Savivaldybės taryba pritarė Telšių pramonės parko plėtros planui. Vis tik planas lieka planu, o visai kas kita pasiekti jame numatytus tikslus. Panašu, lengva nebus, ir ne todėl, Savivaldybės administracija neįstengtų išjudinti iš vietos vežimo. Yra daug ne vien nuo jos priklausančių aplinkybių, o dabartinė demografinė, ekonominė padėtis vien optimistiškai nenuteikia.
Alvydas Ivoncius
Ar Telšiai yra regiono centras?
Diskusijose dėl Pramonės parko pesimistai pabrėžia, kad iš jo nieko gero nebus. Neva sukišime milijonus į laukus, kurie bus tinkami nebent ožkoms ganyti, nes investuotojai taip ir nepasirodys.
Jei Pramonės parkas nebus įsteigtas, sulaukti verslo investuotojų bus dar mažesnės galimybės. Nieko nedarymas ir išankstinis skepticizmas nėra išeitis.
Savivaldybės administracijos užsakymu parengta Investicijų pritraukimo galimybių studija, Pramonės parko plėtros planas. Vis dėlto šiuose dokumentuose pasigendama kai ko svarbaus.
Visų pirmiausia štai kas: nei Pramonės parko plėtros plane, nei anksčiau parengtoje Investicijų pritraukimo studijoje nėra tinkamai įvertinta savivaldybių konkurencinė aplinka, omenyje turint investicijų pritraukimą. Planuose Telšių privalumai ganėtinai schematiški, primenantys labiau „publicistinį“, o ne analitinį pobūdį. Štai rašoma esą „Regiono centras – Telšiai – yra svarbus regioninis ekonominis, administracinis ir kultūrinis centras“. Tai, deja, tėra vien propagandinė vietos politikų klišė. Telšiai nėra Žemaitijoje, ir net Telšių apskrityje, svarbus ekonominis, administracinis ir kultūrinis centras. Pradėkime nuo administracinio „centro“. Kas Telšiuose šiuo atžvilgiu ypatingo? Savivaldybė? Tokias pat turi ir kiti rajonai. Telšių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas? Jo padaliniai veikia visoje jam priskirtoje teritorijoje, o kelių viršininkų darbo kabinetai Telšiuose ir rajone jokio išskirtinumo nesudaro. Telšių apylinkės teismas? Vėlgi Mažeikiuose, Akmenėje ir Telšiuose yra šio teismo rūmai. Būtent juose nagrinėjamos visos bylos.
Dar sunkiau rasti tai, kas leistų Telšius laikyti ekonominiu regiono centru. Vargu, ar kas galėtų įrodyti, kodėl ir kuo Telšiai yra regiono kultūrinis centras. Kita vertus, tokie tariami „centrai“ būsimiems investuotojams tikriausiai nė motais. Nelabai jiems aktualu „meškos“, „meno kūrinių sostinė“ ir panašūs dalykai, kurie, aišku, miestui svarbūs, bet kitokiu aspektu nei pramonės plėtra. Beje, prisiminkime vieną iškalbingą detalę. Prieš keletą metų, Tarybai pristatant eilinę „vystymo“ studiją, rengėjas iš Vilniaus pareiškė esą Telšiai turi orientuotis į „menų ir turizmo“, o ne „kaminų“ miestą. Telšių prioritetu neturėtų būti pramonės plėtra. Tačiau vien „menai ir turizmas“ nesustabdys Telšių virsmo į jaukų, gražų, bet apmirusį miestelį.
Investuotojams svarbu keli dalykai: infrastruktūra ir vadinamoji „darbo jėga“. Magistralinis Šiaulių-Palangos plentas driekiasi šalia Plungės. Geri ir patogūs keliai jungia Mažeikius su Šiauliais ir Klaipėda. Geležinkeliai kerta taip pat Plungę ir Mažeikius. Iš šių miestų nėra problemų pasiekti Kauną ir Vilnių, tik atstumai kiek didesni.
