Į istorinius šaltinius dauguma mūsų rajono vietovių pateko įvairiuose dokumentuose. Juose įrašytos datos nėra nei vietovių „gimimo“, nei „įkūrimo“, o pirmųjų žinomų paminėjimų istoriniuose šaltiniuose metai. Tai būtina turėti omenyje, remiantis dabar šioje straipsnių serijoje įrašytais vietovių paminėjimo faktais.
Straipsniai parengti, surinkus informaciją iš įvairių autoriui žinomų istorinių šaltinių. Ateityje galbūt bus aptikti nauji duomenys ir datas teks tikslinti.
(Tęsinys. Pradžia Nr. 17-32; 34-47)
Ankstyviausias bent kol kas žinomas istorinis šaltinis, kuriame paminėti Telšiai, yra 1504 metų spalio 2 dienos Medininkuose (Varniuose) surašytas donacijos aktas Betygalos bažnyčiai. Akte kaip liudininkas paminėtas Telšių tenutarijus Nikalojus. Tenutas – karališkųjų valdų kompleksas, dvaras, vėliau vadintas seniūnija, o tenutarijus – to dvaro valdytojas, CM (1), p.159.
Knygoje „Telšiai“ pateikiamas 1738 m. Telšių bažnyčios vizitacijos aktas, kuriame surašyti ankstesnių laikotarpių dokumentai. Aktas saugomas Vilniaus universiteto bibliotekos Rankraščių skyriuje. Seniausias įrašytas dokumentas – 1536 metų didžiojo kunigaikščio raštas Telšių tijūnui Jokūbui Juškevičiui. Valdovas įsakė Telšių miestelyje pastatyti bažnyčią.
Knygoje „Telšiai“ Jono Genio straipsnyje „Telšių raida iki XVIII amžiaus pabaigos“, (p.26-36) rašoma, kad Jokūbas Laskauskis ir Stanislovas Raiskis 1563-1567 metais išmatavo Telšių žemes. Knygos straipsnyje „Telšiai XVII amžiuje“ Algirdas Baliulis papildo šią informaciją žinute, kad Telšių valsčiaus reviziją Jokūbas Laskauskis pradėjo 1569 metais, o baigė Stanislovas Beinartas 1635 metais (p. 37). Aktas saugomas Valstybės istorijos archyve.
1537 m. paminėtas Telšių tenutarijus Martynas Viekavičius, CM (1), p.279.
1547 m. Žemaitijos seniūnas Jonas Chodkevičius pranešė, kad Telšių bažnyčiai davė 6 tarnybas žmonių ir 3 karčemas. Knyga „Telšiai“, 1738 metų Telšių bažnyčios vizitacijos aktas, p. 397-398.
1554 m. Stanislovas Raiskis išmatavo Telšių bažnyčios žemes, knyga „Telšiai“, Telšių bažnyčios vizitacijos aktas, p. 398-399.
Raseinių žemės teismo knygose Telšiai paminėti 1575, 1578 metais. 1586, 1590 metais Telšiai minimi kaip kaimas. 1584 m. minimas kelias iš Luokės į karališkąjį Telšių miestelį. 1591 m. minimas kelias iš Rubežaičių į Telšius, 1592 m. – kelias iš Lieplaukės į Telšius. 1584 m. minimas Telšių ežeras, 1595 m. – dvaras, valda Užtelšė. Telšiai dar paminėti 1593, 1599 m. GŽŽ, p. 308.
1590 m. Raseinių žemės teismo knygoje paminėtas Mikalojus Steponavičius Skurvydas, kuris 1592 metais įsigijo valdą Judrėnuose. 1596 m. jis užstatė valdą Judrėnuose ir padovanojo sūnui valdas (dvarus) Telšiuose ir Judrėnuose. ŽBH, t.5, p.274.
1596 m. Raseinių žemės teisme įrašytas dovanojimo aktas, kuriuo žemionis Mikalojus Skurvydas sūnui Povilui Skurvydui padovanojo ½ dalį valdų: vieną – Telšiuose, Telšių valsčiuje, kitą – Judrėnuose, Viešvėnų valsčiuje, VADA (4), p.79.
1612 m. valdovas Zigmantas III išplėtė fundaciją Telšių bažnyčiai, jai priskirdamas Eigirdžių kaimą su 14 valakų žemės, CM (1), p. 332-333; knyga „Telšiai“, Telšių bažnyčios vizitacijos aktas, p. 399-400.
Lietuvos didžiosios kunigaikštystės kancleris ir Telšių seniūnas Povilas Sapiega su žmona Kotryna 1624 m. įkūrė Telšiuose šv. Pranciškaus ordino mažųjų brolių (bernardinų) vienuolyną, įkūrimą patvirtino Zigmantas III. Knyga „Telšiai“, Algirdo Baliulio straipsnis „Telšiai XVII amžiuje“, p. 38.
