Tūkstančiai laimingų žmonių, šypsenos, ryškiausios lietuviškos muzikos žvaigždės, link Telšių judančios iš kitur į mūsų miestą važiuojančių automobilių kolonos, akrobatinių skrydžių grupės ANBO viražai virš miesto ir Masčio, nuo gatvės prekeivių prekystalių sklindantys kvapai, bijūnais išpuoštos gatvės. Tokia buvo šiemetinė jau nebe šiaip šventę, o tikrą festivalį primenanti antroji, kad ir lietinga praėjusios savaitės pusė. „A līn, a sning, a žaiboun, Telšē lingoun“, – pastebėjo Telšių rajono savivaldybės meras Tomas Katkus, pats asmeniškai dėjęs daug pastangų, kad šventė pavyktų kuo sklandžiau, ir lankęsis visuose „Telšē lingoun“ renginiuose. Ir tai išties buvo reginys, jau ne pirmus metus smarkiai pranokstantis daugelio kitų miestų analogiškus vasaros renginius.
Stasys Katauskas
Bijūnai ir lėktuvai
Pirmieji „Telšē linGOun“ renginiai prasidėjo dar trečiadienį Žemaitijos kaimo muziejuje vaikams skirtame susibūrime „ Vaikystė – bijūnams žydint“. Bijūnų tema pratęsta ir sumanyme siekti rekordo. Bijūnas – Telšių miesto gėlė, tad į idėją prisidėti prie ilgiausio bijūnų vainiko pynimo daugelis telšiškių pažiūrėjo labai teigiamai. Ne vienas ir ne viena nešė ir savo bijūną. Rekordas pavyko. Miesto laikrodį Turgaus aikštėje apjuosė didžiulis, 23 metrus siekiantis bijūnų vainikas, kurį sudarė apie 5000 žiedų. Tai dar vienas Lietuvos rekordas, kurio sumanytoja ir organizatorė Birutė Lekavičiūtė.
Tačiau bijūnai – ne vienintelė floristinė tematika šiemetinėje miesto šventėje. Dar penktadienį Telšių Vyskupijos rūmų kiemelį papuošė čia pat sukurti išskirtinio grožio gėlių kilimai. Juos Žemaitijos sostinei kūrė Žemaitijos verslo centro, Telšių švietimo centro, Telšių centro „Viltis“, Tryškių miestelio ir Mitkaičių kaimo bendruomenių, Telšių lopšelis-darželis „Žemaitukas“, DoTo gėlių studijos atstovai bei svečiai iš Italijos Pietra Ligure miesto – asociacijos „Circolo Giovane Ranzi“ nariai. O penktadienio vidurdienį miestelėnai rinkosi į tradicinį šventės pikniką.
Orai visomis „Telšē linGOun“ dienomis šiemet išpuolė vėsoki. Būta ir saulės, tačiau kiekvieną dieną palijo, tarpais gan smarkiai. Bet blogo oro nebūna. Lietus neišgąsdino nei linijinių šokių pašokti ar pasižiūrėti į šokančiuosius atėjusių žmonių, nei kasmetinio festivalio „Dance station“ gerbėjų. Truputį nuogąstauta, kad lietus nesutrukdytų akrobatinių skrydžių grupės ANBO pasirodymams. Bet lakūnų Rolando Pakso, Algimanto Žentelio ir Roberto Noreikos pilotuojami lėktuvai bei „Blikas Fireworks“ pirotechnika sukūrė nepaprasto grožio reginį, kuriuo pasigrožėti į lauką buvo išėję ne tik tūkstančiai telšiškių, bet ir būriai iš kitur į miestą atvykusių žmonių.
Danguje, žemėje ir ant vandens
Telšių šventė išskirtinė dar tuo, kad veiksmo netrūksta ne tik miesto gatvėse, aikštėse, parkuose bei danguje, bet ir vandenyje. Turime nuostabią gamtos dovaną – giliai į miestą įsiterpiantį ežerą. Jo vandenyse šeštadienį vyko tradicinės šimtus žiūrovų sutraukiančios drakonų valčių lenktynės, pripildančios pakrantes ne tik emocingais lenktynių stebėtojų šūksniais, bet ir ritmišku nuo ežero atsklindančiu būgnų dundėjimu. O kur dar iki vėlaus vakaro pasiplaukiojimą po Mastį pramoginiais laiveliais ar vandens dviračiais besirenkantys žmonės.
Tiesą sakant, apžvelgiant šiųmečius „Telšē linGOun“ renginius, sunku ko nors nepraleisti. Tiek visko per penkias praėjusios savaitės dienas vyko. Skirtingam skoniui, skirtingiems poreikiams, skirtingose miesto vietose. Tiesiog galva sukasi. Nemokamos teminės ekskursijos po miestą su patyrusiais gidais, eksperimentinės archeologijos kiemelis Žemaičių ALKOS muziejuje, sportinės varžybos, įveikiant pripučiamų kliūčių ruožus, VDA Telšių fakulteto baigiamųjų darbų paroda, amatų mugė ir visokiausios pramogos dideliam ir mažam, futbolo turnyras „Telšiai city cup 2026“, Telšių vyskupijos šimtmečiui skirti renginiai bei vargonų muzikos koncertas miesto katedroje, įvairios edukacijos, vaikų pramogų pieva, kurioje mažuosius pasitiko Laura Remeikienė ir „Lauros studija“, vyko estafetės su „Kidify“, vaikų meno kolektyvų pasirodymai, piešimas ant veidukų ir kitos veiklos. Pats visko nebežinau, štai, rašau ir žiūriu, kad dar nepaminėjau pirmąsyk mieste surengto kino iš automobilio vakaro „Drive-in“ prie miesto sporto arenos, į kurį, nepaisant lietaus, susirinko daugybė žmonių. Tiesa, sėdint automobilyje, lietus trukdo mažiau, nors lyjant, priekinį stiklą visgi reikia valyti.
Koncertai
Kaip įprasta, didžiausią kiekį žmonių sutraukė didysis šeštadienio vakaro koncertas „Sveikinimas miestui“ ant Zakso kalno. Pirmieji į sceną tą vakarą lipo „Žemaitukai“. Po jų su gyvo garso muzikos grupėmis žiūrovus džiugino dainininkai Justinas Jarutis, Aistė ir atlikėja Minelli iš Rumunijos.
Vakaro kulminacija tapo turbūt mylimiausios Lietuvoje populiariosios muzikos žvaigždės Marijono Mikutavičiaus pasirodymas. Išskirtine charizma ir paprastumu pasižymintis dainininkas, pats rašantis į nieką Lietuvoje nepanašius dainų tekstus, melodijas, telšiškius džiugino daugiau nei valandą trukusiu gyvos muzikos šou. „Trys milijonai“ tą vakarą skambėjo net dusyk. Marijonas džiugino ir kitais žinomais savo kūriniais.
Po jo pasirodymo dalis publikos patraukė namo, pakeliui sustodami pasigrožėti nuo Masčio pakrantės atsiveriančia naktinio miesto panorama. Ėjo ne tik telšiškiai, ne tik iš kitų Žemaitijos vietų atvykusieji. Pasiteiravus keleto tarpusavyje taisyklinga bendrine kalba kalbančių žmonių grupelių, iš kur atvyko, teko išgirsti, jog koncerte būta žmonių iš Kauno, Vilniaus, Klaipėdos, net iš Dzūkijos.
Didžiulė minia pasiliko ant Zakso kalno, kur po Marijono Mikutavičiaus pasirodymo toliau šėlo klausydami dar vienos lietuviškos muzikos mega žvaigždės Leon Somov dainų.
Koncertu baigėsi ir paskutinis „Telšē linGOun“ vakaras. Dėl oro sąlygų didžiajame miesto amfiteatre turėjęs vykti koncertas buvo perkeltas į pilnutėlę Telšių kultūros centro salę, kur savo muziką telšiškiams ir Žemaitijos sostinės svečiams dovanojo dainininkė Bjelle bei Lietuvos simfoninis pučiamųjų orkestras.
Bendros pastangos stiprina miesto bendruomenę
Koks vis dėlto svarbus ir reikalingas dalykas yra tokios šventės. Žmonėms reikia susiburti, pajusti bendrumą. Reikia patirti, kiek daug tarp mūsų esama tų, kurie skuba vienas kitam padėti, patalkininkauti kam nors ruošiantis. Ne tik už pinigus, ir vien iš geros valios, supratimo, kad tai visų bendras reikalas. Reikia pabūti ir besidžiaugiančioje, švenčiančioje, šėlstančioje minioje.
Kadaise, dar žiloje senovėje pradėtos rengti miestų ir miestelių šventės pradžią gavo nuo religinių atlaidų ir juos sekusių prekybinių mugių. Ne kitaip ir Telšiuose, kur miesto šventė ir šiemet sutapo su didžiausiais Žemaitijos sostinėje Šv. Antano atlaidais. Žinoma, šiandieniais laikais jau nebe atlaidai į miestą sutraukia didžiausią kiekį žmonių. Bet sąsaja su tradicija gyva iki šiol. Gera suvokti, kokią stiprią ir plačią aktyvių žmonių bendruomenę turime savo mieste.
„I Pondėivs so momis linGOun“
Paskutinį šventinį vakarą pakalbintas Telšių rajono savivaldybės meras T. Katkus džiaugėsi tuo, kaip viskas pavyko ir kiek daug žmonių buvo sutelkę jėgas bendram tikslui. „Žemaitijos sostinės šventė „Telšē linGOun“ pavyko. Oras bandė išmėginti mūsų kantrybę ir sutrukdyti šventei, tačiau žemaičių taip lengvai neišgąsdinsi. Dar kartą parodėme, kad esame tvirtesni už lietų ir vėją, o meilė Žemaitijai nepriklauso nuo oro sąlygų.
Nuoširdžiai dėkoju visiems, kurie neišsigando prasto oro, atėjo ir buvo kartu. Kai tiek žmonių susiburia Telšiuose, tampa aišku – Žemaitija yra stipri ir išskirtinė Lietuvos dalis, o Telšiai – jos sostinė.
Šventė baigėsi, koncertai nutilo, bet paliko jausmas, kaip savo kraštą mylime, juo didžiuojamės ir branginame. Lai līn lītos, perkūns puo vėsas gatvis ritiniejes, ciongs par strienas pot – esam žemaitē i Pondėivs so momis linGOun“, – sakė meras.
Kad išties visi sulinguotume, pagelbėjo ir rėmėjai. Šventės rengėjai – Telšių rajono savivaldybė ir Telšių kultūros centras – dėkoja pagrindiniams „Telšē linGOun“ rėmėjams: UAB „Telšių keliai“, UAB „Storoma“, AB „Žemaitijos pienas“, UAB „Virdaleka“, Kredito unijai „Germanto lobis“, įmonėms „Raiška“, „Telteksa“, „Kasima“, „Analotė“, „Žilevana“, „Skinta“, sodybai „Širdies paunksmė“. Taip pat dėkojama šventės informaciniams rėmėjams: radijo stočiai XXL FM, mūsų laikraščiui „Kalvotoji Žemaitija“ bei laikraščiui „Telšių žinios“, Žemaitijos turizmo informacijos centrui ir, žinoma, visiems prisidėjusiems prie šventės rengimo. Organizatoriai dėkoja ir verslui, prisidėjusiam dovanomis, kurios šventės metu buvo išdalintos gyventojams. Kiekvieno pagalba, palaikymas ir geranoriškumas leido Telšiams suskambėti dar plačiau ir gražiau.
Šiųmetė miesto šventė „Telšē linGOun“ pasibaigė. Tačiau miestas linguos ir toliau. Juk mūsų miestas nėra eilinis rajono centras. Telšē – Žemaitėjės suostėnė. O ir tradiciškai gausi įvairių renginių vasara dar tik prasideda.
Labiausiai patiko Dance Station festivalis buvo nuostabus renginys ir ant zakso kalno