Telšių rajonas vis dažniau minimas kaip augantis ir potencialą stiprinantis regionas, kuriame verslas tampa svarbia ekonomikos ašimi. Žemaitijos verslo centro veikla – nuo jaunųjų verslininkų ugdymo iki investicijų pritraukimo – formuoja palankesnes sąlygas tiek pradedantiems, tiek jau įsitvirtinusiems verslams. Apie strategines kryptis, iššūkius ir ateities viziją kalbamės su Žemaitijos verslo centro direktore Reda Raginskiene.
Algirdas Dačkevičius
– Kokias pagrindines strategines kryptis šiuo metu vysto Žemaitijos verslo centras ir kaip jos prisideda prie regiono ekonominio augimo?
– Žemaitijos verslo centras šiuo metu vysto kelias pagrindines strategines kryptis, orientuotas į smulkiojo ir vidutinio verslo stiprinimą, verslumo skatinimą, infrastruktūros prieinamumą ir verslo bendruomenės telkimą. Centras teikia konsultacijas, mokymus, mentorystės paslaugas, taip pat sudaro sąlygas verslui naudotis biuro ir kitomis patalpomis, taip padedant įveikti veiklos pradžios iššūkius.
Kita svarbi kryptis – verslo bendradarbiavimo ir tinklaveikos skatinimas, organizuojant renginius, susitikimus ir kontaktų mainus tarp įmonių, investuotojų bei kitų partnerių. Taip pat aktyviai prisidedama prie investicijų pritraukimo ir inovacijų skatinimo, padedant verslams pasinaudoti finansavimo galimybėmis ir diegti naujus sprendimus.
Ypatingą dėmesį skiriame Telšiuose kuriamo pramonės parko komunikacijai kaip reikšmingai investicijai ir rajono patrauklumo didinimo priemonei. Analizuojame Lietuvos ir užsienio patirtis ir gryniname optimaliausius praktinius sprendimus.
Visos šios kryptys prisideda prie regiono ekonominio augimo, didindamos naujų įmonių skaičių, darbo vietų kūrimą, verslo konkurencingumą ir investicinį patrauklumą, taip stiprindamos visą Telšių rajono verslo aplinką.
– Kaip vertinate Telšių regiono verslo aplinkos konkurencingumą nacionaliniu ir tarptautiniu mastu?
– Telšių regiono verslo aplinka nacionaliniu mastu yra konkurencinga, ypač pramonės ir smulkiojo bei vidutinio verslo srityse, tačiau nusileidžia didmiesčiams inovacijų ir paslaugų sektoriaus plėtra. Tarptautiniu lygmeniu regionas išsiskiria stipria eksportuojančia pramone ir palankiomis sąnaudomis, tačiau jo žinomumas ir aukštųjų technologijų sektorius dar yra riboti.
Vis dėlto, augančios investicijos ir vystoma verslo infrastruktūra (kuriamas pramonės parkas) sudaro prielaidas didinti Telšių rajono patrauklumą. Tolesnis konkurencingumo augimas priklausys nuo inovacijų diegimo, talentų pritraukimo ir verslo aplinkos stiprinimo.
– Kokie didžiausi iššūkiai šiuo metu kyla valdant verslo centrą regione?
– Didžiausi iššūkiai, valdant verslo centrą regione, yra susiję su ribotais finansiniais ir žmogiškaisiais ištekliais, kurie apsunkina paslaugų plėtrą ir kokybės užtikrinimą. Taip pat išlieka verslo aktyvumo ir iniciatyvumo netolygumas, ypač tarp pradedančiųjų verslininkų, kuriems trūksta patirties ir pasitikėjimo. Kitas svarbus iššūkis – aukštos kvalifikacijos specialistų pritraukimas ir išlaikymas rajone, kas tiesiogiai veikia verslų augimo potencialą. Be to, būtina nuolat prisitaikyti prie kintančios ekonominės aplinkos, skaitmenizacijos ir inovacijų poreikio, siekiant išlaikyti Žemaitijos verslo centro aktualumą ir kuriamą vertę.
– Kaip priimate sprendimus dėl naujų iniciatyvų – kokiais kriterijais vadovaujatės?
