Į istorinius šaltinius dauguma mūsų rajono vietovių pateko įvairiuose dokumentuose. Juose įrašytos datos nėra nei vietovių „gimimo“, nei „įkūrimo“, o pirmųjų žinomų paminėjimų istoriniuose šaltiniuose metai. Tai būtina turėti omenyje, remiantis dabar šioje straipsnių serijoje įrašytais vietovių paminėjimo faktais.
Straipsniai parengti, surinkus informaciją iš įvairių autoriui žinomų istorinių šaltinių. Ateityje galbūt bus aptikti nauji duomenys ir datas teks tikslinti.
Alvydas Ivoncius
(Tęsinys. Pradžia Nr. 17-32; 34-36)
1677 m. Telšių bažnyčios vizitacijos akte aprašoma ir filijinė Nevarėnų bažnytėlė, kuri įvardijama koplyčia. Akte rašoma, kad koplyčia pastatyta vyskupo Tiškevičiaus atminimui ir jam vadovaujant. Bažnyčios paprastos konstrukcijos, altorius senas, ardomas, neseniai apkaltas dabartinio klebono iniciatyva medinėmis lentomis, ŽVVA (2), p. 849-850.
1800 m. reviziniame sąraše surašyti Telšių seniūnijai (dvarui) priklausantys kaimai su gyventojais, tarp jų ir Nevarėnai. Kaime įrašyta 12 asmenų (9 vyriškos, 3 moteriškos lyčių). Kaimas priklausė Telšių parapijai. Mažas gyventojų skaičius rodo, kad šiame reviziniame sąraše buvo surašyti ne visi Nevarėnų žmonės. RS (1800), p. 109-111.
„Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje“ rašoma: „1569 m. leista laikyti smukles. 1602 m. pastatyta bažnyčia. 1679-1842 m. Nevarėnai priklausė Telšių klebono žemėms. 1721 m. miestelis gavo turgaus ir 4 prekymečių privilegiją“. Jau minėtame 1677 m. Telšių bažnyčios vizitacijos akte parašyta, kad Nevarėnų bažnyčia pastatyta vyskupo Jurgio Tiškevičiaus (vyskupu buvo 1633-1649 m.) „atminimui ir jam vadovaujant“. Vincentas Juzumas veikale „Žemaičių vyskupijos aprašymas“, 2013 m. išleistame Antano Ivinskio pastangomis, p. 209-210 aprašė Nevarėnų bažnyčią, kuri buvo Telšių parapijos filija. Anot Vincento Juzumo, pirmosios Nevarėnų bažnyčios pastatymo data nėra žinoma, bet, manė, kad ji galėjo būti pastatyta 1612 m. Telšių laikytojo Andriaus Valavičiaus rūpesčiu.
Nevarėnų koplyčia minima 1649 m. Telšių bažnyčios vizitacijos akte. ŽVVA (1), p. Čia rašoma, kad koplyčia turi indultą – šv. Petro katedros (Sosto) šventei ir apaštalų Simono ir Judo šventei.
Adomas Butrimas knygoje „Telšių kraštas. Istorija. Kultūra. Meno paminklai“ taipogi teigia, nenurodydamas šaltinio, esą pirmąją Nevarėnų bažnyčią 1602 metais pastatė grafas Juozapas Zabiela, o vyskupas Merkelis Giedraitis paskyrė kunigą. Čia esama painiavos. Juozapas Zabiela Telšių seniūnu buvo 1773-1794 m. 1612 m. valdovo Zigmanto Vazos atnaujintoje Telšių bažnyčios privilegijoje minima vien filijinė Tirkšlių bažnyčia.
