1654-1660 ir 1708-1711 metų karai, maro epidemijos bei badmečiai buvo pragaištingi Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės likimui, o žmonėms teko išgyventi siaubingas negandas. Straipsnyje atskleidžiami minėtų laikotarpių fragmentai, susiję su dabartine Telšių rajono teritorija, Žemaitija.
Alvydas Ivoncius
(Tęsinys. Pradžia Nr. 69, 70)
Demografinė katastrofa
Pakartojame, kad 1638 metų inventorių duomenimis, bažnytiniuose dvaruose buvo dūmų: Varnių – 146, Viržuvėnų (Janapolės) – 89, Luokės – 196. Šie duomenys tarsi išeities taškas, rodantis, kokias vėliau demografines katastrofas sukėlė XVII amžiaus vidurio, XVIII amžiaus pradžios karai, maro epidemijos ir badmečiai.
Deja, nėra duomenų, kiek šiuose dvaruose dūmų buvo XVII amžiaus pabaigoje ar XVIII amžiaus pradžioje, kai prasidėjo Didysis Šiaurės karas, o netrukus ir 1708-1711 metų maro epidemija bei badmečiai.
Manoma, kad Žemaitijoje XVII amžiaus pabaigoje vėl galėjo gyventi maždaug tiek pat žmonių, kaip ir apie 1655 metus, iki švedų įsiveržimo.
Pateikiame Žemaičių vyskupo stalo valdų inventorių duomenis pagal metus, nurodydami, kiek ir kuriuose dvaruose buvo dūmų.
1713 metais: Varnių – 25, Janapolės – 29, Luokės – 71.
1733 metais: Varnių – nėra duomenų, Janapolės – 33, Luokės – 81.
1778 metais: Varnių – 7, Janapolės – 49, Luokės – 94.
1804 metais: Varnių – nėra duomenų, Janapolės – 61, Luokės – 111.
Kaip matome, net 1804 metais dūmų Viržuvėnų (Janapolės) ir Luokės bažnytiniuose dvaruose buvo gerokai mažiau nei 1638 metais.
1638 metais Luokėje galėjo gyventi apie 800, Varniuose – apie 700 žmonių. 1712 metais Luokėje gyveno apie 305, 1733 metais – apie 470, 1744 metais – 539 žmonės. 1804 metais Luokėje surašyti 62 dūmai, kai 1638 metais – 106. 1833 metais Luokėje buvo įrašyti 534 gyventojai. 1880 metais Luokėje buvo apie 1 tūkst. gyventojų. Galiausiai Luokė gyventojų skaičiumi pranoko 1638 metus. Dėl įdomumo galima pastebėti, kad ne vien praeities karai, ligų epidemijos, badmečiai lėmė miestelių ir kaimų gyventojų skaičių. Štai Luokėje 1902 metais gyveno 1800, 1923 metais – 1287 žmonės. O 1984 metais jų liko 848. Ir jau vėliau miestelio demografinis nuosmukis tęsėsi, bet, žinoma, visai dėl kitų priežasčių nei karas, maras ir badas: 2001 metais dar gyveno 777, o 2021 metais – tik 482 žmonės.
Negandos Telšiuose
Apie 1655-1658 ir 1708-1711 metų karo, maro bei bado laikmečius Telšiuose vėlgi informacijos turime nedaug. Algirdas Baliulis straipsnyje „Telšiai XVII amžiuje“ (Knyga „Telšiai“, Vilnius, 1994, p.36-45) rašo, kad 1665 metų inventoriaus duomenimis, Telšiuose surašytos 42 gyventojų sodybos, galėjo gyventi apie 280-320 žmonių. O 1677 metų inventoriuje surašytos 54 gyventojų pavardės. Apie karo, maro ir bado įvykius autorius nieko nerašo. Turint omenyje, kad 1655-1658 metais Žemaitijoje galėjo pražūti beveik pusė gyventojų, iki šio negandų laikotarpio miestelyje galėjo būti apie 80 sodybų.
Toje pačioje knygoje (p.55-85) paskelbtas Elmanto Meilaus straipsnis „Telšiai XVIII amžiuje“. Jo manymu, miestelis po XVII amžiaus vidurio negandų iki 1700 metų jau buvo pradėjęs atsigauti: Telšiuose tais metais galėjo gyventi 560-640 žmonių 80-85 šeimose.
1702 metais Telšiuose apsistojo pražygiuojantis švedų kariuomenės dalinys. O tiek svetimos, tiek savos kariuomenių „viešnagės“ nuskurdindavo gyventojus. Kaip 1708-1711 metų maras siautėjo Telšiuose, informacijos yra labai mažai. Elmantas Meilus straipsnyje aprašo 1710 metų spalio 1 dienos Jono Kungevičiaus iš Kungių testamentą. Jame užsimenama apie marą, testatorius po mirties pageidavo būti palaidotas prie Telšių bernardinų bažnyčios šalia žmonos. Testamente rašoma, kad Telšių bažnyčioje neliko nė vieno gyvo kunigo. Valdžios atstovas testamento nepatvirtino, nes nė vieno pareigūno nepavyko rasti, o antspauduotojų dėl užkrečiamos ligos baimės nepavyko prikalbinti atvykti.
Elmanto Meilaus manymu, po maro Telšiuose galėjo likti tik 140-160 žmonių. 1738 metų miestelio inventoriuje įrašytos tik 36 šeimos, kuriose galėjo gyventi 237-277 žmonės. Ir jau čia atsispindi kitas reiškinys – ištuštėjusias sodybas užėmė atvykėliai žydai: iš 1738 metų inventoriuje įrašytų 36 pavardžių 21 yra žydų. 1790 metais Telšiuose buvo maždaug 80 dūmų ir apie 620 gyventojų. Vadinasi, tik XVIII amžiaus pabaigoje sodybų ir gyventojų skaičiumi Telšiai pasiekė XVII amžiaus vidurio lygį.
Telšių seniūnijos inventoriai
Telšiai priklausė Telšių karališkajai valdai – seniūnijai kartu su kaimais. Jų gyventojai surašyti 1665, 1677 ir 1738 metų inventoriuose. Pirmieji du inventoriai yra Valstybės istorijos archyve saugomoje XVII amžiaus Žemaitijos kunigaikštystės karališkųjų dvarų inventorių byloje. 1738 metų inventoriaus nuorašas pateiktas Vilniaus universiteto bibliotekoje saugomoje Telšių žemės teismo 1811-1819 metų byloje.
1665 ir 1677 metų inventoriuose, nors įrašyta kaimuose nemažai šeimų, nusilpęs jų darbinis pajėgumas. Šeimos valdė tik menkas valako dalis: vieną šeštąją ir panašiai. Visuose kaimuose dauguma valakų buvo tušti. Štai Sukinių kaime įrašyta 12 valstiečių, turėjusių ūkius, pavardžių, bet visi jie bendrai dirbo tik 2 sėdimus valakus, o 16 valakų buvo tušti. Kalnėnų kaime 41 šeima dirbo tik 4 sėdimus valakus, o 32 valakai buvo tušti.
1677 metų inventoriuje Telšių seniūnijos Telšių miestelyje, Gintaučių ir Nevarėnų vaitystėse įrašyta ūkius (sodybas) turėjusių šeimų: Telšių miestelyje – 54; Telšių valsčiuje (neįrašius vietovių) – 14; (Gintaučių vaitystėje) Namgaudžių – 7, Sukinių – 6, Niurkių – 10, Nerimdaičių – 15, Laukstėnų – 20, Pielių – 15, Juodsodės – 21, Gintaučių – 6, Rainių – 9, Šašaičių – 5, Degaičių – 11, Kalnėnų – 42, Kuliškės – 5, Eidimtaičių – 11, Buožėnų – 14, Vigantiškių – 10, Judenkių – 9, Dirkstelių – 13; (Nevarėnų vaitystėje) Kontenių – 25, Trimėsėdžio – 37, Balėnėlių – 22, Morkiškių – 16, Petraičių – 16, Gryblaukio – 10, Lumlaukio – 7, Skaudučių – 16, Liepkalnio – 15, Geidžių – 17. Inventoriuje lyg ir neįrašyti Nevarėnų valstiečiai, tačiau 1738 metų inventorius paaiškina, kodėl: jame randame įrašą Nieworanie alias Skauducie – Nevarėnai, kitaip Skaudučiai.
1738 metų inventorius, nors po 1708-1711 metų maro, buvo praėję 27 metai, teberodo demografinę katastrofą. Tų metų Telšių inventoriuje įrašyta šeimų: 15 – katalikų ir 21 žydų, Namgaudžiuose – 3, Sukinių – 4, Niurkių – 4, Nerimdaičių – 2, Pielių – 7, Juodsodės – 6, Gintaučių – 1, Rainių – 2, Šašaičių – 2, Degaičių – 3, Eidimtaičių – 3, Vigantiškių – 2, Judenkių – 2, Kontenių – 4, Trimėsėdžio – 3, Balėnėlių – 2, Morkiškių – 4, Petraičių – 4, Lumlaukio – 1, Skaudučių – 5, Liepkalnio – 5, Piežų užsienyje – 1, Kudlaukio – 1, užusienyje Vaitiškė – 1.
Kalnėnų kaimas buvo tuščias, pievomis ir lankomis naudojosi kitų kaimų bajorai. Ištuštėjusiame Eidimtaičių kaime šienavo Alsėdžių klebonas, Buožėnų kaimas buvo dar neapgyvendintas, Skaudučiuose, kitaip Nevarėnuose, žeme ir ganyklomis naudojosi kitų kaimų bajorai. Dar keturi valstiečiai šienavo Nerimdaičiuose. Laukstėnų kaimas įvardintas kaip tuščias. Gintaučiuose žemę ir pievą buvo paėmęs bajoras iš kito kaimo. Rainiuose kitų kaimų bajorai vien šienavo. Kudlaukyje ir Balėnėliuose ganyklas turėjo Ketūnų jėzuitai. Konteniuose žemės gabalėlį dirbo vienas valstietis, matyt, čia negyvenęs, o bajorai šienavo kaimo lankas ir naudojosi dirbama žeme.
Dokumente rašoma, kad kartu su katalikais Telšių miestelėnais inventoriuje įrašyti 84 valstiečiai ir 3 kampininkai. 1677 metų inventoriuje kartu su Telšių įrašyti 557 ūkiai. Taigi 1738 metais, palyginti su 1677 metais, karališkajame Telšių dvare (seniūnijoje) buvo likę tik 15,62 procento buvusių ūkių. Ir tokį rezultatą matome praėjus 27 metams po 1708-1711 metų maro ir bado. Reikia manyti, kad 1712 metais žmonių buvo likę dar mažiau. Galime spėti, kad dėl karo, maro ir bado Telšių seniūnijoje išmirė apie 90 procentų gyventojų. Arba dalis jų pabėgo kitur. Bet kokiu atveju Telšių seniūnija neteko didžiosios dalies gyventojų. Galima apskaičiuoti tik sumažėjusių ūkių, o ne žmonių skaičių, be to, įvertinti sudėtinga, nes po 1667 metų inventoriaus sudarymo Telšiuose gyventojų galėjo pagausėti, kažkiek galbūt ir kaimuose – juose sodybų skaičių ribojo žemės plotai.
(Bus daugiau)
Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas
Leave a Reply