– Sprendimai dėl naujų iniciatyvų pirmiausia grindžiami mūsų rajono verslo poreikiais ir jų aktualumu, siekiant kurti realią naudą vietos įmonėms. Taip pat vertinamas iniciatyvos poveikis ekonomikai – ar ji prisidės prie verslo augimo, darbo vietų kūrimo ir investicijų pritraukimo. Svarbūs kriterijai yra finansinis pagrįstumas, tvarumas ir įgyvendinimo galimybės, įskaitant turimus išteklius ir partnerystes. Be to, atsižvelgiama į inovatyvumą ir ilgalaikę vertę, kad iniciatyvos ne tik spręstų esamas problemas, bet ir stiprintų rajono konkurencingumą ateityje.
– Kaip matuojate verslo centro veiklos efektyvumą – kokie pagrindiniai rodikliai jums svarbiausi?
– Verslo centro veiklos efektyvumas vertinamas pagal kiekybinius ir kokybinius rodiklius, atspindinčius tiek paslaugų apimtį, tiek jų poveikį verslui. Pagrindiniai rodikliai – aptarnautų įmonių ir klientų skaičius, suteiktų konsultacijų ir mokymų apimtys, patalpų užimtumo lygis, taip pat naujai įsteigtų bei bankrutavusių įmonių skaičius. Svarbus ir sukurtų darbo vietų bei pritrauktų investicijų dydis, rodantis realų ekonominį poveikį rajonui. Papildomai vertinamas klientų pasitenkinimas, ilgalaikės partnerystės ir verslų išgyvenamumas, kurie parodo teikiamų paslaugų kokybę ir tvarumą.
– Kokias konkrečias priemones taikote siekdami didinti įmonių, veikiančių centre, produktyvumą?
– Siekdami didinti centre veikiančių įmonių produktyvumą, taikome kompleksines priemones, apimančias tiek kompetencijų stiprinimą, tiek veiklos efektyvinimą. Organizuojame mokymus ir konsultacijas verslo valdymo, finansų, procesų optimizavimo ir skaitmenizacijos temomis, padedančias įmonėms efektyviau planuoti ir vykdyti veiklą. Taip pat sudarome galimybes naudotis lanksčia infrastruktūra ir bendromis paslaugomis, mažinančiomis administracinę naštą ir kaštus.
Be to, skatiname bendradarbiavimą ir tinklaveiką, kad įmonės galėtų dalintis patirtimi, rasti partnerių ir optimizuoti veiklos procesus. Individualios mentorystės ir konsultavimo paslaugos leidžia identifikuoti konkrečius veiklos tobulinimo sprendimus. Papildomai orientuojamės į inovacijų ir skaitmeninių sprendimų diegimą, kurie padeda didinti darbo našumą ir konkurencingumą rinkoje.
– Kaip užtikrinate, kad teikiamos paslaugos verslui būtų aktualios ir atitiktų realius poreikius?
– Siekiant užtikrinti paslaugų aktualumą, nuolat analizuojame verslo poreikius, rinkdami grįžtamąjį ryšį iš klientų, organizuodami apklausas, individualius susitikimus ir diskusijas su verslo bendruomene. Taip pat stebime rinkos tendencijas, teisės aktų pokyčius ir finansavimo galimybes, kad galėtume laiku pritaikyti paslaugų turinį.
Svarbi dalis yra tiesioginis darbas su įmonėmis – konsultacijų metu identifikuojami konkretūs iššūkiai, į kuriuos operatyviai reaguojama pasiūlant tikslines priemones. Be to, bendradarbiaujame su verslo asociacijomis, institucijomis ir ekspertais, kurie padeda formuoti aktualias veiklas. Reguliariai vertiname paslaugų efektyvumą ir, esant poreikiui, jas koreguojame, kad jos kurtų realią vertę verslui.
– Ar naudojate skaitmeninius sprendimus ar duomenų analizę veiklos optimizavimui? Jei taip – kokius?
– Taip, veiklos optimizavimui taikome įvairius skaitmeninius sprendimus ir duomenų analizės priemones. Naudojame programas, skirtas viešųjų pirkimų skaidrumui užtikrinti, vidiniams ir išoriniams dokumentams valdyti ir optimizuoti, rinkodaros analizei ir kt. Taip pat taikome skaitmeninius rinkodaros įrankius (pvz., socialinių tinklų analizę, dirbtinio intelekto programas), leidžiančius geriau suprasti tikslinę auditoriją. Šie sprendimai padeda priimti duomenimis grįstus sprendimus ir nuolat gerinti teikiamų paslaugų kokybę.
– Kokias programas ar iniciatyvas siūlote jauniems verslininkams Telšiuose?
