Į istorinius šaltinius dauguma mūsų rajono vietovių pateko įvairiuose dokumentuose. Juose įrašytos datos nėra nei vietovių „gimimo“, nei „įkūrimo“, o pirmųjų žinomų paminėjimų istoriniuose šaltiniuose metai. Tai būtina turėti omenyje, remiantis dabar šioje straipsnių serijoje įrašytais vietovių paminėjimo faktais.
Straipsniai parengti, surinkus informaciją iš įvairių autoriui žinomų istorinių šaltinių. Ateityje galbūt bus aptikti nauji duomenys ir datas teks tikslinti.
Alvydas Ivoncius
(Tęsinys. Pradžia Nr. 17-32; 34-43)
SAKALAI (I ir II), kaimai Viešvėnų seniūnijoje.
Kaimas minimas seniausioje išlikusioje Telšių bažnyčios 1673-1695 m. krikšto metrikų knygoje.
Žemaitijos kunigaikštystės Viešvėnų (1699-1700) valsčiaus inventoriuje surašyti karališkosios valdos Sakalų vaitystės Sakalų kaimo valstiečiai: 20 asmenų; 20 dūmų, 27 valakai, iš jų 16 tušti. Valstiečiai valdė valakų dalis, ŽKI, p. 384-39. Vaitystėje įrašytas vien Sakalų kaimas. Kaime yra Alkos kalnas, KVR.
SARAKAI (I ir II), kaimai Gadūnavo seniūnijoje.
1621 m. kariuomenės sąraše įrašytas Jonas Bilinskis už tėvą Sarakuose, Viešvėnų valsčiuje. ŽBH (1), p. 165.
Kaimas Telšių bažnyčios 1700-1729 m. krikšto metrikų knygoje minimas nuo 1702 m.
1800 m. Sarakuose, Alsėdžių parapijoje, valdą turėjo Aleksandras Jazdovskis. RS (1800), p. 133.
SĖBAI, kaimas Varnių seniūnijoje.
Aprašytas Žemaičių vyskupo stalo valdų 1663-1690 metų generaliniuose inventoriuose su valstiečiais, jų mokamu činšu, valdomais sklypais. 1637 m. įrašyti valstiečiai Vaitiekus Seiba (Wociech Seib), Sebastijonas Seiba (Sebastijan Seib), o 1662 m. – Juozapas Seibaitis (Jozef Seibaitys). Kaimas priklausė Viržuvėnų (Janapolės) bažnytiniam dvarui. ŽVVI (1637), p. 667, ŽVVI (1662), p. 71.
Kaime yra Sėbų piliakalnis, datuojamas I tūkstantmečiu-XIII amžiumi, KVR. Manoma, kad čia buvo 1253 m. Pietinio Kuršo žemių dalybų tarp Livonijos ordino ir vyskupo akte paminėta Žąsūgalos žemės pilis. Gali būti, Sėbai nuo Žąsūgalo vietovės atsiskyrė po XIII a., ir ta Žąsūgalo dalis, apgyvendinta Sėbų (Sėbaičių), tapo atskiru kaimu, gaudami šios giminės pavadinimą.
SENIEJI KALNIŠKIAI, kaimas Luokės seniūnijoje.
SYDEKLIS, kaimas Viešvėnų seniūnijoje.
Aprašytas Žemaičių vyskupo stalo valdų 163, 1690 metų generaliniuose inventoriuose su valstiečiais, jų mokamu činšu, valdomais sklypais. Kaimas priklausė Viržuvėnų (Janapolės) bažnytiniam dvarui. ŽVVI (1637), p. 672, ŽVVI (1662), p. 73.
SYDERIAI, kaimas Viešvėnų seniūnijoje.
1554 m. bajorai Miečaičiai gyveno netoli Syderių, Viešvėnų valsčiuje, arčiau Žarėnų valsčiaus ribos, ŽBH, t.4. p. 95.
1554 metais leista bajorui Vaitiekui Bušaičiui mainyti savo žemę į karališkųjų valstiečių žemę. Mainais bajoras gavo karališkųjų pavaldinių Pliauskinių žemę. Akte minimas Syderių kaimas (… sela Sidorovo…). VAKA (24), p. 153-154.
1564 m. Viešvėnų valsčiaus Syderių (Sideriov) vaitystės karališkiesiems bajorams Vaitiekui Andriejaičiui, Steponui Paškaičiui Pliauskiniams leista mainyti savo žemes į karališkąsias. VAKA (24), p. 271.
