. Raseinių žemės teisme įrašytas dovanojimo aktas, kuriuo žemionė Jadvyga Kumpikaitė savo vyrui Mikalojui Plonenskiui padovanojo pusę dvaro, valdos Kumpikuose, Telšių valsčiuje. VADA (3), p.12.
1598 m. Raseinių žemės teisme įrašytas dovanojimo aktas, kuriuo žemionis Jonas Kumpikevičius savo žmonai Liucijai padovanojo 1/3 dalį dvaro, valdos Kumpikuose, Telšių valsčiuje. VADA (4), p.273.
KUNGIAI, kaimas Viešvėnų seniūnijoje.
1667 m. padūmės rejestre įrašyti: Jonas Kungevičius vietoje Jono Kungevičiaus iš Kungevičių, Viešvėnų valsčiuje, 1 pavaldinių dūmas; Viešvėnuose įrašytas Dovydas Kungevičius vietoje Elijošiaus Kungevičiaus, 1 pavaldinių dūmas. ŽBH, t.3. p. 290.
Yra informacija iš XVI a.: minima Katarina Kungytė, kurios žemės ribojosi su valdovo Sydarių kaimu. 1670 m. testamentą paliko Dovydas Kungevičius. Jis norėjo būti palaidotas Telšių bažnyčioje, šalia žmonos Barboros Mazelevičiūtės. Turėjo „tėviškės“ valdą Viešvėnuose, Kungevičiuose, ir žemę Geneliškė Viešvėnų valsčiuje bei pagal užstatą žemę Rimgailiškėje tame pačiame valsčiuje. ŽBH, t.3. p.291.
Bajorai Kungevičiai iš Viešvėnų minimi seniausiose išlikusiose Telšių bažnyčios 1673-1695 m. ir Žarėnų 1682-1697 m. krikšto metrikų knygose. Panašu, kad Kungių kaimas susiformavo bajorų Kungevičių valdose senuosiuose Viešvėnuose. 1683 m. Telšių bažnyčios krikšto metrikų knygoje minimas Kungių kaimas.
1775 m. padūmės kaimas įrašytas su bajorais kaip bajorkaimis Kungiai Kryžaičiai (okolica Kungie Krzyzaicie) Viešvėnų valsčiuje, Telšių parapijoje. ŽKPT (1775), p.71.
KUODŽIAI, kaimas Ryškėnų sen.
Kaimas aprašytas Žemaičių vyskupo stalo valdų 1637 m. generaliniame inventoriuje su valstiečiais, jų mokamu činšu, valdomais sklypais. Kaimas priklausė Alsėdžių bažnytiniam dvarui. ŽVVI (1637), p. 366.
Aprašytas Žemaičių vyskupo stalo valdų 1662 m. generaliniame inventoriuje su valstiečiais, jų mokamų činšu ir valdomais žemės sklypais. Minimas Užvilkių užusienis. Kaimas priklausė Alsėdžių bažnytiniam dvarui. ŽVVI (1662), p. 107.
Kaime yra alkakalnis, vadinamas Vorkalniu.
KUPRIAI, kaimas Viešvėnų seniūnijoje.
Kaimas minimas seniausioje išlikusioje Telšių bažnyčios 1673-1695 m. krikšto metrikų knygoje 1673 m.
1850 m. sudarytas Biržuvėnų dvaro Šiaulių paviete inventorius. Surašyti kartu su kitų kaimų žmonėmis Kuprių valstiečiai. FVIA, p. 443.
Kaimas įrašytas 1853 m. Telšių parapijos kaimų sąraše. Valstybės istorijos archyvas.
(Bus daugiau)
Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas
Leave a Reply