Tą pačią klaidą dėl pirmosios Nevarėnų bažnyčios pastatymo pakartojo Romualdas Vėlavičius, Lijana Norvaišienė straipsnyje „Nevarėnų parapijos istoriografija“ (Tiltai, 2006, 1, p.60), rašydami: „Iki XV a. pabaigos Nevarėnai buvo paprastas kaimas, kuriame grafas Zabiela 1602 m. pastatė medinę Jėzaus Nukryžiuotojo bažnyčią. Žemaičių vyskupas M. Giedraitis paskyrė Nevarėnams kunigą, o karalius Zigmantas IV Vaza užrašė jai išlaikyti būtiną turtą“. Autoriai rėmėsi ne istoriniu šaltiniu, o pakartojo „Tarybų Lietuvos enciklopedijos“ (1987, t. 3, p. 210) informaciją. Vincentas Juzumas rašė, kad 1679 m. karalius Jonas Sobieskis nurodė Telšių seniūnui Jurgiui Firksui paskirti Nevarėnų bažnyčiai sklypus šventoriui (kapinėms), klebonijai, karčemai ir špitolei. Panašu, kad Zigmantas Vaza jokio turto Nevarėnų bažnyčiai nepaskyrė, nes jos šio karaliaus valdymo metu dar nebuvo.
Minėti autoriai rašė esą „Yra duomenų, kad M. Giedraitis pastatė 12 bažnyčių: Akmenėje, Darbėnuose, Gargžduose, Josvainiuose, Nevarėnuose, Palangoje, Rietave, Skuode, Telšiuose, Užventyje, Vainute (Ivinskis, 1987, p. 393)“. Zenonas Ivinskis knygoje „Rinktiniai raštai. IV t. Krikščionybė Lietuvoje“ iš tikrųjų minėjo šias bažnyčias, teigė esą „turime duomenų“, bet nenurodė, iš kur tie duomenys.
Belieka pridurti, kad Gžegožo Blaščyko paskelbtame Zabielų giminės aprašyme XVI a. pabaigoje-XVII a. pradžioje jokio Juozapo Zabielos nė nebuvo, ŽBH (6), p. 346-350. Juozapas Zabiela buvo pirmasis iš Zabielų, įsikūręs Telšių krašte, gimęs XVIII a. pirmojoje pusėje, Mykolo Zabielos sūnus, kaip minėta, nuo 1773 m. Telšių seniūnas, pakartas 1794 m. sukilimo metu kaip Abiejų Tautų Respublikos išdavikas. Anot Vincento Juzumo, jo laikais stovėjo 1785 m. Juozapo Zabielos pastatyta Nevarėnų bažnyčia.
Taigi labiausiai tikėtina, kad pirmoji Nevarėnų bažnyčia (koplyčia) buvo pastatyta vyskupo Jurgio Tiškevičiaus vyskupavimo 1633-1649 m. laikotarpiu.
Romualdas Vėlavičius, Lijana Norvaišienė nustatė netgi pirmąjį Nevarėnų kunigą iš 1602 m. – Juozapą Misevičių. Bet tai padarė neatidžiai įsiskaitydami Motiejaus Valančiaus „Toblyčią, rodančią, kokiame padėjime buvo katalikų bažnyčios Žemaičių vyskupystės 1841 metuose“. Taigi Juozapas Misevičius čia minimas ne 1602 m., o 1841 m. Tai patvirtina ir tų metų gimimo metrikų įrašai Nevarėnų bažnyčios knygoje.
NIURKIAI, kaimas Nevarėnų sen.
Kaimas Raseinių žemės teismo knygoje paminėtas 1598 m. Priklausė Telšių karališkajam traktui (dvarui), kaime buvo žemė, vadinama Vermaupiu, GŽŽ, p. 205.
1600 m. Raseinių žemės teisme įrašytas dovanojimo aktas, kuriuo žemionis Jarusas Petravičius ir jo sūnūs Vaitiekus ir Stanislovas žemioniui Baltazarui Jokūbavičiui Kerbedžiui padovanojo tėviškę, vadinamą Niurkiais, Telšių valsčiuje. VADA (5), p. 260.
