Daugelis dalykų vienaip atrodo žvelgiant į bendrą paveikslą, kitaip žiūrint į atskiras detales. Abiem atvejais nesunku likti kažko ne(pa)mačius. Panašiai ir su šalies valdymu, įvairiausiais projektais bei reformomis. Nacionaliniu mastu konkrečioje srityje suplanuoti ir apskaičiuoti dalykai kartais pradeda strigti tik todėl, kad su šiais planais susidūrusi regioninė valdžia ko nors negali laiku daryti dėl priežasčių, kurios nepateko į planuotojų akiratį. Todėl komunikacija tarp nacionalinių valdžios institucijų ir regionų labai svarbi. Kad ši komunikacija būtų geresnė, du viceministrai bei poros svarbių agentūrų vadovybė buvo atvykusi į Telšius, kur su svečiais iš Vilniaus susitiko ne tik mūsų rajono savivaldybės meras Tomas Katkus bet ir kiti Telšių apskrities savivaldybių vadovai.
Stasys Katauskas
Kaip pagerinti planavimą
Telšiuose lankėsi finansų viceministrė Neringa Rinkevičiūtė-Laurinaitienė, vidaus reikalų viceministras Vaidotas Jakštas, Centrinės projektų valdymo agentūros (toliau CPVA), Aplinkos projektų valdymo agentūros (toliau APVA) vadovai, kitų apskrities savivaldybių merai, savivaldybių atstovai ir kiti svečiai.
Pirmoji kalbėjusi finansų viceministrė N. Rinkevičiūtė-Laurinaitienė pristatė laukiančius iššūkius ir numatomus sprendimus vykdant Europos Sąjungos finansuojamus projektus. Viceministrė kalbėjo nuolat išgirstanti pasiūlymų iš regionų atstovų, ką būtų galima patobulinti projektų administravimo srityje. Anot jos, Finansų ministerija yra parengusi dabar galiojančios tvarkos korekcijų, kurios leistų greičiau gauti net iki šimto procentų projekto vykdymui reikalingų apyvartinių lėšų. Viceministrė taip pat kvietė savivaldybes aktyviau naudotis ir galimybe tokių lėšų gauti avansu, nes, pasak jos, šiuo metu neretai vėluojama projektų planavimo stadijoje, tad vėliau tenka skubėti pradėjus projektus įgyvendinti. Kad taip nebūtų, regionai turėtų atnaujinti plėtros planus, juolab, kad to reikia ir pagal reglamentą.
Kiek vėliau kilusioje diskusijoje keletas apskrities merų bei savivaldybių strateginio planavimo skyrių specialisčių konkrečiais pavyzdžiais iliustravo, kad dėl dabar galiojančių privalomų valstybės reikalavimų, savivaldybės dažnai negali iš anksto susiplanuoti savo projektų. Tą pačią priežastį minėjo ir T. Katkus, pabrėžęs, jog ir Telšių rajono savivaldybei daugelį suplanuotų idėjų teko apkarpyti susidūrus su atskirų ministerijų reikalavimais.
Kvietė svajoti plačiai
N. Rinkevičiūtė-Laurinaitienė taip pat papasakojo apie Europos Komisijoje (toliau EK) šiuo metu teikiamus pasiūlymus, apimančius įvairias ES finansuojamas sritis. EK vyksta pradinė derybų stadija dėl siūlomo Nacionalinės ir regioninės partnerystės (toliau NRP) plano, pagal kurį būtų susitarta dėl ES investicijų politikos 2028-34 m. laikotarpiui. Didžiausias iššūkis, dėl kurio ES viduje sunku susitarti, anot viceministrės, žemės ūkio politikos integravimas į bendrą planą. Tačiau yra ir daugiau klausimų, dėl kurių kyla diskusijų.
Vykstančiose diskusijose savo balsą turi ir Lietuva. N. Rinkevičiūtė-Laurinaitienė kalbėjo, kad mūsų šalis akcentuoja, jog dėl sudėtingos geopolitinės realybės būtinas papildomas finansavimas rytinio ES pasienio regionams. Lietuva taip pat norėtų, jog iki 35 proc. būtų sumažinta minimali prisidėjimo prie žaliųjų tikslų investicijų riba (šiuo metu siūloma riba yra 43 proc.). Yra ir dar keletas reikalavimų. Iš viso, pagal NRP planą Lietuvai numatyta daugiau nei 14,2 milijardų eurų.
Savo darbus turi pasidaryti ir Lietuva. Rengiamas nacionalinės pažangos planas. N. Rinkevičiūtė-Laurinaitienė pripažino, jog valstybei labai brangiai kainuoja teismo procesai, kylantys dėl įvairių teisinių neatitikimų viešųjų pirkimų srityje. Dėl esamos tvarkos užtrunkant planavimo procedūroms (šiuo metu jų trukmė, anot viceministrės 6-9 mėn.), labai išauga ir projektų administravimo kaštai. Tiesa, dalis problemų kyla ir dėl EK reikalavimų.