1564 m. Viešvėnų valsčiuje Syderių kaime Katarinai Kungytei-Petkienei leista mainyti savo žemes į karališkųjų valstiečių. Minima, kad žemės ribojosi su sena Maivėnų lauko (teritorijos) riba, Judrėnų, Ryškėnų kaimais, bajorų Dargvainių ir kitų žemėmis, Udrupio (Udrupem) upeliu, žemė yra prie kelio iš Alsėdžių į Varnius. VAKA (24), p. 273.
1600 m. Viešvėnų tijūnui Bohuševičiui atiduota valdyti iki gyvos galvos žemės Syderių kaime, Viešvėnų tijūnijoje. RVSAA (ap.4, d.2), p. 546.
SIMUTIŠKĖ, kaimas Luokės seniūnijoje.
SIRAIČIAI, kaimas Gadūnavo sen.
1528 m. kariuomenės sąraše Telšių valsčiuje įrašytas Petras Siraitis su 4 sūnumis. 1567 m. kariuomenės sąraše Telšių valsčiuje įrašyti Stasys Siraitis, Gricius Siraitis, Steponas Siraitis, Petro sūnus, Steponas Siraitis, Jono sūnus.
Siraičių dvaras, valda Telšių valsčiuje. Žemaičių (Raseinių) žemės teismo knygoje paminėta 1583 m. GŽŽ, p. 290.
1593 m. Grigalius Siraitis, Petro sūnus, pardavė dalį valdos (dvaro) Džiuginėnuose. 1599 m. Barbora Siraitytė, Grigaliaus dukra, pareiškė, kad atsisako teisės į Džiuginėnų valdą (dvarą) brolio Jono naudai už 2000 kapų grašių. 1600 m. Jurgis Siraitis nusipirko žemės Džiuginėnuose. 1591 m. Jonas Siraitis, Grigaliaus sūnus, užstatė žemes Lokvartė ir Dalgiškė Džiuginėnų valdoje (dvare). 1593 m. Grigalius Siraitis perleido sūnui Jonui valdą, dvarą Džiuginėnuose ir trečdalį žemės Pagirgždūtė Uvainiškė. 1654 m. testamentą parašė Kasperas Sirutavičius, pageidavęs būti palaidotas prie Telšių bernardinų bažnyčios šalia žmonos Onos Padegimaitės. Savo valdą (dvarą) Siraičiai Džiuginėnų lauke padalijo taip: dalis atiteko žmonai iki gyvos galvos, kita dalis sūnui Jonui ir dukterims Katarinai ir Cecilijai. 1800 m. bajorystę pasitvirtino Sirutavičiai, gaudami herbą „Liubicz“. Jie save kildino iš Petro Siraičio, kuris turėjo valdą Siraičiuose. 1835 m. bajorystę pasitvirtino dar viena Sirutavičių giminė. Ji save kildino iš Petro Siraičio, Grigaliaus Siraičio tėvo, kurio valda Telšių valsčiuje nuo jo įpėdinių pavardės pavadinta Siraičiais.
1667, 1690, 1775 metų padūmės rejestruose Siraičiuose, Telšių valsčiuje, kartu su kitais bajorais įrašyti ir Sirutavičiai.
XVI-XVII amžių duomenys rodo, kad Siraičiai anais laikais buvo Džiuginėnų dalis.
Kaime yra X-XIII a. kapinynas. 1956-1957 m. Telšių kraštotyros muziejaus ekspedicija (vadovai V. Valatka ir E. Butėnienė) 484 kv. m plote rado 22 kapus. Mirusieji laidoti sudeginti (21 kapas) ir nedeginti (1 kapas). Rasta apie 200 įkapių, datuojamų X-XIII a. ginklų (ietigalių), darbo įrankių (žeberklų antgalių, peilių, ylų), geriamųjų ragų apkalų. Radiniai saugomi Žemaičių muziejuje „Alka“. Visuotinė lietuvių enciklopedija.
SIRIŠKĖ, kaimas Varnių seniūnijoje.
SKAUDUČIAI, kaimas Nevarėnų seniūnijoje.
1554 m. Telšių valsčiaus bajorai Stanislovas Gerubaitis ir jo broliai Petras Vitkaitis bei Jurgis Vitkaitis, vykdant Valakų reformą, mainė savo žemes į karališkųjų valstiečių prie Judros upės, Viešvėnų valsčiuje. Kitame žemės mainų dokumente iš XVI a. vidurio minimi Stanislovas, Andrejus ir Jokūbas Gerubaičiai, kaimai Gintaučiai, Skaudučiai ir Judrėnai. ŽBH, t.2, p.295.