1650 m. Kristupas Stanislovaitis iš Niurkių kaimo skundėsi savo ir viso valsčiaus vardu, kad Telšių dvaro laikytoja Kotryna Denhofienė daro jiems įvairias skriaudas. Knyga „Telšiai“, Algirdas Baliulis. Telšiai XVIII amžiuje, Vilnius, 1994, p. 41.
1677 m. Žemaitijos kunigaikštystės Telšių valsčiaus inventoriuje surašyti Gintaučių vaitystei priklausę Niurkių kaimo 10 valstiečių. Kaimas priklausė Telšių karališkajam dvarui. Surašyti ne gyventojai, o ūkius (dūmus) valdę valstiečiai, pagal tai galima spręsti, kiek tuo metu Niurkiuose būta karališkųjų valstiečių sodybų. ŽKI, l. 304.
1800 m. reviziniame sąraše surašyti Telšių seniūnijai (dvarui) priklausantys kaimai su gyventojais, tarp jų ir Niurkiai (Niurkie). Kaime įrašyta 15 asmenų (11 vyriškos, 4 moteriškos lyčių). Kaimas priklausė Telšių parapijai. Mažas gyventojų skaičius leidžia manyti, kad ne visi jie buvo įrašyti. RS (1800), p. 109-111.
NORVYDAI, kaimas Degaičių seniūnijoje.
1528 m. kariuomenės sąraše nuo Telšių valsčiaus įrašyti Ambraziejus Norvydavičius ir Macas Norvydavičius.
1700 m. Samuelis Norvydas padavė įrašyti į Žemaičių žemės teismo knygą 1569 m. aktą dėl žemės mainų. Akte minimi Norvydaičiai: Jurgis ir Stasys Ambraziejevičiai, Pečiulis (Peczyul) ir Milingas (Miling) Petrelaičiai, Jasiulis (Jasiul) ir Motiejus su motina Zofija Martynaite (ar Martyniene) iš Norvydų giminės. Už žemę prie valdovo kaimų Šašaičiai ir Namgaudžiai jie gavo žemę arčiau Tausalo upelių ir Pielių kaimo. Mainoma žemė taip pat ribojosi su bajorų Kumpikų ir Rietavo tijūno Marko Vnučkos žemėmis. 1595 m. Motiejus Norvydaitis susitaikė su kai kuriais bajorais dėl žemės prie Tausalo ežero. Tuo metu Hana Džiugailaitė padovanojo savo anūkui Vaitiekui Norvydui dvarą (valdą) Džiugailiškė prie Tausalo ežero. 1599 m. minimas Jurgiui Norvydui priklausęs Norvydiškės dvaras, ŽBH, t.4. p. 352-354.
1569 metais Olbrechtui Klotai leista mainyti savo žemes į karališkųjų valstiečių. Mainų akte aprašyta mainoma žemė Namgaudžių kaime ribojosi su bajorų Norvydaičų žeme. VAKA (24), p. 312-315.
1572 m. Motiejus Martynavičius savo dukrai Liucijai Martynaitei pardavė trečdalį žemės Norvyduose (Norvydaičiuose), 1575 m. bajorė Liucija, Martyno duktė, pardavė žemioniui Jarošui Šaitorui žemės Norvyduose (Norvydaičiuose). VADA(1), p. 47.
1599 m. Raseinių žemės teisme įrašytas susitaikymo aktas, kuriuo žemionis Vaitiekus Norvydas nutraukė pradėtą teismo procesą prieš žemionis Juozapą, Jurgį, Adomą Taučius dėl jų išpuolio į jo tėvo Jurgio Norvydo „rūmus“ (dvorec), vadinamus Norvydiškiais, Telšių valsčiuje. VADA (5), p. 189.
1667, 1690, 1775 m. padūmės rejestruose įrašyti bajorai Norvydai Norvyduose.
(Bus daugiau)
Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas
