Į istorinius šaltinius dauguma mūsų rajono vietovių pateko įvairiuose dokumentuose. Juose įrašytos datos nėra nei vietovių „gimimo“, nei „įkūrimo“, o pirmųjų žinomų paminėjimų istoriniuose šaltiniuose metai. Tai būtina turėti omenyje, remiantis dabar šioje straipsnių serijoje įrašytais vietovių paminėjimo faktais.
Straipsniai parengti, surinkus informaciją iš įvairių autoriui žinomų istorinių šaltinių. Ateityje galbūt bus aptikti nauji duomenys ir datas teks tikslinti.
Alvydas Ivoncius
PAŠKUVĖNAI, kaimas Upynos seniūnijoje.
Žemaičių vyskupystės kapitulos privilegijų inventoriuje (1561-1897) įrašyti įvairūs XVI-XVIII a. dokumentai, susiję su bažnytinėmis valdomis. Inventoriuje įrašyta 1493-08-14 didžiojo kunigaikščio Aleksandro privilegija Luokės bažnyčiai, kuriai atiduodami Luokės kaimas (kur yra bažnyčia), Pateklėnų, Paškuvėnų vietovės, Tauragėnų ir Papilės dvarai. Privilegija į Žemaičių pilies teismo knygą įrašyta 1652 metais, ŽVPI, p. 97. Pilnas privilegijos tekstas paskelbtas CM (1), p. 134-135.
Kaimas aprašytas Žemaičių vyskupo stalo valdų 1637, 1662 metų generaliniuose inventoriuose, kaip priklausęs Luokės bažnytiniam dvarui, su valstiečiais, jų mokamu činšu, valdomais sklypais, ŽVVI (1637), p. 183, ŽVVI (1662), p. 293.
PATAUSALĖ, kaimas Degaičių seniūnijoje.
Istoriniuose šaltiniuose minimi Tausalėnai, Užtausalė, Patausalė. Ne visai aišku, ar tai tas pats kaimas.
1569 m. leista Telšių valsčiuje bajorams mainyti savo žemes į karališkųjų valstiečių žemes. Akte minimas Patausalės kaimas, bajorai Norvydaičiai, Kumpikai, Tausalo upė, VAKA (24), p. 321-322.
1653 m. Mykolas Sugaudis padavė įrašyti į Žemaičių žemės teismo knygą 1573 metų revizoriaus Laskovskio raštą dėl bajorų ir karališkųjų valstiečių žemės mainų. Buvo mainomos bajorų Velinaičių, Somaičių ir Petraičių žemės prie valdovo Tausalo kaimo. Mainais jie gavo žemes prie užusienio Tamsopelkis, valdovo kaimų Velaičių (Wielaiciow) ir Numgaudžių bei prie bajorų Kumpikų ir Kontrimaičių žemių. ŽBH, t.4. p. 310.
1599 m. Kasperas Stirpeika pardavė dvarą Užtausalė Telšių valsčiuje. ŽBH, t.5, p. 411.
1693 m. Gedeonas Skurvydas atidavė savo turtą Telšių bažnyčiai: valdas Gauriliškėje ir Užtausalėje kitaip Vanageliškėje, Telšių valsčiuje. ŽBH, t.5, p. 274.
1704 m. Andrius Mitkevičius nusipirko žemę Užtausalėje Dideliuose, ŽBH, t.4. p. 171.
Tadeušas Mitkevičius 1778 m. buvo valdos Patausalėje savininkas. ŽBH, t.4. p. 170.
PATEKLĖNAI, kaimas Tryškių seniūnijoje.
Žemaičių vyskupystės kapitulos privilegijų inventoriuje (1561-1897) įrašyti įvairūs XVI-XVIII amžių dokumentai, susiję su bažnytinėmis valdomis. Inventoriuje įrašyta 1493-08-14 didžiojo kunigaikščio Aleksandro privilegija Luokės bažnyčiai, kuriai atiduodami Luokės kaimas (kur yra bažnyčia), Pateklėnų, Paškuvėnų žemės (laukai, kaip teritoriniai vienetai), Tauragėnų ir Papilės dvarai. Privilegija į Žemaičių pilies teismo knygą įrašyta 1652 m. ŽVPI, p.97. Visas privilegijos tekstas paskelbtas CM (1), p. 134-135.
Kaip esantis Biržuvėnų valsčiuje, kaimas Raseinių žemės teismo knygoje paminėtas 1584,1586, 1592 metais. 1590 metais minima, kad Pateklėnai yra palei vietovę „Lepšekaitę“ ir Žemaičių vyskupo kaimą Pateklėnai ir Pateklos upę. Matyt, čia minėtas Pateklėnų dvaras. Jis su rūmais (dvorec) minimas 1584 m. 1595 metais Pateklėnai minimi kaip Žemaičių vyskupo kaimas prie Pateklos. GŽŽ, p. 224, 228.
1584 m. Raseinių žemės teisme įrašytas žemionio Andrejaus Čaikovskio pranešimas apie tai, kad jam žemionis Mikalojus Sebastijonavičius (Kęstortas) pardavė savo Pateklėnų (Petekliany) rūmus, dvarą (dvorec). VADA (1), p. 1119. Matyt, čia minimas Mikalojus Kęstortas, Biržuvėnų dvaro savininkas.
Aprašytas Žemaičių vyskupo stalo valdų 1637, 1662 metų generaliniuose inventoriuose, kaip priklausęs Luokės bažnytiniam dvarui, su valstiečiais, jų mokamų činšu, valdomais žemės sklypais. ŽVVI (1637), p. 199-202, ŽVVI (1662), p. 305.
