Į istorinius šaltinius dauguma mūsų rajono vietovių pateko įvairiuose dokumentuose. Juose įrašytos datos nėra nei vietovių „gimimo“, nei „įkūrimo“, o pirmųjų žinomų paminėjimų istoriniuose šaltiniuose metai. Tai būtina turėti omenyje, remiantis dabar šioje straipsnių serijoje įrašytais vietovių paminėjimo faktais.
Straipsniai parengti, surinkus informaciją iš įvairių autoriui žinomų istorinių šaltinių. Ateityje galbūt bus aptikti nauji duomenys ir datas teks tikslinti.
Alvydas Ivoncius
(Tęsinys. Pradžia Nr. 17-32; 34-45)
STANIŠKĖ, kaimas Luokės seniūnijoje.
Seniausioje išlikusioje Luokės bažnyčios 1759-1764 m. krikšto metrikų knygoje kaimas minimas nuo 1759 m.
1850 m. sudarytas Biržuvėnų dvaro Šiaulių paviete inventorius. Surašyti kartu su kitų kaimų žmonėmis Staniškės valstiečiai. FVIA, p. 443.
STAURYLAI, kaimas Tryškių seniūnijoje.
1680 m. Jonas Gintila turėjo valdą Stauryluose, Mažųjų Dirvėnų valsčiuje, ŽBH, t.2, p.119.
1779 m. Stanislovas Stulpinas, Jono sūnus, užrašė valdą Stauryluose sūnui Stanislovui, ŽBH, t.5, p.402.
Žemaičių vyskupo stalo valdų 1662 m. generaliniame inventoriuje, Tauragėnų kaimo aprašyme įrašytas valstietis Kristupas Stauryla (Krisztof Staurylo). ŽVVI (1662), p. 306.
1795 m. parengtas Tryškių seniūnijos, kaip valstybinės valdos, bei kai kurių Tryškių parapijos kaimų revizinis sąrašas, į kurį surašyti visi gyventojai šeimomis ar pavieniui. Stauryluose, bajorkaimyje, kuris priklausė Tryškių parapijai, įrašyti 8 vyriškos ir 9 moteriškos lyčių asmenys bajorų šeimose, 10 vyriškos ir 11 moteriškos lyties asmenų laisvųjų valstiečių šeimose. Kaime buvo Teklės Gintilienės palivarkas, kuriame gyveno pati bajorė bei 7 vyriškos ir 11 moteriškos lyčių laisvųjų valstiečių asmenų. TSI.
2022 m. atlikti Staurylų kapinyno archeologiniai tyrinėjimai. Jų metu rasti radiniai pagal tipologiją ir paplitimo laikotarpį apima IV-IX, IX-XIII ir XIII-XVI amžius. Dar iki tyrinėjimų senkapyje, kasant rūsius ar ariant žemę, aptikta įvairių archeologinių radinių. 2022 m. archeologai rado įvairių darbo įrankių, papuošalų, ietigalių, laužavietė. Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2022 metais. Dovilas Petrulis. Staurylų kapinynas, p.129-133.
STYGARIAI, kaimas Luokės seniūnijoje.
1637 m. Jonui Sebastijonavičiui Kestortui pardavus Biržuvėnų dvarą Aleksandrui Vainai, surašyti su valstiečiais dvarui priklausę užusieniai, tarp jų ir Stygarių, Lietuvos inventoriai XVII a. Vilnius, 1962, p. 120-121. 1667 m. parduodant Vladislovui Vainai ir jo žmonai Felicijonai Biržuvėnų dvarą Mikalojui Gorskiui, surašyti su valstiečiais dvarui priklausę užusieniai, bet Stygariai neįrašyti. Galbūt jie buvo įrašyti kitokiu pavadinimu, kadangi inventoriuje esama vietovių, nežinia, kur buvusių. Lietuvos inventoriai XVII a., Vilnius, 1962, p. 266-268.
Seniausioje išlikusioje Luokės bažnyčios 1759-1764 m. krikšto metrikų knygoje kaimas minimas nuo 1759 m.
