Į istorinius šaltinius dauguma mūsų rajono vietovių pateko įvairiuose dokumentuose. Juose įrašytos datos nėra nei vietovių „gimimo“, nei „įkūrimo“, o pirmųjų žinomų paminėjimų istoriniuose šaltiniuose metai. Tai būtina turėti omenyje, remiantis dabar šioje straipsnių serijoje įrašytais vietovių paminėjimo faktais.
Straipsniai parengti, surinkus informaciją iš įvairių autoriui žinomų istorinių šaltinių. Ateityje galbūt bus aptikti nauji duomenys ir datas teks tikslinti.
Alvydas Ivoncius
(Tęsinys. Pradžia Nr. 17-32; 34-44)
SKUJINĖ, kaimas Viešvėnų seniūnijoje.
SKURVYDIŠKĖ, kaimas Degaičių seniūnijoje.
1590 m. paminėtas Mikalojus Skurvydas. 1592 metais jis įsigijo valdą Judrėnuose. 1596 m. užstatė valdą Judrėnuose ir padovanojo sūnui valdas (dvarus) Telšiuose ir Judrėnuose. 1599 m. pardavė žemę Bikšiškė Berkinėnuose. 1621 m. kariuomenės sąraše Telšių valsčiuje įrašytas Jarošas Skurvydas. 1655 m. Jonas ir Stanislovas Skurvydai dalyvavo sudarant uniją su švedais Kėdainiuose. Vėliau Jonas Skurvydas dalyvavo žemaičių sukilime prieš švedus. 1656 m. dalyvavo kovose prie Biržų. 1693 m. Gedeonas Skurvydas atidavė savo turtą Telšių bažnyčiai: valdas Gauriliškėje ir Užtausalėje kitaip Vanageliškėje, Telšių valsčiuje; Plepuose, Viešvėnų valsčiuje; Gilviškiuose kitaip Šiutiliškėje Beržėnų valsčiuje, ŽBH, t.5, p.274.
Nors šaltiniuose tiesiogiai neminima Skurvydų valda Skurvydiškėje, akivaizdu, kad kaimas atsirado Skurvydų valdos Užtausalėje vietoje.
Kaimas 1706 m. data paminėtas Telšių bažnyčios 1700-1729 m. krikšto metrikų knygoje.
Kaimas įrašytas 1853 m. Telšių parapijos kaimų sąraše. Valstybės istorijos archyvas.
SLĖDAI, kaimas Gadūnavo seniūnijoje.
1565 m. Viešvėnų valsčiaus bajorai Martynas ir Vaitiekus Bartkevičiai, Povilas Valius, Steponas Petkevičius su sūnumis Baltramiejumi, Valentinu, Petru, Vaitiekus ir Povilas Laurynavičiai, kilę iš Mykolo Mezukovičiaus Rubežaičio, keitė savo žemes į karališkųjų valstiečių žemes. Mainydami žemes jie savo broliui Valentinui Rubežaičiui davė žemes Gudenėnų vaitystėje, Slėdų kaime. VAKA (24), p. 283-285.
1589 m. Rapolui Maikovskiui iki gyvos galvos atiduoti valdyti 8 sėdimi ir 2 tušti valakai Slėdų kaime, Gudenėnų vaitystėje. RVSAA (ap.4, d.2), 73.
1598 m. Raseinių žemės teisme įrašyta karaliaus Žygimanto III privilegija, kuria šlėktai Rapolui Maikovskiui paskirti valakai Viešvėnų tijūnijoje, Gudenėnų vaitystėje, palei Slėdų kaimą ir kaimą Edai, Sruojos upės „gale“. VADA (4), p. 289.
1667 m. padūmės rejestre įrašytas Mykolas Rubeževičius iš Brėvikių Slėdų (z Brewik Sledy), Viešvėnų valsčiuje, ŽBH, t.5, p.100.
Žemaitijos kunigaikštystės 1699 m. Viešvėnų valsčiaus inventoriuje surašyti Gudenėnų vaitystės Slėdų kaimo gyventojai: 1 valstietis, 9 valakai žemės, iš jų 8 tušti, ŽKI, p. 384-394,
SMALKA, kaimas Luokės seniūnijoje.