Baigdama savo pasisakymą viceministrė pabrėžė, kad savivaldybių pageidavimai turėtų būti didesni, rodantys pilną problemų, kurias reikia spręsti, apimtį. „Svajokite, norėkit labai plačiai ir turėkit didelius poreikius“, – sakė N. Rinkevičiūtė-Laurinaitienė. Tačiau suprantama, kad daugelį tokių norų teks riboti, ne tik valstybei atsirenkant, kam teikti prioritetą, bet ir bendradarbiaujant su šakinėmis ministerijomis.
Reikalavimai neatitinka
„Regioninės politikos tikslas yra pašalinti gerovės skirtumus, kurie egzistuoja tarp skirtingų vietovių. Atvažiavom čia išgirsti, ką turėtume padaryti“, – taip savo kalbą pradėjo vidaus reikalų viceministras V. Jakštas. Jo teigimu, siekiama, kad sprendžiant, kur turėtų būti nukreiptos investicijos, kuo daugiau lemtų pačių regionų balsas. V. Jakštas taip pat akcentavo ir poreikį savivaldybėms glaudžiau bendradarbiauti su socialiniais ir ekonominiais partneriais bei džiaugėsi, vis dažniau iš verslo atstovų išgirstąs, kad vietos valdžia ima labiau įsiklausyti į verslo pasiūlymus ką nors planuojant.
Po CPVA atstovų pasisakymo kilusioje diskusijoje pastebėta, jog savivaldybės negali imtis veiksmų negavusios Viešųjų pirkimų tarnybos pritarimo, tačiau po to tą patį projektą vėl vertina CPVA. Tačiau I. Šuolienė teigė, kad pastaroji agentūra nedubliuoja Viešųjų pirkimų tarnybos veiklos, tad savivaldybės gali veikti greičiau. Visgi T. Katkus pabrėžė, kad praktikoje dažnai būna taip, kad geriau sulaukti visų valstybės institucijų pritarimo ir pateikė pavyzdį su vandentvarkos projektu mūsų savivaldybėje, kuomet dėl įvairių biurokratinių procedūrų viskas užsitęsė ir galiausiai tik 70 tūkst. eurų kainavusiems darbams savivaldybei prireikė pirkti 50 tūkst. eurų kainavusį projektą. Neatitikimą tarp įvairių dabar galiojančių reikalavimų planuojant ir įgyvendinant investicinius projektus minėjo ir kiti pasisakę mūsų apskrities merai. Tiesa, susitikti su vietos valdžia regionuose viceministrai bei kitų valstybės institucijų vadovai ir išvažiavo tam, kad teisinių neatitikimų imtų mažėti.
Mero mintys ir skaičiai
Po susitikimo pakalbintas meras T. Katkus sakė, kad dalis teisinių pokyčių nutinka keičiantis Vyriausybėms. „Anksčiau buvo kita Vyriausybė, kiti ministrai, kitokia tvarka. Į savivaldybių atstovų pasiūlymus ne visada būdavo įsiklausoma, kito reglamentai, reikalavimai. Tad ir turim situaciją, kai savivaldybės priverstos skubėti pirkti projektus, skubėti juos įgyvendinti. Dabartinė Vyriausybė stengiasi būti lankstesnė. CPVA irgi labiau stengiasi bendradarbiauti. Anksčiau jų atstovus būdavo sunkiau prisikviesti. Bet yra situacijų, kur teoriškai mums sakoma, kad galime imtis veiklos ir be CPVA sprendimo, tačiau daug priklauso, kaip kas atskirus dalykus interpretuoja. Todėl jei mes ką nors padarom, kaip mes suprantame, o po to CPVA sakys, ne, reikėjo kitaip, laukia teismai. Teismas, žinoma, išaiškins, kas iš tikrųjų buvo teisus, bet mums išlaidos. Todėl geriau jau laukiam, kol nuspręs CPVA“, – sakė T. Katkus. Meras sutiko, kad galimybė pretenduoti į Socialinio klimato fondo paramą neturėtų priklausyti nuo to, kas greitesnis.
Pabaigai keletas statistinių duomenų. Pagal 2025 m. duomenis, Telšių apskrityje gyvena 129 tūkst. 884 gyventojai. ES ir bendrojo finansavimo investicijų suma mūsų apskrityje siekia 103 528 135 eurų. Tai 797 eurai vienam žmogui. Pagal šį rodiklį, Telšių apskritis lenkia šalies vidurkį ir tarp dešimties Lietuvos apskričių užima šeštąją vietą.
Leave a Reply