1850 m. sudarytas Biržuvėnų dvaro Šiaulių paviete inventorius. Surašyti kartu su kitų kaimų žmonėmis Stygarių valstiečiai. FVIA, p. 443.
STULPINAI, kaimas Viešvėnų seniūnijoje.
1590 m. Raseinių žemės teisme įrašytas žemionio Stanislovo Gedulavičiaus ir jo žmonos Hanos pranešimas, kad žemionys Mikolajus ir Martynas Paulavičiai neatvyko dėl žemių Užlieknių (Užliekny) ir Stulpinų kaimuose (Stulpiny), Telšių valsčiuje. VADA (2), p. 91.
1600 m. Raseinių žemės teisme įrašytas pardavimo aktas, kuriuo žemionis Stanislovas Gedvilavičius ir jo žmona Ona žemionims Martynui ir Mikolajui Paulavičiams pardavė 1/5 dalį žemės, vadinamos Užliekniais (Užliekny) ir Stulpinais (Stulpiny), Telšių valsčiuje. VADA (5), p. 259.
1667, 1690, 1175 metų padūmės rejestruose Telšių valsčiuje Stulpinuose kartu su kitais bajorais įrašyti ir Stulpinai. Įdomu tai, kad pavardė nebuvo slavinama į Stulpinavičius.
1806 m. Stulpinų giminė pasitvirtino bajorystę. Savo protėviu laikė Petrą Stulpiną, kuris 1642 m. turėjo valdą Stulpinuose. Tais pačiais metais Martynas, Kristupas ir Grigalius Stulpinai pasidalijo iš tėvo Kaspero ir senelio Mikalojaus paveldėtas valdas Stulpinuose. 1694 m. Jarošas Kristupavičius Stulpinas užrašė valdą Vaškaičiai (?) Stulpinai savo sūnums Stanislovui ir Samueliui. 1754 m. Martynas, Samuelio sūnus, užrašė valdą Stulpinai Vaitkaičiai savo sūnums Antanui ir Juozapui. ŽBH, t.5, p.402.
1775 m. padūmės rejestre kaimas įrašytas kaip bajorkaimis (okolica Degenie y Stulpiny) Telšių valsčiuje, Telšių parapijoje, ŽKPT (1775), p.75.
SUKANČIAI, kaimas Tryškių seniūnijoje.
Kaimas minimas 1563 m. Mažųjų Dirvėnų tijūnijos ir jos buvusių kaimų ribų surašyme kaip Sukontaičiai. FVIA, p. 43. Inventoriai (16 a.), p. 667-673.
Kaimas (Sukante), Mažųjų Dirvėnų valsčiuje, Raseinių žemės teismo knygoje paminėtas 1598 m. GŽŽ, p. 303.
1611 m. karalius Zigmantas III Vaza per Andrių Valavičių užrašė Tryškių bažnyčiai Sukančių kaimą, kuriame išmatuota 16 valakų žemės. CM (2), p.25-27.
Kaimas, kaip priklausęs Tryškių klebonijai, aprašytas Žemaičių vyskupo Kazimiero Paco 1677 m. vizitacijos akte. Kaime įrašyta 10 ūkius (dūmus) valdžiusių valstiečių. Klebonijai kaime priklausė 16 valakų žemės. ŽVVA (2), p.550.
1795 m. parengtas Tryškių seniūnijos, kaip valstybinės valdos, bei kai kurių Tryškių parapijos kaimų revizinis sąrašas, į kurį surašyti visi gyventojai šeimomis ar pavieniui. Sukančiuose, Tryškių klebonijos kaime, įrašyti 44 vyriškos ir 58 moteriškos lyčių laisvųjų valstiečių šeimų asmenys. TSI.
SŪRUPIS, kaimas Viešvėnų seniūnijoje.
Miškų ir laukų žemė (Sures upis) Dumytrų Gerulių dvare, valdoje, Telšių valsčiuje. Raseinių žemės teismo knygoje paminėta 1592 m. GŽŽ, p. 304. Tais metais žemionis Lenartas Bilenskis broliui Valentinui pardavė dalį Kušlitiškės dvaro Viešvėnų valsčiuje prie upelių „Gordinoju“ ir Sūrupio, VADA (3), p.28.
1621 m. Jokūbas Liaugaudas bylinėjosi su Jerubovičiais dėl apyrubės Sūrupis Dumytrų dvare Geruliuose. ŽBH, t.3. p. 356.
SURVILAI, kaimas Viešvėnų seniūnijoje.
Kaimas Telšių bažnyčios 1700-1729 m. krikšto metrikų knygoje minimas nuo 1710 m.
SVIRAIČIAI, kaimas Tryškių seniūnijoje.
Aprašytas Žemaičių vyskupo stalo valdų 1637, 1662 m. generaliniuose inventoriuose su valstiečiais, jų mokamų činšu, valdomais žemės sklypais. Kaimas priklausė Luokės bažnytiniam dvarui, ŽVVI (1637), p. 193-197, ŽVVI (1662).
ŠAKALINĖ, kaimas Varnių seniūnijoje.
ŠALTMIRIAI, kaimas Varnių seniūnijoje.
1667 m. padūmės rejestre Šaltimiruose, Nevardėnuose, Pavandenės valsčiuje, įrašyti: Dovydas Jokubavičius Šaltmiris, 1 šlėktos dūmas; Jonas Laurynavičius Šaltmiris vietoje tėvo Lauryno, 1 šlėktos dūmas, ŽBH, t.5, p. 513-514.
Bajorkaimis, priklausęs Pavandenės valsčiui, Varnių parapijai, įrašytas 1775 m. padūmės rejestre. Įrašyti valdas turėję bajorai. Kaimas įrašytas pavadinimu Nevardėnai Šaltmiriai (Niewordziany Szoltmiry) ir Borgališkė Nevardėnai (Borgaliszki seu Niewordziany). Kaime įrašyta Joana Šaltmirienė, ŽKPT (1775), p. 69.
ŠALTUPIAI, kaimas Žarėnų seniūnijoje.
ŠARKALNĖ, kaimas Tryškių seniūnijoje.
1795 m. parengtas Tryškių seniūnijos, kaip valstybinės valdos, bei kai kurių Tryškių parapijos kaimų revizinis sąrašas, į kurį surašyti visi gyventojai šeimomis ar pavieniui. Šarkalnė įrašyta kaip apyrubė, kurioje gyveno 3 asmenys. Vietovė priklausė Tryškių parapijai, TSI.
ŠAŠAIČIAI, kaimas Degaičių seniūnijoje.
1700 m. Samuelis Norvydas padavė įrašyti į Žemaičių žemės teismo knygą 1569 metų aktą dėl žemės mainų. Akte minimas Šašaičių kaimas, prie kurio bajorai Norvydaičiai turėjo žemės ir mainais už ją gavo žemę arčiau Tausalo upelio ir Pielių kaimo. ŽBH, t.4. p. 354.
1569 m. Olbrechtui Klotai leista Telšių valsčiuje mainyti savo žemes į karališkųjų valstiečių. Mainų akte minimas Šašaičių kaimas. VAKA (24), p. 312-315.
1612 m. minimi bajorai Birikai, kurių valdos ribojosi su valdovo Šašaičių kaimu. ŽBH, t.1, p.197
1677 m. Žemaitijos kunigaikštystės Telšių valsčiaus inventoriuje surašyti Gintaučių vaitystei priklausę Šašaičių kaimo 5 valstiečiai. Kaimas priklausė Telšių karališkajam dvarui. Surašyti ne gyventojai, o ūkius (dūmus) valdę valstiečiai, pagal tai galima spręsti, kiek tuo metu Šašaičiuose būta karališkųjų valstiečių sodybų. ŽKI, p. 303-314.
1800 m. reviziniame sąraše surašyti Telšių seniūnijai (dvarui) priklausantys kaimai su gyventojais, tarp jų ir Šašaičiai (Szaszaycie). Kaime įrašyta 3 asmenys (2 vyriškos, 1moteriškos lyčių). Mažas gyventojų skaičius rodo, kad ne visi jie buvo įrašyti, RS (1800), p. 109-111.
(Bus daugiau)
Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas
Leave a Reply