1569-1571 m. datuojamu revizoriaus Jokūbo Laskauskio dokumentu Telšių valsčiuje bajorai Mitkaičiai mainais į savo žemę prie valdovo kaimo Trimesėdžio gavo žemės kitur tame pačiame kaime. Kita tų bajorų žemė paimta prie valdovo Gintaučių kaimo, už tai mainais gavo žemės prie Skaudučių ir Gintaučių kaimų, prie Mastupio upelio ir Judrėnų kaimo ir bajorų Jerubaičių žemės. ŽBH, t.4. p. 166.
1767 m. Telšių žemės teisme įrašytas XVI a. bajorų žemės mainų į valstiečių žemes aktas, kurio tiksli data neaiški. Akte minimi Skaudučių (Skawdayciow), Skrandžių (Skrandziow), Pielių (Pilow), Jonaičių (Janayciow) kaimai, bajorai Jonaičiai, Tumkai, Kiezorai, Tubeliai, VAKA (24), p. 509-510.
1677 m. Žemaitijos kunigaikštystės Telšių valsčiaus inventoriuje surašyti Nevarėnų vaitystei priklausę Skaudučių kaimo 16 valstiečių. Kaimas priklausė Telšių karališkajam dvarui. Surašyti ne gyventojai, o ūkius (dūmus) valdę valstiečiai, pagal tai galima spręsti, kiek tuo metu Skaudučiuose būta karališkųjų valstiečių sodybų. ŽKI, p. 303-314.
SKIRMANTIŠKĖ, kaimas Varnių seniūnijoje.
Kaime yra senovės gyvenvietė, kol kas išsamiau netyrinėta, KVR.
SKLIAUSČIAI, kaimas Luokės seniūnijoje.
Žemaičių kanauninkams palei apyrubę „Potlišek“ priklausantis Skliausčių kaimas, Patumšių valsčiuje, Raseinių žemės teismo knygoje paminėtas 1597 m. GŽŽ, p. 292.
1597 m. Raseinių žemės teisme įrašytas pardavimo aktas, kuriuo žemionis Lukošius Valentinavičius broliui Grigaliui Valentinavičiui pardavė tris valakus žemės Tutliškiai, Patumšių valsčiuje, prie ribos su Žemaičių kanauninkų kaimu Skliausčiai (Sklevste), Žemaičių vyskupo kaimu Maivėnai (Moiviany), Žemaičių seniūnijos kaimu Ringė (Ringe), VADA (4), p. 172.
1771 m. surašytas valdovui priklausiusios valdos – Patumšių rakto – inventorius. Minimas Žemaičių vyskupijos kapitulai priklausęs Skliausčių kaimas, PRI.
SKRANDĖNAI, kaimas Varnių seniūnijoje.
Knygoje „Kraštas ir žmonės“ pateikti kryžiuočių žygių kelių į Žemaitiją aprašymai. 1386 metų aprašyme minimi Skrandėnai: „…todėl nuo Varnės tilto antroji kariuomenė traukia į Skrandėnus 2 mylias, pastovis geras, vandens ir malkų užtektinai; nuo Skrandėnų iki Vumpių lauko yra 2 mylios…“ Kraštas ir žmonės, Vilnius, 1980, p.13.
1561 m. Aleksejui Stančykavičiui leista mainyti savo žemes Skrandėnų kaime. ŽBH, t.5, p. 316.
1690 m. padūmės rejestre įrašytas Motiejus Grotusas iš Skrandėnų, Pavandenės valsčiuje, 1 pavaldinių dūmas, ŽBH, t.2, p.240, VAKA (24), p. 248-253.
1690, 1775 metų padūmės rejestruose įrašyti Skrandėnų bajorai.
Kaime yra VI-VII, XIII-XVI amžių kapinynas, KVR.
SKRUZDYNĖ, kaimas Luokės seniūnijoje.
Seniausioje išlikusioje Luokės bažnyčios 1766-1773 m. santuokos ir mirties metrikų knygoje kaimas minimas nuo 1769 m.
1850 metais sudarytas Biržuvėnų dvaro Šiaulių paviete inventorius. Surašyti ir Skruzdynės valstiečiai.
(Bus daugiau)
Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas
