Susitarti dėl pokalbio su Telšių seniūnu Česlovu Ubartu nėra taip paprasta. Dar užpraeitą ketvirtadienį, tik iš kelinto karto pavykus prisiskambinti, sutarėme, kad persiskambinsime penktadienį. Bet įvairūs miesto reikalai lėmė, jog pokalbiui Telšių seniūnijoje besusitikome tik pirmadienį, kuomet ir rašytas šis straipsnis. Ir tai – geriausias įrodymas, kiek darbo nudirbama seniūnijoje, ant kurios pečių – visa miesto viešųjų erdvių priežiūra.
Stasys Katauskas
Darbai
Plušančius Telšių seniūnijos darbuotojus sutikau jau eidamas į susitikimą su Č.Ubartu. Prie laikrodžio Turgaus aikštėje buvo išmontuojamas miesto šventei nupintas rekordinio dydžio bijūnų vainikas. Vyrai nešė vainiką laikiusias metalines konstrukcijas, moterys rinko per daugiau nei savaitę spėjusius apvysti bijūnus. Pati seniūnija turi keletą darbininkų etatų. Šiems žmonėms reguliariai tenka vykti statyti, tvarkyti, remontuoti kokių nors dalykų, prižiūrėti kelio ženklus ir kitaip rūpintis švara bei tvarka Žemaitijos sostinėje. „Kartais juokauju, kad esame kaip gaisrininkai. Kiekvieną rytą turime kažkur lėkti, kažką daryti, taisyti. Jeigu neturėtume tų kelių darbininkų, kurie tiek daug padaro, jeigu nuolat reiktų samdyti kokius rangovus, visokie dalykai mieste mėnesiais stovėtų nesutvarkyti“, – apie savo darbininkų komandą sako seniūnas. Daliai darbų nudirbti laikinai įdarbinama papildomų žmonių.
Suprantama, didelių renginių, tokių kaip neseniai nulingavusi miesto šventė, metu darbo gerokai padaugėja. Juk reikia ne tik paruošti erdves, bet ir sutvarkyti viską po šventės. Kad Telšiai būtų gražūs ir patogūs kasdien ir pirmiausia – patiems miesto gyventojams. Seniūnijos atsakomybėje visos Žemaitijos sostinės erdvės, išskyrus privačios teritorijos ir plotai, administruojami įvairių savivaldos įmonių. Dalį plotų pagal sutartį su seniūnija prižiūri UAB „Raguvilė“, dalį – UAB „Econovus“. Tačiau seniūnija kontroliuoja šių įmonių darbą, kad viskas išties būtų laiku ir kaip reikiant. Tik tokiu atveju minėtoms įmonėms išmokami pinigai.
Kad miestas iš tikrųjų išpuoselėtas, jaukus, kad visur juntama Telšius mylinčių žmonių ranka, pastebi ne tik patys telšiškiai. Atvykusieji iš kitur tą mato gal net labiau už prie įprastų vaizdų pripratusius vietinius. Tačiau gilinantis į tai, kaip to pasiekiama, aiškėja, jog ir tarp telšiškių dar esama neatsakingų, o kartais ir piktavalių žmonių.
Vandalai
„Kad ir šį rytą – liftas prie ežero. Išdraskytos lempos, laidai nutraukyti. Ir mūsų žmonės turi lėkti taisyti. O juk būna, kad kartais visko taip greitai nepadarysi. Reikia detalių, užtrunka jas gauti. Ir kiek tokie dalykai kainuoja. Ypač, kai metų gale pasiskaičiuojame savo išlaidas“, – paklaustas, kokios kasdienės bėdos įprastos seniūnijoje, pasakoja Č.Ubartas.
Visuomeninį turtą niokojantys vandalai Telšiuose, deja, neišnyko. Seniūno klausiu, gal čia paskutiniu metu padėtis pablogėjo, nes iki tol, išskyrus pernai gan ilgokai dėl techninių priežasčių neveikusį liftą, nieko blogo vaikščiodamas po miestą nepastebėjau. „Ne“, – šypteli Č.Ubartas. Sužinau, kad liftas, viešieji tualetai, vaikų žaidimų aikštelės ir kitokia viešai prieinama įranga nuolat kam nors užkliūna, seniūnijos darbuotojams nuolat tenka vykti ką nors taisyti, keisti, remontuoti. Ir tos techninės priežastys, dėl kurių pernai ilgokai neveikė liftas, tų pačių vandalų niokojimo pasekmė. Tiesiog tai, kad aš ir kiti miestelėnai matome švarų, tvarkingą miestą yra ne tik pagerėjusios žmonių kultūros ženklas. Tai ir puikios seniūnijos darbuotojų veiklos rezultatas.
Žinoma, ne visada kas nors sugadinama tyčia. Kartais paaugliai galbūt ir nepagalvoję netyčia sulaužo kokią spyruoklę keliese sušokę ant mažesniems vaikams skirto įrenginio vaikų žaidimų aikštelėse. Pakeisti vieną tokią spyruoklę kainuoja šimtus eurų. Bet būna ir sąmoningo niokojimo. Net dienos metu seniūnijos darbuotojams yra tekę kviesti gaisrininkus, mat buvo padegtas Zakso kalno papėdėje įrengtas viešasis tualetas. „Apie tai, kad ten nuolat nusukinėjami čiaupai, išlupamos rozetės, sugadinamos lempos nė nekalbu. Bet tada dėl gaisro buvo itin didelė žala padaryta“, – sako seniūnas.
Ir juk nepastatysi visur sargybinių, neįrenginėsi stebėjimo kamerų tualetuose. O ir ten, kur tos kameros įrengtos, ne visada gelbėja. Vandalai apsirengia niekuo neišskirtiniais drabužiais, užsimaukšlina ant galvos gobtuvus, siautėja dažnai tamsiuoju paros metu. Tad nelabai ką atpažinsi. Belieka šviesti visuomenę, skatinti žmonės nelikti abejingais, pastebėjus niokojamą bendrąjį turtą. Ir, žinoma, taisyti brangiai miesto biudžetui atsieinančią vandalų padaryta žalą. Antraip gyventume tarp sugadintų, neveikiančių įrenginių, kaltindami miesto valdžią, policiją ar dar kažką, nors ne valdžia ir ne policija tuos įrenginius gadina.
Apželdinimo projektas
Daiktai ir natūraliai dėvisi, be piktos valios ar neapgalvotų poelgių. Seniūnijos darbuotojams sudėtinga visame mieste laiku pastebėti kiekvieną detalę, suspėti operatyviai pamatyti kur kas. Todėl seniūnas sako esąs labai dėkingas žmonėms, skambinantiems į seniūniją, pranešantiems apie kokią taisytiną problemą. „Būna ir nepasitvirtinančių skambučių. Visokių yra ir žmonių. Bet dauguma skambučių pasitvirtina, džiaugiuosi, kad ir patys gyventojai neabejingi savajam miestui“, – kalba Č.Ubartas.
Galimybes laiku tinkamai sutvarkyti, atnaujinti remonto reikalingus dalykus, lemia seniūnijos biudžetas. Jei nereiktų pinigų leisti be reikalo sugadintiems dalykams, tų galimybių būtų daugiau. „Bet tam mes ir esame, kad tvarkytume viską“, – sako seniūnas. O protingai pasiskaičiavus, padaryti pavyksta daug. Štai ir šiuo metu vykdomi darbai Laivų gatvėje, kur seniūnijos pajėgomis ir lėšomis atnaujinama vaikų žaidimų aikštelė. Restauruojamos sienelės, lietaus surinkimo latakai, dažomos tvorelės, buvusios netvarkytos nuo pat įrengimo.