SMILGIAI, kaimas Luokės seniūnijoje.
Smilgių kaimas Viekšnalių dvare, valdoje, Patumšių valsčiuje, Raseinių žemės teismo knygoje paminėtas 1581 m. GŽŽ, p. 294. Tais metais bajorai Povilas ir jo tėvas Mikalojus Sudimontai dalijosi valdą Viekšnaliuose. VADA (1), p. 68.
1598 m. Mikalojus Sebastijonavičius (Kęstortas) mainais gavo 17 valakų žemės Patumšių valsčiaus kaimuose, taip pat ir Smilgiuose. RVSAA (ap.4, d.2), p. 559-562.
1598 m. Florijonui Boguševičiui Okmianskiui leista pagal 1572 m. surašytą revizijos aktą išmainyti savo žemę į penkis valakus žemės Patumšių valsčiaus kaimuose, tarp jų ir Smilgiuose, kuris įvardijamas karališkuoju kaimu. RVSAA (ap.4, d.2), p. 218-219.
1637 m. Jonui Sebastijonavičiui Kestortui pardavus Biržuvėnų dvarą Aleksandrui Vainai, surašyti su valstiečiais dvarui priklausę kaimai, tarp jų ir Smilgiai. Lietuvos inventoriai XVII a., Vilnius, 1962, p. 120-121.
1667 m. parduodant Vladislovui Vainai ir jo žmonai Felicijonai Biržuvėnų dvarą Mikalojui Gorskiui, surašyti su valstiečiais dvarui priklausę kaimai, tarp jų ir Smilgiai. Lietuvos inventoriai XVII a., Vilnius, 1962, p. 266-268.
1850 m. sudarytas Biržuvėnų dvaro Šiaulių paviete inventorius. Surašyti kartu su kitų kaimų žmonėmis Smilgių valstiečiai. FVIA, p. 443.
SMILTINIAI, kaimas Ryškėnų seniūnijoje.
Kaimas (Smiltyni, Smilgine, Smilkini) Viešvėnų valsčiuje, netoli Lauko Sodos, Raseinių žemės teismo knygose paminėtas 1584, 1590, 1593, 1595,1596, 1597, 1598 metais. 1595 m. kaimas minimas prie dvaro Skučtys. GŽŽ, p. 229, 294.
1584 m. Regina ir Ivanas Bunakovai užstatė 4 valakus žemės Jonui Kungevičiui Smiltinių kaime (v Sminkiniach), Viešvėnų valsčiuje. VADA (1), p.149,
1597 m. Jonas Adomavičius Kungevičius paėmė užstatą už užusienį Smiltinių kaime. ŽBH, t.3. p. 290.
1593 m. Stanislovas Gudavičius užstatė valdą Smiltiniuose, Viešvėnų valsčiuje, ŽBH, t.2, p. 277.
1593 m. Simonas Bušaitis nusipirko žemę kaime Smiltiniuose (prie ežero ir Lauko Sodos), Viešvėnų valsčiuje, ŽBH, t.1, p.327.
1597 m. Raseinių žemės teisme įrašytas užstatymo aktas, kuriuo žemionys Regina Bunakienė, Ivanas ir Dovydas Bunakovai užstatė žemioniui Jonui Adomavičiui Kungevičiui užusienį Smiltinių kaime, Viešvėnų valsčiuje. VADA (4), p. 189.
Žemaitijos kunigaikštystės Viešvėnų (1699-1700) valsčiaus inventoriuje surašyti karališkosios valdos Kveilių vaitystės Smiltinių kaimo valstiečiai: 2 valstiečiai, 11 valakų, iš jų 10 tušti. Valstiečiai valdė valakų dalis. ŽKI, p. 384-339.
SOBLAUKIS, kaimas Luokės seniūnijoje.
SODALĖ, kaimas Ryškėnų seniūnijoje.
SPUKAIČIAI, kaimas Luokės seniūnijoje.