Minėtame Jono Genio straipsnyje rašoma, kad 1665 m. Telšiuose galėjo gyventi maždaug 252-295 žmonės, 1667 metais buvo 54 kiemai. 1677 metais surašytas Telšių seniūnijos (karališkosios valdos, dvaro) inventorius, kuriame Telšiuose įrašyti 54 asmenys – sodybų, ūkių šeimininkai. Parašyta, kad miestelyje yra 24 sėdimi (apgyvendinti), 4 tušti valakai, 48 sėdimi sklypai. ŽKI, lapai 301-303.
Telšių bažnyčia aprašyta Žemaičių vyskupijos 1611-1651, 1675-1677 metų vizitacijų aktuose: 1649 m. akte, ŽVVA (1), p. 350-351; 1677 m. akte, ŽVVA (2), p. 837-850.
Telšių valsčius minimas nuo 1528 m. Ilgainiui jis tapo vienu didžiausių valsčių Žemaitijoje. Valsčiaus bajorai surašyti 1528, 1567, 1621 metų kariuomenės sąrašuose, 1667, 1690, 1775 metų padūmės mokesčio rejestruose. XX a. Telšių valsčius padalintas į smulkesnius, 1950 m. panaikintas. Valsčių administruodavo didikai.
Telšių teisminė reparticija ir apskritis susiformavo 1764 m., kai šalia nuo 1575 m. veikusių Raseiniuose Žemaičių žemės ir pilies teismų tokie pat teismai įsteigti ir Telšiuose. 1775 m. Telšių reparticija panaikinta, teismus perkeliant į Šiaulius, 1791 m. teismai vėl įsteigti Telšiuose, bet paliekant ir Šiauliuose. Nuo tų metų susiformavo Žemaitijos kunigaikštystėje trys teisminės – administracinės reparticijos/apskritys. Telšių apskritis nuo Virvytės driekėsi iki pat Latvijos ir Baltijos jūros, o pietuose, už Laukuvos, ribojosi su Raseinių apskritimi. Rytuose ribojosi su Šiaulių apskritimi, kuriai XIX a. priklausė Luokės ir Tryškių valsčiai.
„Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje“ ir daugybėje panašių tekstų, vieniems nusirašant nuo kitų, teigiama esą nuo 1450 m. žinomas Telšių karališkasis (valstybinis) dvaras. Panašu, ši papildoma reikšmė suteikiama cituotai Liudviko Adomo Jucevičiaus žinutei. Joks šaltinis, kuriame 1450 m. minimas Telšių dvaras, nežinomas. Kaip minėta, Telšių dvaro paminėjimas sietinas su 1504 m. Telšių paminėjimu, kur kaip liudininkas Betygalos bažnyčios donacijoje įrašytas Telšių tenutarijus Nikalojus – pirmasis žinomas Telšių istorijoje valdininkas. Tais laikais valdovo dvarai vadinti tenutais, juos valdę pareigūnai – tenutarijais, vėliau – seniūnijomis. Valdovo dvarai, kaip ir bažnytiniai, skyrėsi nuo įprastų, nes nevykdė tokios plačios žemdirbystės ir gyvulininkystės veiklos, o administravo priskirtus kaimus, rinko iš valstiečių mokestį – činšą, rūpinosi kitomis prievolėmis. Telšių seniūniją administravo paprastai didikai arba žymesni dvarininkai.
Be abejo, Telšių dvaras jau buvo XV a., jei 1504 m. minimas jo tenutarijus. Dvaras buvo prie Mažosios bažnytėlės, greičiausiai į šiaurę nuo jos. XVI a. pabaigoje-XVII a. pradžioje dvaras buvo perkeltas į teritoriją, kur dabar yra „Alkos“ muziejus.
Telšių dvarui (tenutui, seniūnijai) daugiausia priklausė šiaurinėje rajono pusėje esantys ir išnykę kaimai. Pagal 1677 m. inventorių, dvarui priklausė šie kaimai (įrašyti ūkiai): Gintaučių vaitystėje – Namgaudžiai (7), Sukiniai (6), Niurkiai (10), Nerimdaičiai (1), Laukstėnai (2), Pieliai (15), Juodsodė (21), Gintaučiai (6), Rainiai (9), Šašaičiai (5), Degaičiai (11), Kalnėnai (42), Kuliškiai (išnykęs, 5), Eidimtaičiai (11), Buožėnai (14), Vygantiškė (10), Judenkiai (9), Dirksteliai (13); Nevarėnų vaitystėje – Konteniai (25), Trimėsėdis (37), Balenėliai (22), Morkiškė (16), Petraičiai (16), Gryblaukis (išnykęs, 10), Lumlaukis (išnykęs 7), Skaudučiai (16), Liepkalnė (15), Geidžiai (išnykęs, 17).