Vykdomas ir viešųjų erdvių apželdinimo projektas. Žydinčiais augalais pasipuošė Insulos kalno apačia prie taip vadinamos žemaitiškos sienos, Durbės mūšio aikštė, dalis Masčio krantinės prie lifto. Ne tik žiemos švenčių metu, kuomet puošiamos eglutės, bet ir vasarą, kaip ir kitais metų laikais visame mieste galima įžiūrėti skoningą, vientisą stilių. Gėlynus ir kitokius miesto apželdinimo sprendimus. Pagal pasaulines tendencijas stengiamasi sodinti daugiamečius augalus, viską atlikti kuo tvariau. „Žinoma, reikia ir tų žydinčių, sezoninių augalų“, – teigia seniūnas. Ir priduria besijaučiantis ypač dėkingas Birutei Lekavičiūtei, kuri neatlygintinai gelbėja seniūnijai visais su apželdinimu susijusiais klausimais.
Pradėtas apželdinimo projektas bus tęsiamas ir kitąmet ir turėtų apimti visą miesto centrą plačiąja prasme. Nuo autobusų stoties iki Šv. Mergelės Marijos dangun Ėmimo bažnyčios, telšiškių meiliai vadinamos mažąja.
Mūsų visų patogumui
Suprantama, yra dalykų, kurių vien seniūnijos jėgomis nepadarysi. Tenka samdyti rangovus. Vienas tokių darbų – prieplaukos prie Zakso kalno remontas. „Ten tokia vieta, kur nuolat pučia vėjas, bangos išjudina tos prieplaukos pagrindą. Ir ten taip paprastai nieko nepadarysi, net narai reikalingi“, – pasakoja Č.Ubartas. Užlipimas ant minimos prieplaukos kol kas uždarytas, laukiama, kol rangovas susiruoš atlikti savo darbus.
Pati seniūnija žiemos metu ar ankstyvą pavasarį stebi ant ežero susiformavusį ledą. Jei reikia, išpjauna ledą aplink palei ežerą esančias prieplaukas, kad ledas galėtų judėti ir nepakenktų betoniniams pagrindams. Tačiau prieš vėją daug nepapūsi, toje vietoje reikia kitokių sprendimų. Zakso kalno papėdėje esanti prieplauka taip pat bus sutvarkyta.
Valomi ir kirų priteršti suoliukai, šviestuvai Masčio krantinėse. Žinoma, paukščiai yra paukščiai, visur kasdien neprilakstysi. „Bet plauname karts nuo karto“, – sako seniūnas.
Telšiuose šiuo metu vyksta Sinagogos gatvės kapitalinis remontas, keičiami šaligatviai S. Daukanto gatvėje, nemažai darbų vykdoma ir kitose miesto erdvėse. Teiraujuosi seniūno, ar jo vadovaujamai institucijai tokie darbai sukelia papildomų iššūkių. „Iš esmės ne. Nebent tik priminti kitiems rangovams, kad po savęs sutvarkytų savo darbų aplinką, nes be priminimo rangovai dažnai to nedarytų“, – šypteli Č.Ubartas.
Mūsų pokalbį pertraukia seniūnui skirtas telefono skambutis. Bet Č.Ubartas dar randa laiko atsakyti į užduodamus klausimus. Teiraujuosi, ko nepaklausiau, ką pats norėtų pasakyti „Kalvotosios Žemaitijos“ skaitytojams. „Esam labai dėkingi žmonėms, kad padeda, kad praneša apie problemas. Žinoma, kartais norėtųsi paprašyti gal kiek kantresniais pabūti. Ne visada pavyksta, ne visada ir įmanoma greitai viską suspėti. Bet daug priklauso ir nuo pačių gyventojų sąmoningumo. Svarbios ir smulkmenos. Kad ir cigarečių nuorūkos, kurių didžiulius kiekius mūsų darbuotojams tenka surinkti iš gatvių, nors nesunku, atrodytų, jų nemesti ant žemės“, – sako seniūnas.
Išeidamas iš seniūnijos galvoju, kad miestelėnai dažnai ir nepagalvojame, kiek daug mūsų visų patogumui padaro būrelis seniūnijos žmonių. Tiek dirbančių sunkius, bet labai reikalingus paprastus darbus, tiek planuojančių, skaičiuojančių, koordinuojančių.
Leave a Reply