– Jauniems verslininkams Telšiuose siūlome įvairias programas, įgyvendinant projektus „Verslo pradžios ir verslo augimo priemonių diegimas Telšių rajone“ (Nr. 02-024-K-005), „Nuo idėjos iki sėkmingo verslo Telšiuose“ (Nr. 11-196-K-0002), viešiname Telšių rajono savivaldybės Smulkiojo ir vidutinio verslo bei kaimo plėtros programos priemones, kurios padeda jauniems verslininkams mažinti finansinę naštą, taip pat padeda vystyti verslo idėjas ir įgyti praktinių įgūdžių. Taip pat organizuojame mokymus, konsultacijas, networkingus ir verslo pradžiamokslio programas, kurios apima verslo planavimą, finansus ir rinkodarą. Taip pat jaunieji verslininkai skatinami dalyvauti bendruomeninėse veiklose, užmegzti kontaktus su verslo atstovais ir išbandyti save realiose verslo situacijose.
– Kaip skatinate jaunimą rinktis verslumą vietoje emigracijos ar darbo didmiesčiuose?
– Žemaitijos verslo centras kryptingai investuoja į jaunimą, siekdamas sudaryti patrauklias sąlygas kurti ir auginti verslą regione. Čia veikiantis verslaus jaunimo klubas aktyviai palaiko jaunuolių iniciatyvas, skatina kūrybiškumą, verslumą bei strateginį mąstymą, padeda ugdyti praktinius įgūdžius ir pasitikėjimą savo idėjomis.
Taip pat jaunimą rinktis verslumą vietoje emigracijos ar darbo didmiesčiuose skatiname pirmiausia suteikdami realias galimybes pradėti veiklą vietoje. Teikiame konsultacijas, mentorystę, organizuojame mokymus, padedame rengti verslo planus ir ieškoti finansavimo šaltinių. Taip pat užtikriname prieigą prie reikalingos infrastruktūros – patalpų, bendradarbystės erdvių, virtualaus biuro paslaugų – kad verslo pradžia būtų kuo paprastesnė ir mažiau rizikinga.
Didelį dėmesį skiriame praktiniam įkvėpimui: organizuojame susitikimus su sėkmingais vietos verslininkais, dalinamės jų patirtimis, rengiame verslo istorijų pristatymus ir tinklaveikos renginius. Tai padeda jaunimui pamatyti realius pavyzdžius ir suvokti, kad sėkmingas verslas gali būti kuriamas ir rajone.
– Su kokiomis pagrindinėmis problemomis susiduria jauni verslininkai regione ir kaip jiems padedate jas spręsti?
– Jauni verslininkai regione dažniausiai susiduria su patirties trūkumu, ribotu finansavimu, nepakankamu rinkos pažinimu ir kontaktų stoka. Taip pat iššūkiu tampa verslo idėjos pavertimas tvariu ir konkurencingu modeliu bei prisitaikymas prie teisinių ir administracinių reikalavimų.
Šias problemas sprendžiame teikdami individualias konsultacijas ir mentorystę, padedančias nuo verslo idėjos iki jos įgyvendinimo. Organizuojame mokymus ir praktines dirbtuves, kurios stiprina verslo, finansų ir rinkodaros kompetencijas. Taip pat padedame užmegzti ryšius su investuotojais, partneriais ir kitomis įmonėmis, skatiname tinklaveiką bei bendradarbiavimą. Papildomai suteikiame infrastruktūros ir informacinę pagalbą, kad verslo pradžia būtų kuo sklandesnė ir mažiau rizikinga.
– Ar bendradarbiaujate su mokyklomis ar universitetais, siekdami ugdyti verslumo įgūdžius nuo ankstyvo amžiaus?
– Taip, bendradarbiaujame su švietimo įstaigomis – mokyklomis, profesinio mokymo įstaigomis ir aukštojo mokslo institucijomis – siekdami ugdyti verslumo įgūdžius nuo ankstyvo amžiaus. Organizuojame verslumo pamokas, praktinius užsiėmimus, kūrybines dirbtuves ir susitikimus su verslininkais, kurie padeda jaunimui geriau suprasti verslo kūrimo procesus.
Taip pat skatiname jaunimo įsitraukimą į projektines veiklas, idėjų generavimo konkursus ir praktines simuliacijas, kurios leidžia realiai išbandyti verslo kūrimo etapus. Šiais metais planuojame pirmąją inovacijų stovyklą jaunuoliams kartu su LT Junior Achievement ir Telšių jaunimo centru.
– Kaip verslo centras bendradarbiauja su savivalda, kitomis institucijomis ir verslo organizacijomis?