1493 m. didysis kunigaikštis Luokės bažnyčiai patvirtino tą dalį, kuri jam priklausė. Kitoje, vakarinėje, kaimo dalyje buvo įsikūrę bajorai, pagal kurių gimines vėliau Pateklėnuose atsirado Levenčių, Liausginų kaimai – pastarasis pokaryje prijungtas prie Dūseikių. XVII a. ar XVIII a. pirmojoje pusėje Pateklėnuose vietoje Kryžių kalno užusienio susiformavo Ubiškės užusienis, tapęs atskiru kaimu ir miesteliu, pastačius bažnyčią.
PATILTIS, kaimas Varnių seniūnijoje.
Kaimas seniausioje išlikusioje Janapolės bažnyčios 1760-1777 m. krikšto metrikų knygoje minimas 1771 m.
PATUMŠALIAI, kaimas Viešvėnų seniūnijoje.
1585 m. Raseinių žemės teisme įrašytas taikos susitarimas, kuriuo Stanislovas Ronsenskis, jo žmona Hana Borichovska su jos motina Polonija Chrščionoviene ir jos su sūnumis iš pirmos santuokos Mikalojumi ir Jonu Siutilavičiais susitarė dėl Patumšalių (Potumši) dvaro, valdos, Viešvėnų valsčiuje, pasidalijimo. VADA (2), p. 171.
1738 m. sudarytas karališkojo Patumšių dvaro inventorius. Jame įrašyta labai mažai ūkius valdžiusių asmenų (valstiečių ir bajorų), o kai kurie kaimai buvo tušti. Tai Šiaurės karo (1700-1721), 1708-1711 metų maro epidemijos ir badmečio (1710) pasekmė. Inventoriuje Patumšalių kaime neįrašytas nė vienas ūkį valdęs asmuo, kaimas nurodomas kaip tuščias, PDI.
1771 m. surašytas valdovui priklausiusios valdos – Patumšių rakto – inventorius. Minimas Patumšalių kaimas su 6 valstiečių ūkiais, PRI.
Kaime yra kapinynas, įrašytas į Kultūros vertybių registrą.
PATUMŠIAI, kaimas Upynos seniūnijoje.
1498 m. didysis kunigaikštis Aleksandras kapitulai vyskupijos katedros bažnyčiai padovanojo šešias tuščias žemes Baltininkuose, Patumšių valsčiuje, CM (1), p. 141.
1598 m. Mikalojus Sebastijonavičius (Kęstartas) mainais gavo 17 valakų žemės Patumšių valsčiuje įvairiuose kaimuose. Minimas ir Patumšių kaimas, RVSAA (ap. 4, d. 2), p. 559-562.
1600 m. Patumšiuose prie Luokės valdą turėjo bajorai Adamkevičiai. ŽBH, t.1, p.40.
Kaime yra kapinynas, užregistruotas Kultūros vertybių registre, KVR.
1690 m. padūmės rejestre Patumšių valsčiuje įrašytos karališkosios Patumšių valdos bajorai. ŽKPT (1690), p. 217-218.
1775 m. padūmės rejestre minimas Patumšių raktas, Žemaičių seniūnijos karališkoji valda. Kaimas priklausė Luokės parapijai. ŽKPT (1775), p.74.
1738 m. sudarytas karališkojo Patumšių dvaro inventorius. Jame įrašyta labai mažai ūkius valdžiusių asmenų (valstiečių ir bajorų), o kai kurie kaimai buvo tušti. Tai Šiaurės karo (1700-1721), 1708-1711 metų maro epidemijos ir badmečio (1710) pasekmė. Inventoriuje pačiame Patumšių dvare įrašyti vos du ūkius valdę asmenys. PDI.
PAUPYNIS, kaimas Upynos seniūnijoje.
PAVIRVYTIS, kaimas Tryškių seniūnijoje.
1596 m. Raseinių žemės teisme įrašytas pardavimo aktas, kuriuo žemionys Barbora ir jos vyras Matisas Daugėlos žemioniui Lenartui Vaitkevičiui už 40 kapų grašių pardavė ½ dalį žemės, vadinamos Pavirvyte, Meškių lauke (teritorijoje), Mažųjų Dirvėnų valsčiuje. VADA (4), p. 78.
1735 m. Martynas Kotarskis užrašė sūnui Jonui pusę valdų Dirvonėnuose, Meškiuose, Pavirvytėje, Verteliuose, Tryškiuose, ŽBH, t.3. p. 228.
Kaime yra XVIII amžiaus II puse-XIX amžiumi datuojama dvaro sodyba, KVR.
PAVIRVYTĖ, kaimas Upynos senūnijoje.
Seniausioje išlikusioje Luokės bažnyčios 1759-1764 m. krikšto metrikų knygoje kaimas minimas nuo 1759 m.
Kaimas priklausęs Mažųjų Dirvėnų valsčiui, Luokės parapijai, įrašytas 1775 metų padūmės rejestre. Dvaras ir kaimas priklausė Ambraziejui Opulskiui. ŽKPT (1775), p. 64.
PERVAINIAI, kaimas Upynos seniūnijoje.
Kaimas aprašytas Žemaičių vyskupo stalo valdų 1637, 1662 metų generaliniuose inventoriuose, kaip priklausęs Luokės bažnytiniam dvarui, su valstiečiais, jų mokamu činšu, valdomais sklypais. 1637 m. minimas valstietis Urbanas Pervainis. 1662 m. įrašytas valstietis Dovydas Pervainis. ŽVVI (1637), p. 190, ŽVVI (1662), p. 297.
(Bus daugiau)
Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas
Leave a Reply