Į istorinius šaltinius dauguma mūsų rajono vietovių pateko įvairiuose dokumentuose. Juose įrašytos datos nėra nei vietovių „gimimo“, nei „įkūrimo“, o pirmųjų žinomų paminėjimų istoriniuose šaltiniuose metai. Tai būtina turėti omenyje, remiantis dabar šioje straipsnių serijoje įrašytais vietovių paminėjimo faktais.
Straipsniai parengti, surinkus informaciją iš įvairių autoriui žinomų istorinių šaltinių. Ateityje galbūt bus aptikti nauji duomenys ir datas teks tikslinti.
Alvydas Ivoncius
PALIEPIAI, kaimas Luokės seniūnijoje.
Kaimas Biržuvėnų valsčiuje, priklausęs Biržuvėnų dvarui, Raseinių žemės teismo knygoje paminėtas 1584 m. GŽŽ, p. 250.
1598 m. Mikalojus Sebastijonavičius (Kęstortas) mainais gavo 17 valakų žemės Patumšių valsčiuje. Akte minimas Paliepių kaimas, RVSAA (ap. 4, d.2), p. 559-562.
1637 m. Jonui Kestortui pardavus Biržuvėnų dvarą Aleksandrui Vainai, surašyti su valstiečiais dvarui priklausę kaimai, tarp jų ir Paliepiai. Lietuvos inventoriai XVII a. Vilnius, 1962, p. 120-121.
1667 m. parduodant Vladislovui Vainai ir jo žmonai Felicijonai Biržuvėnų dvarą Mikalojui Gorskiui, surašyti su valstiečiais dvarui priklausę kaimai, tarp jų ir Paliepiai, Lietuvos inventoriai XVII a. Vilnius, 1962, p. 266-268.
1826 m. sudarytas Biržuvėnų dvarui priklausančio Paliepių kaime kilnojamojo turto sąrašas: gyvuliai, padargai, vežimai, drabužiai, verpimo rateliai, baldai. FVIA, p. 419.
1850 m. sudarytas Biržuvėnų dvaro Šiaulių paviete inventorius. Surašyti kartu su kitų kaimų žmonėmis Paliepių valstiečiai. FVIA, p. 443.
PALIEPKALNĖ, kaimas Nevarėnų seniūnijoje.
Kaimą reikėtų sieti su Nevarėnų seniūnijoje esančiu Liepkalnio kaimu. Paliepkalnė, matyt, atsiskyrė kaip šio kaimo dalis.
PAMARKIJA, kaimas Gadūnavo seniūnijoje.
Kaimas Gadūnavo bažnyčios 1785-1808 m. krikšto metrikų knygoje paminėtas 1785 m.
PAMAVYS, kaimas Viešvėnų seniūnijoje.
PANAKATIS, kaimas Varnių seniūnijoje.
1690 m. padūmės rejestre Pavandenės valsčiuje įrašyti Panakačio bajorkaimio (… z Poniekocia…) bajorai. ŽKPT (1690), p. 166-170.
Kaime yra I tūkstantmečio antros pusės gyvenvietė. KVR.
PAPLIENIJA, kaimas Žarėnų seniūnijoje.
Kaime yra piliakalnis, vadinamas Plinija. Datuojamas I tūkstantmečio prieš Kristų viduriu – XIII amžiumi, KVR.
Į šiaurę ir vakarus nuo piliakalnio, 10 ha plote yra papėdės gyvenvietė, tyrinėta 1959-1962 m. Joje rastas iki 1 metro storio I tūkstantmečio prieš Kristų vidurio-XIII amžiaus kultūrinis sluoksnis su pastatų liekanomis, židiniais, metalo lydymo krosnelėmis. Rasta geležinių peilių, smeigtukų, ylų, sagčių, skaptų, pincetų, žalvarinių įvijų, apkalų, apyrankė, pasaginė segė, smeigtukas, žiedas, titnaginis kirvis, akmeninių galąstuvų, trinamosios girnos, molinių svorelių, verpstukų, gintarinių karolių, brūkšniuota, grublėta, lygi ir žiesta keramika. Į pietvakarius yra stebuklingu laikomas šaltinis. Vikipedija.