– Žemaitijos verslo centras bendradarbiauja su savivalda, kitomis institucijomis ir verslo organizacijomis kaip tarpininkavimo ir partnerystės platforma, siekiant stiprinti regiono verslo aplinką. Su Savivaldybe bendradarbiaujame planuojant ir įgyvendinant verslo skatinimo priemones, investicijų pritraukimo iniciatyvas bei verslo aplinkos gerinimo projektus.
Taip pat palaikome glaudžius ryšius su valstybinėmis institucijomis, užimtumo tarnyba, finansavimo agentūromis ir kitomis viešosiomis įstaigomis, kad verslui būtų užtikrinta aktuali informacija ir prieiga prie paramos priemonių.
Su verslo organizacijomis ir asociacijomis vykdome tinklaveikos renginius, mokymus, konferencijas bei B2B / verslo networking susitikimus, skatinančius bendradarbiavimą ir partnerystes. Toks bendradarbiavimas padeda kurti stiprią, koordinuotą ir augančią regiono verslo bendruomenę.
– Kokią reikšmę, jūsų nuomone, turi stipri vietos verslo bendruomenė ir kaip ją stiprinate?
– Stipri vietos verslo bendruomenė yra esminė regiono ekonomikos augimo sąlyga, nes ji skatina bendradarbiavimą, žinių ir patirties mainus, inovacijas bei naujų verslo galimybių atsiradimą. Tokia bendruomenė didina verslų atsparumą, stiprina tarpusavio pasitikėjimą ir prisideda prie darbo vietų kūrimo bei investicijų pritraukimo.
Verslo bendruomenę stipriname organizuodami tinklaveikos renginius, verslo susitikimus, diskusijas, konferencijas ir neformalius bendruomenės susibūrimus, kurie skatina kontaktų užmezgimą ir bendradarbiavimą. Taip pat kuriame sąlygas asocijuotiems nariams įsitraukti į Žemaitijos verslo centro veiklas, naudotis paslaugomis ir dalyvauti renginiuose. Papildomai skatiname informacijos sklaidą, partnerystes tarp įmonių bei bendrus projektus, kurie padeda formuoti stiprią ir aktyvią verslo bendruomenę rajone.
Svarbi tradicija – Verslo dienos minėjimas, kurio metu pagerbiami labiausiai pasižymėję verslo atstovai ir įmonės, taip ne tik įvertinant jų indėlį, bet ir motyvuojant visą bendruomenę siekti aukštesnių rezultatų.
– Ar vykdote tarptautinius projektus ar partnerystes? Kokią naudą jie atneša regionui?
– Taip, esame įsitraukę į partnerystę su latvių verslo centru „Ventspils High Technology Park“. Šią įstaigą kartu su verslo bendruomene lankėme pernai.
Tokios partnerystės leidžia mums susipažinti su kitų šalių verslo paramos modeliais, inovacijų diegimo sprendimais bei verslo inkubavimo praktikomis.
Tarptautiniai projektai regionui suteikia kelias svarbias naudas: jie stiprina vietos verslo kompetencijas, sudaro galimybes įmonėms plėsti kontaktų tinklą už Lietuvos ribų ir skatina eksporto bei tarptautinės partnerystės galimybes. Taip pat jie didina regiono matomumą ir patrauklumą investuotojams, prisideda prie inovacijų diegimo ir modernių verslo praktikų taikymo. Ilgalaikėje perspektyvoje tai stiprina visos Telšių regiono ekonomikos konkurencingumą.
– Kaip skatinate inovacijas ir technologinę pažangą smulkaus ir vidutinio verslo sektoriuje?
– Inovacijas ir technologinę pažangą smulkiojo ir vidutinio verslo sektoriuje skatiname nuosekliai – derindami informavimą, konsultavimą ir praktinę pagalbą įmonėms, siekiančioms diegti naujus sprendimus. Konsultuojame skaitmenizacijos, procesų automatizavimo, inovacijų finansavimo bei naujų technologijų pritaikymo klausimais, padedame įvertinti verslo poreikius ir pasirinkti tinkamiausius sprendimus.
Didelį dėmesį skiriame kompetencijoms stiprinti – organizuojame mokymus, seminarus ir teminius renginius, kuriuose pristatomos aktualiausios inovacijų tendencijos, pažangūs verslo modeliai ir gerosios praktikos pavyzdžiai. Skatiname įmones bendradarbiauti su mokslo ir studijų institucijomis, technologijų kūrėjais bei kitais partneriais, kad inovacijos būtų diegiamos greičiau ir efektyviau.