Pramonės parko plėtros plane rašoma: „Pramonės gatvės rajonas su daugiau nei 70 įmonių, apimančių gamybos, medienos apdirbimo, tekstilės, statybos ir logistikos sektorius, todėl planuojamas parkas logiškai papildo esamą ekonominę struktūrą ir stiprina regiono pramonės koncentraciją“. O ar panašių pramoninių rajonų neturi Plungė ir Mažeikiai?
Demografiniai rodikliai – tarsi po maro epidemijų
Bet kuriam investuotojui bene svarbu ne tik įmonei įkurti parengta teritorija, bet demografinė padėtis. Kokia prasmė statyti didelę įmonę, jei darbuotojus, kaip „Vičiūnams“ Plungėje, reikės rankioti beveik visoje Žemaitijoje. Investicijų pritraukimo galimybių studijoje rašoma, kad 2024 metais Telšių rajone gyveno 38 tūkst. 852 gyventojų. Tai sudarė 29,7 procento Telšių apskrities ir 1,3 procento visų Lietuvos gyventojų. Telšių rajono savivaldybėje, kaip ir beveik visoje šalyje (išskyrus didmiesčius), dėl neigiamos natūralios gyventojų kaitos ir neigiamos neto migracijos gyventojų skaičius mažėja. Lyginant 2016 ir 2024 metų pradžios duomenis, gyventojų skaičius savivaldybėje sumažėjo 11,24 procento.
Papildykime: 1989 metais rajone gyveno 59 tūkst. 406 žmonės, 2001 metais jų liko 57 tūkst. 722, o vėlesniais metais demografinis nuosmukis vis spartėjo. 2021 metais dar buvo 40 tūkst. 210 žmonių. Štai ir visa tendencija: 1989-2024 metais rajone žmonių sumažėjo net 20 tūkst. 554. O iš tikrųjų rajone tikriausiai 2024 metais gyveno mažiau žmonių. 1989 metais niekas dar nebuvo išsilakstę po „emigracijas“ į kitas Lietuvos vietas ir užsienį. Minėtas 2024 metų skaičius atspindi, kiek rajone yra registruotų žmonių. Nemažai tikriausiai yra tokių, kurie, nors ir registruoti rajone, bet realiai gyvena ir dirba kitur. Galiausiai beveik katastrofišką rajono demografinį nuosmukį liudija daugybė uždarytų mokyklų ir spartus moksleivių skaičiaus mažėjimas.
Padėtis blogesnė nei pas kaimynus
Pagal tos pačios studijos duomenis, 2016-2024 metais gyventojų Vakarų Lietuvoje pagausėjo vien Klaipėdoje – nuo 50 tūkst. 843 iki 67 tūkst. 280. Gimstamumo požiūriu Klaipėda ne išimtis, mažiau vaikų tikriausiai gimdavo ir joje. Klaipėdą naujais gyventojais labiausiai „maitino“ kiti Lietuvos regionai, ypač Žemaitijos. Telšių rajone gyventojų 2016-2024 metais sumažėjo nuo 43 tūkst. 722 iki 38 tūkst. 852 (4 tūkst. 870 gyventojais), Mažeikių rajone – nuo 55 tūkst. 411 iki 51 tūkst. 909 (3 tūkst. 502 gyventojais), Plungės rajone – nuo 36 tūkst. 48 iki 33 tūkst. 42 (3 tūkst. 6 gyventojais), Rietavo savivaldybėje – nuo 8 tūkst. 66 iki 7 tūkst. 115 (951 gyventojais).
Taigi Telšių rajone minėtų laikotarpiu gyventojų sumažėjo 11,14, Mažeikių rajone – 6,32, Plungės rajone – 8,32, Rietavo savivaldybėje – 11,79 procento.
Taigi, kokį ekonominį, kultūros ir kitokį regiono „centrą“ Telšiuose rodo šie demografiniai duomenys? Demografiniu požiūriu smunkame gerokai sparčiau nei Mažeikių ir Plungės rajonai. O nuo Plungės rajono kadaise atskirta Rietavo savivaldybė yra labiau kaimiška. Telšių rajone žmonių taipogi sparčiausiai mažėjo kaimo vietovėse.
Deja, pirmaujame vien… mirtingumu
Saviguodą, kad Telšiai yra ne tik regiono centras, bet ir Žemaitijos sostinė, lyg šluota nubraukia kiti minėtoje studijoje pateikiami duomenys. Rašoma: „Mirtingumas Telšių rajone yra gerokai didesnis nei gimstamumas. 2024 m. 1000-iui Telšių rajono gyventojų teko 14,4 mirusiųjų. Tai yra gerokai daugiau nei Telšių apskrityje bendrai (13,1), Vidurio ir Vakarų Lietuvos regione (13,9) ar visoje Lietuvoje (13,0). Negana to, žvelgiant detaliau į apskrities situaciją iš laiko retrospektyvos, pažymėtina, kad Telšių rajono situacija šiuo aspektu yra netgi blogiausia tarp kitų savivaldybių“.
Nuo 2020 metų mirtingumas Telšių apskrityje yra didžiausias būtent Telšių rajone. 2024 metais 1000 gyventojų teko mirusiųjų: Telšių rajone – 14,4, Mažeikių rajone – 12, Plungės rajone – 13,1, Rietavo savivaldybėje – 14,3.
Sumenkusi emigracija nelabai gelbėja
Investicijų pritraukimo galimybių studijoje skelbiama: „Kitas svarbus savivaldybę apibūdinantis rodiklis yra neto migracija, kuris parodo skirtumą tarp atvykstančių ir išvykstančiųjų gyventojų. 2016-2021 m. laikotarpiu Telšių rajono neto vidaus ir tarptautinės migracijos rodiklis kasmet buvo neigiamas, t. y. iš rajono išvykstančių gyventojų buvo daugiau nei atvykstančiųjų. Analogiška situacija ir kitose apskrities savivaldybėse. Džiugina tai, kad nuo 2021 metų imtinai neto migracija yra teigiama ir apskrities savivaldybėms pavyko stabilizuoti situaciją. Gyventojų emigracija yra vienas pagrindinių veiksnių, lemiančių gyventojų skaičiaus mažėjimą rajono savivaldybėje“.
Nors ir rašoma, kad migracijos neto rajone nuo 2021 metų teigiama, vis dėlto skaičiai rodo ir kitokią tendenciją: 2021 metais Telšių rajone gyveno 40 tūkst. 210. O pagal studijos duomenis, 2024 metais gyveno 38 tūkst. 852 gyventojai.
Studijos rengėjai pateikė liūdnoką Telšių rajonui prognozę: „Vertinant analizuotą informaciją per investicijų pritraukimo galimybių prizmę, galima teigti, jog rajone demografinė situacija nėra itin palanki. Pagrindinis neigiamas veiksnys yra mažėjantis gyventojų skaičius dėl neigiamos natūralios gyventojų kaitos ir ilgą laiką buvusios neigiamos neto migracijos. Dėl mažo gimstamumo ir didelės migracijos sparčiausiai mažėja darbingas gyventojų sluoksnis, ypač jaunimo. Tai turi neigiamos įtakos darbuotojų pasiūlai darbo rinkoje ir dėl mažo gimstamumo ši neigiama įtaka ateityje tik didės. Todėl būtina sudaryti palankias sąlygas, užtikrinančias rajono patrauklumą jauniems žmonėms ir turinčias teigiamos įtakos gimstamumo didėjimu“.
Prastėjanti demografinė tendencija labai menkina rajono patrauklumą investicijoms. Vis dėlto mūsų rajonas demografiniu požiūriu nėra kuo nors išskirtinis Lietuvoje – gyventojų visur sparčiai mažėjo. Ir tą mažėjimą gali sulėtinti arba sustabdyti ne vien „menų ir turizmo“, bet ir „kaminų“ miestas.
Kitoje straipsnio dalyje apžvelgsime dar dalį aplinkybių, dėl kurių Pramonės parko raida gali būti komplikuota.
Leave a Reply