1902 m. Lvove periodiniame leidinyje „Przewodnik naukowy i literacki“ išspausdintas Mykolo Eustachijaus Brenšteino darbas „Telšiai. Miesto ir seniūnijos istorija“. Tai – pirmoji Telšių istorija, kurioje aprašomi ir dvaro reikalai. Sutrumpinta veikalo versija Vacio Vaivados iniciatyva paskelbta 1989 m. „Telšių laikraštyje“ (ankstesnis „Kalvotosios Žemaitijos“ pavadinimas). Pagal M.Brenšteiną, 1665 m. Telšių seniūnija susidėjo iš 522 valakų (Telšių miesto ir 28 kaimų), činšą mokėjo 434 valstiečiai.
Pasak Mykolo Eustachijaus Brenšteino, karalius Stanislovas Augustas 1773 m. Telšių seniūniją valdyti iki gyvos galvos perleido savo numylėtiniui grafui Juozapui Zabielai. Jis 1794 m. pakartas Varšuvoje per sukilimą už tėvynės išdavystę. Jo atminimui mūsų rajone liko Juozapavo kaimas, nes jame jis įsteigė dvarą. 1797 m., atsižvelgdamas į Juozapo Zabielos „nuopelnus“ ir tragišką jo mirtį, caras Pavelas I Telšių seniūniją, išskyrus miestą, padovanojo grafo žmonai Marijai ir jos sūnui Henrikui. Marija netrukus ištekėjo už Simono Gutakovskio, kuris ir valdė caro „dovaną“, kol Henrikas buvo nepilnametis. Zabielos nuolat gyveno Varšuvoje, Juozapave apsilankydavo labai retai, užtat prasiskolino ir teko pardavinėti Telšių dvaro žemes ir kaimus. Kai Henrikas Zabiela suaugo, jam atiteko tik menka turto dalis. Jis toliau pardavinėjo Telšių seniūnijos žemes, kol galiausiai po jo mirties 1856 m. viskas buvo išparduota. Buvęs Telšių karališkasis dvaras, seniūnija, susiskaidė į gausybę smulkių valdų.
1791 m. karalius Stanislovas Augustas suteikė Telšiams magdeburginio miesto teises.
Dirksteliuose, Telšiuose rasta akmeninių kirvukų iš vėlyvojo neolito ar ankstyvojo geležies amžių. Miesto teritorijoje rasta metalinių papuošalų ar jų liekanų, datuojami I tūkstantmečiu-II tūkstantmečio pradžia. Kn. „Telšiai“, Laimutė Valatkienė. Iš senosios Telšių praeities, Vilnius, 1994, p. 14-18.
TETERVINĖ, kaimas Upynos seniūnijoje.
TRAULĖNAI, kaimas Luokės seniūnijoje.
1667 m. padūmės rejestre įrašytas Jonas Draudzikas vietoje Juozapo Rubeževičiaus iš Jamontų ir vietoje Vaitiekaus Eikinto, 6 pavaldinių dūmai, o Jurgmiškėje, kitaip Traulėnuose (w Jurgmiszkiach alias Trawlenach), jam priklausė 1 pavaldinių dūmas, ŽBH, t.5, p.100.
TRIMĖSĖDIS, kaimas Nevarėnų seniūnijoje.
1569-1571 m. datuojamu revizoriaus Jokūbo Laskauskio dokumentu Telšių valsčiuje bajorai mainais į savo žemę prie valdovo kaimo Trimėsėdžio gavo žemės kitur tame pačiame kaime, ŽBH, t.4. p.66.
Karaliaus Zigmanto III 1612 m. privilegijoje Telšių bažnyčiai minimas Trimėsėdžio kaimas. CM (2), p. 311-314.
1677 m. Žemaitijos kunigaikštystės Telšių valsčiaus inventoriuje surašyti Nevarėnų vaitystei priklausę Trimėsėdžio kaimo 37 valstiečiai. Kaimas priklausė Telšių karališkajam dvarui. Surašyti ne gyventojai, o ūkius (dūmus) valdę valstiečiai, pagal tai galima spręsti, kiek tuo metu Trimėsėdyje būta karališkųjų valstiečių sodybų. ŽKI, p. 303-314.
1800 m. reviziniame sąraše surašyti Telšių seniūnijai (dvarui) priklausantys kaimai su gyventojais, tarp jų ir Trimėsėdis. Kaime įrašyti 24 asmenys (15 vyriškos, 9 moteriškos lyčių). Nedidelis gyventojų skaičius rodo, kad ne visi jie buvo įrašyti. RS (1800), p. 109-111.
(Bus daugiau)
Leave a Reply