Aktyviai padedame verslams rasti finansavimo šaltinius inovacijų projektams – nuo nacionalinių priemonių iki ES fondų – taip mažindami diegimo riziką ir sudarydami sąlygas drąsiau investuoti į pažangą.
Svarbi mūsų veiklos dalis – praktiniai, į verslo poreikius orientuoti mokymai. Artimiausiu metu startuoja dviejų dienų „Mokymai su Canva“, o vėliau planuojami mokymai dirbtinio intelekto, interneto svetainių kūrimo, el. prekybos („El. parduotuvė nuo nulio – parduok savo idėją internetu“) ir kitomis aktualiomis temomis. Didelis Telšių rajono verslo ir gyventojų susidomėjimas šiomis iniciatyvomis rodo augantį poreikį inovacijoms ir skaitmeniniams sprendimams.
– Kokias ateities verslo tendencijas matote svarbiausias Telšių regionui?
– Ateities verslo tendencijos Telšių rajonui siejasi su bendromis Lietuvos ir regionų plėtros kryptimis, ypač verslumo decentralizacija, skaitmenizacija ir pramonės modernizacija.
Svarbiausia kryptis – smulkiojo ir vidutinio verslo augimas bei paslaugų sektoriaus stiprėjimas, nes regionuose vis daugiau verslų kuriama vietos poreikiams ir nišinėms rinkoms. Taip pat itin svarbi skaitmenizacija ir automatizacija, leidžianti įmonėms didinti efektyvumą ir kompensuoti darbo jėgos trūkumą.
Kita reikšminga tendencija – inovacijų diegimas tradicinėje pramonėje, ypač gamybos, medienos, maisto ir inžinerijos sektoriuose, kurie yra stiprūs Telšių regione. Taip pat didės žaliosios ekonomikos ir tvarumo sprendimų svarba, susijusi su energijos efektyvumu ir atsakinga gamyba.
Galiausiai, vis labiau svarbūs taps talentų pritraukimo, nuotolinio darbo ir verslo bendruomenių tinklaveikos modeliai, kurie padės regionui išlikti konkurencingam ir mažinti atotrūkį nuo didmiesčių.
– Kokios vadovavimo praktikos jums pasiteisino labiausiai, dirbant su įvairaus dydžio verslais?
– Dirbant su įvairaus dydžio verslais, labiausiai pasiteisino lankstus, situaciją atitinkantis vadovavimo ir bendradarbiavimo modelis, kai sprendimai pritaikomi pagal įmonės brandą ir poreikius. Mažoms ir pradedančioms įmonėms efektyviausia yra konsultacinė ir mentorystės praktika, kai suteikiama aiški kryptis, struktūra ir pagalba priimant strateginius sprendimus.
Tuo tarpu labiau pažengusiems verslams taikomas partnerystės ir tinklaveikos modelis, skatinant savarankiškumą, bendradarbiavimą ir žinių mainus. Taip pat svarbi praktika – atvira komunikacija ir grįžtamasis ryšys, leidžiantis greitai identifikuoti problemas ir pritaikyti sprendimus.
– Ką patartumėte žmogui, kuris šiandien svarsto pradėti verslą Telšiuose?
– Pirmiausia patarčiau aiškiai įsivertinti savo verslo idėją ir rinkos poreikį (paklausą vietinėje arba platesnėje rinkoje). Siūlyčiau išnaudoti vietos stiprybes – mažesnes sąnaudas, artumą bendruomenei, žemaitišką autentiškumą ir galimybes gauti verslo paramą.
Taip pat rekomenduočiau pasinaudoti visomis prieinamomis pagalbos priemonėmis – konsultacijomis, mentoryste, mokymais ir Žemaitijos verslo centro infrastruktūra, nes tai ženkliai sumažina riziką verslo pradžioje, padeda nuosekliai planuoti, įsipareigoti ir ugdo gebėjimą prisitaikyti prie kintančių aplinkybių.
Ne mažiau svarbu nuo pat pradžių kurti kontaktų tinklą ir bendradarbiauti su kitais verslais, nes ryšiai dažnai lemia augimo galimybes.
Galiausiai, palinkėčiau drąsos ir ryžto. Tačiau svarbu kritiškai vertinti riziką ir pradėti nuo mažesnių veiklų. Tai leis plėtoti ir kurti tvarų bei stabilų verslą, kuris būtų naudingas ne tik steigėjams, bet ir visam regionui.
Leave a Reply