PAPLINKŠĖ, kaimas Gadūnavo seniūnijoje.
Kaimas seniausioje išlikusioje Sedos bažnyčios 1668-1675 m. krikšto metrikų knygoje paminėtas 1669 m.
PARAGAI, kaimas Gadūnavo seniūnijoje.
Lieplaukės bažnyčios 1765-1784 m. krikšto metrikų knygoje kaimas paminėtas 1778 m.
1849 m. sudarytas Džiuginėnų dvaro inventorius. Surašyti Užgirių, Pagermančio, Paragų, Žukauskiškių, Padurbinio ir Džiuginėnų kaimų gyventojai. FVIA, p. 443.
PARAKAUSKIAI, kaimas Viešvėnų seniūnijoje.
Seniausioje išlikusioje Luokės bažnyčios 1759-1764 m. krikšto metrikų knygoje kaimas minimas nuo 1761 m.
1850 metais sudarytas Biržuvėnų dvaro Šiaulių paviete inventorius. Surašyti kartu su kitų kaimų žmonėmis Parakauskių valstiečiai. FVIA, p. 443.
PARAMOTIS, kaimas Luokės seniūnijoje.
PAREŠKETIS, kaimas Varnių seniūnijoje.
1678 m. surašytas Žarėnų seniūnijos, kaip karališkosios valdos, inventorius. Minima Dobrukų (Dobruckie) vaitystė, nors pats Dobrukų kaimas neaprašytas, Vaitystei priklausė ir Pareškečio kaimas. ŽKI, lapai 315-318.
PASPRŪDĖ, kaimas Varnių seniūnijoje.
Kaime yra piliakalnis, vadinamas Sprūdės kalnu. Datuojamas II tūkstantmečio pradžia. Piliakalnį ir jo aplinką 2009 m. tyrinėjo Šiaulių „Aušros“ muziejus. Pačiame piliakalnyje rasti akmeninio grindinio likučiai. Kultūrinis sluoksnis datuojamas XI-XII amžiais, Archeologiniai tyrimai Lietuvoje 2009 metais. Audronė Šapaitė Šaukštelio piliakalnis, p.69-72.
PASRUOJĖ, kaimas Gadūnavo seniūnijoje.
Kaimas įrašytas 1807 metų Alsėdžių bažnyčios parapijiečių sąraše. Valstybės istorijos archyvas.
Kaime yra Panų kalnas, Mergakalnis – istorinės ir mitologinės reikšmės objektas, alkakalnis, liaudiška krikščioniško kulto vieta, KVR.
PASVAIGĖ, kaimas Degaičių seniūnijoje.
1598 m. Stanislovas Samaitis padovanojo žmonai Magdalenai dalį „tėviškės“ Samaičiai Telšių valsčiuje. 1599 m. Valentinas Samaitis nusipirko dalį valdos (dvaro) Milaitiškiai Užupės žemėje. 1667 m. padūmės rejestre įrašytas Dovydas Samavičius iš dvaro Pasvaigė, Mataičiai, Užupė, Degeniai, Telšių valsčiuje, 1 pavaldinių dūmas, ŽBH, t.5, p. 193. 1819 m. bajorystę pasitvirtino Samavičiai, kurie save kildino iš Valentino Samavičiaus, kuris turėjo valdas Pasvaigėje ir Užupėje, ŽBH, t.5, p. 193.
1690 m. padūmės rejestre Telšių valsčiuje įrašyti Pasvaigės ir kitų kaimų bajorai (… imienia Poszwajge Motajcie Uzupie Degenie) kaimo bajorai. ŽKPT (1690), p. 149-165.
1775 m. Žemaitijos kunigaikštystės padūmės rejestre kaimas įrašytas kaip bajorkaimis (okolica Poswaygie) Telšių valsčiuje, Telšių parapijoje. ŽKPT (1775), p. 75.
1800 m. Somaičių, kitaip Pasvaigės (Somayciow alias Poswaygiow), kaime valdą turėjo Antanas Somavičius, RS (1800), p. 42, 62.
PAŠATRIJA, kaimas Luokės seniūnijoje.
Pašatrija kaip dvaras, valda palei kalną Šatrija, Patumšių valsčiuje. Raseinių žemės teismo knygoje paminėta 1584, 1585, 1590, 1591, 1595, 1598 metais. GŽŽ, p. 257, 329.
Stanislovas Gorskis, Melchioro sūnus, paminėtas 1574 m. kaip Pašatrijoje turėjęs valdą. Jis buvo vedęs Dorotą Adamkevičiūtę, Aleksandro dukrą. ŽBH, t.2, p. 180.
1584 m. Raseinių žemės teisme įrašytas pardavimo aktas, kuriuo žemionys Petras ir Martynas Gelgudai pardavė Žemaičių vyskupo tarnybininkui Matisui Sondominskiui du valakus tuščios žemės Linkočyzna prie Šatrijos kalno, VADA (1), p. 105.
1584 m. Raseinių žemės teisme įrašytas vaznio pranešimas apie kilusį ginčą tarp žemionio Jono Sipnevskio ir žemionio Burskio dėl Pašatrijos dvaro, valdos. VADA (1), p. 116.
1585 m. Raseinių žemės teisme įrašytas žemionio Baltramiejaus Šimkevičiaus susitaikymo aktas su Jonu Sipnevskiu dėl Pašatrijos dvaro, valdos. VADA (1), p. 165.
1590 m. Raseinių žemės teisme įrašytas perleidimo aktas, kuriuo Jonas Petravičius ir jo žmona Regina Adomavičiūtė (Adamkevičiūtė) jo giminaičiams perleido dalį dvaro, valdos Pašatrijos ir Gečiškės kaimuose, Patumšių valsčiuje. Tais pačiais metais Jonas Sipnevskis užstatė savo žmonai Zofijai Kamenskytei, pagal pirmą vyrą Adamkevičienei, 225 kapas grašių. Tokią sumą ji buvo paėmusi iš savo žento Jono Petravičiaus už Pašatrijos dvarą, valdą. VADA (1), p. 130-131.
1590 m. Raseinių žemės teisme įrašytas žemionės Zofijos Kamenskytės ir jos vyro Jono Sipnevskio aktas apie tai, kad jie Zofijos Kamenskytės dukrai, nuo pirmo vyro Petro Adomkevičiaus, Reginai davė, jai ištekant už žemionio Mykolo Petravičiaus, 105 kapas grašių, užtikrintus Pašatrijos ir Gečiškės dvarais, valdomis. VADA (1), p. 131.
1598 m. Stanislovas Milvydavičius nusipirko 2 valakus žemės prie Šatrijos, Pašatrijos valdoje (dvare), Patumšių valsčiuje, ŽBH, t.4. p. 127.
Pašatrijos bajorai surašyti 1667, 1690, 1775 metų padūmės rejestruose.
Kaime yra Šatrijos kalnas arba Pašatrijos piliakalnis, datuojamas I tūkstantmečiu-II tūkstantmečio pradžia. Piliakalnį, jo gyvenvietę tyrinėjo Laimutė Valatkienė, Dalia Karalienė, Mantas Daubaras. Daugiausiai radinių aptikta senovės gyvenvietėje šalia kalvos. Dalia Karalienė konstatavo, kad aptikta archeologinė medžiaga datuojama V-XIV amžiais. 2012 m., vadovaujant tyrinėjimams Mantui Daubarui, keliuko palei kalvą vietoje aptikti penki geležies amžiaus kapai, panašu, smurtinių aukų. M.Daubaras pagal savo tyrinėjimų rezultatus priėjo išvados, kad Šatrijos papėdės gyvenvietėje žmonės įsikūrė senajame geležies amžiuje (I-IV a.), didžiausią apimtį gyvenvietė pasiekė viduriniame geležies amžiuje (V-IX a.), o vėlesniais laikais gyvenvietė buvo sumažėjusi arba persikėlusi į kitą vietą. Tačiau L.Valantkienės ir D.Karalienės tyrinėjimų medžiaga rodo, kad Šatrijos papėdės gyvenvietėje žmonės tebegyveno ir XV a. pradžioje.
(Bus daugiau)
Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas
Leave a Reply