Prasidėjo Etnografinių regionų metai

Žemaičių „Alkos“ muziejuje įvyko Etnografinių regionų metams skirto Žemaitijos regiono pristatymo šventinė popietė, kurioje netrūko nuotaikingų žemaitiškų dainų, muzikos, šokių, pasakojimų, ištraukų iš geriausių Žemaitės dramos teatro spektaklių ir pasisakymų apie Žemaitijos regioną bei žemaičių kalbą.
Danutė Jackutė

Architektas, prof. Algirdas Žebrauskas pristatė Žemaitijos regioną žemėlapiuose. „Kaip gali vadintis pasaulio piliečiu, neturėdamas savo šaknų“,— kalbėjo jis, demonstruodamas du seniausius XVII amžiaus pradžios ir paskutinįjį — prieš dvidešimt metų Žemaičių kultūros draugijos iniciatyva dailininko Arvydo Každailio nupieštą. Profesorius pasakojo apie žemaičių krašto pripažinimą, priminė Žemaičių kultūros draugijos įkūrimą 1989 metais. „Meilė Tėvynei ne akla. Ji remiasi žinojimu, kas yra kraštas, ką jis reiškia ir kaip jį išsaugoti. Jei išsaugosime regionus, išliks ir Lietuva“,— teigė jis.
Telšių rajono savivaldybės meras Vytautas Kleiva pasidžiaugė Žemaitijos sostine Telšiais, čia gyvenančiais ir miestą garsinančiais žmonėmis. Jis dėkojo tvirtai įspaudusiam pėdą Telšiuose profesoriui A.Žebrauskui, docentui J.Pabrėžai, žemaičių kalbos puoselėtojui ir mūsų kraštą garsinančiam pasaulyje Telšių kultūros centro vaikų folkloro ansambliui „Čiučiuriuks“.
„Žemaičių kultūrą sudaro kalba, istorija ir tradicijos. Gimtoji kalba yra kiekvienos tautos kultūros dalis, viso buvimo pamatų pamatas, o žemaičiai pasakytų — kertinis kūlis. Todėl ją reikia branginti ir puoselėti“,— žemaitiškai kalbėjo docentas J.Pabrėža.
Lituanistas, Šiaulių universiteto docentas dr. Juozas Pabrėža pasakojo apie žemaičių kalbos unikalumą ir ypatybes, pateikė gražių pavyzdžių. Priminęs posakį „Poudu užsėvuožės — buobas nasurasė“, J.Pabrėža paragino žemaičiams būti atviresniems, nesidrovėti savo kalbos, nes tik savo unikalumu labiau sudominsime pasaulį. Turbūt daugelis dalyvavusių renginyje nuo šiol vis dažniau „rokousės žemaitėšką“.
„Mums visiems reikia stiprinti bendrystę, dar gyvų tradicijų ir etninės kultūros klodų perdavimą jaunajai kartai, kad tai būtu artima, savo esybe tikra, nesuvaidinta“,— kalbėjo Etninės kultūros globos tarybos pirmininkas Virginijus Jocys. Jis palinkėjo Etnografinių regionų metais surengti įspūdingų ir prasmingų renginių.
Sausakimšoje Žemaičių „Alkos“ muziejaus dailės salėje susirinkusiems telšiškiams ir jų svečiams šoko, dainavo Telšių kultūros centro vaikų folkloro ansamblio „Čiučiuriuks“ (vad. Rita Macijauskienė) vyresnieji ir patys mažiausieji dalyviai, Mažeikių rajono Sedos kultūros centro folkloro ansamblis „Remolee“ (vadovas Gintautas Griškėnas). Prie jų prisijungė ir pasakotoja sediškė Valerija Mizinienė.
Iš pradžių kartu su Telšių muzikos mokyklos senosios muzikos ansambliu teatro studijos „Savi“ jaunieji artistai parodė ištrauką iš spektaklio „Aksomo klostėse — epochų šnabždesys“ (Barono Antano Renė dienoraščius pavarčius…), o vėliau  kartu su aktore Nijole Narmontaite ir kompozitoriumi bei poetu Andriumi Kulikausku atlikta spektaklio „Muotinuoms, babūniems, ciuociems ir mergelkoms“ ištrauka.