1563 m. sudarytas bajoro Petro Macaičio žemių mainų į karališkąsias žemes Žaduvėnuose, Degučiuose, Patumšių valsčiuje, aktas. Minima, kad keičiamos žemės ribojosi su Spukaičių kaimu. VAKA (24), p. 265-267.
1598 m. Florijonui Boguševičiui Okmianskiui leista pagal 1572 m. surašytą revizijos aktą išmainyti savo žemę į penkis valakus žemės kaimuose, tarp jų ir Spukaičiuose, kuris įvardintas kaip karališkasis kaimas. RVSAA (ap.4, d.2), p. 218-219.
Pavandenės bažnyčios krikšto metrikų knygoje 1692 m. minimi Spukaičiai.
1738 m. sudarytas karališkojo Patumšių dvaro inventorius. Jame įrašyta labai mažai ūkius valdžiusių asmenų (valstiečių ir bajorų), o kai kurie kaimai buvo tušti. Tai Šiaurės karo (1700-1721), 1708-1711 metų maro epidemijos ir badmečio (1710) pasekmė. Inventoriuje Spukaičiuose įrašyti vos du ūkius valdę asmenys, žeme naudojosi Kražių vienuolėms priklausiusio Eičių kaimo valstiečiai, šienavimo lanka – vienas bajoras. PDI.
1771 m. surašytas valdovui priklausiusios valdos – Patumšių rakto – inventorius. Minimas Spukaičių kaimas, kuriame įrašyti 6 ūkius valdę valstiečiai, PRI.
STABINĖ, kaimas Varnių seniūnijoje.
Janapolės bažnyčios krikšto metrikų knygoje 1806 m. minimas Stabakalnis.
Kaime yra antroji Kalniškų akmens amžiaus gyvenvietė, VIII tūkstantmetis prieš Kristų-II tūkstantmečio prieš Kristų pradžia. KVR.
STAKMINIAI, kaimas Tryškių seniūnijoje.
Kaimas minimas 1563 m. Mažųjų Dirvėnų tijūnijos ir jos buvusių kaimų ribų surašyme. FVIA, p. 43, Inventoriai (16 a.), p.667-673.
1584 m. valdovas Steponas Batoras privilegija Vasiliui Bunakovui, kariškiui, maskvėnui, mainais už Livonijoje prarastą žemę Užvėdarėje (Užviadrach), Stakminiuose (Štokmianach) ir Vanaguose (Voniagach), Mažųjų Dirvėnų valsčiuje, davė 18 valakų žemės šiuose kaimuose, lygiai tiek pat, kiek prarado Livonijoje, Метрыка Вялiкага княства Лiтоускага. Кнiга 70 (1582-1585). Кнiга запiсай 70. Мiнск, 2008, p. 126-127.
1595 m. Vasilis Bunakovas užrašė žmonai valdą Stakmėnuose.
1598 m. Jonas Zaleskis su žmona Kristina paėmė užstatu pavaldinį prie Stakminių valdos (dvaro), prie Virvytės upės, Mažųjų Dirvėnų valsčiuje. ŽBH, t.6, p. 360.
Kaimas aprašytas Žemaičių vyskupo 1677 m. vizitacijos akte, kaip priklausęs Tryškių bažnyčios altarijai. 1661 m. kaimą kartu su valdomis Užvėdarės kaime, kaip priklausiusius Bunokiškės dvarui, altarijai testamentu užrašė Ona Pacaitė-Važynskienė. Vizitacijos akte Stakminių kaime įrašyta 13 ūkius (dūmus) valdžiusių valstiečių, o penki valakai buvo tušti. ŽVVA (2), p. 557.
1795 m. parengtas Tryškių seniūnijos, kaip valstybinės valdos, bei kai kurių Tryškių parapijos kaimų revizinis sąrašas, į kurį surašyti visi gyventojai šeimomis ar pavieniui. Stakminiuose, Tryškių klebonijos kaime, įrašyti 57 vyriškos ir 51 moteriškos lyčių laisvųjų valstiečių šeimų asmuo. TSI.
(Bus daugiau)
Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas
