Praėjusį pirmadienį Telšių rajono savivaldybėje pratęsta diskusija dėl galimybės steigti socializacijos centrą buvusiame Telšių jaunimo mokyklos pastate. Į vasario pradžioje rengtą susitikimą su gyventojais atsakingi Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) atstovai neatvyko. Žurnalistams ŠMM viceministrė Natalija Istomina aiškino esą apie susitikimą nieko nežinojusi ir nebuvusi informuota. Tąkart telšiškiai valdininkai pasirodė ypač nepasiruošę. Antrasis susirinkimas sėkmingesnis — atvyko ŠMM Švietimo kokybės ir regioninės politikos departamento Mokyklų veiklos skyriaus vyr.specialistas Petras Navickas.
Donata Kazlauskienė
Sumažintas paauglių skaičius
P.Navickas informavo, kad šiuo metu Lietuvoje veikia šeši panašūs socializacijos centrai. „Vienas yra Šiaulių rajone, Gruzdžiuose, du berniukų ir mergaičių centrai Kaune, mergaičių centras Vilniuje, berniukų centras Vilniaus rajone, Vėlyčionyse, ir centras berniukams su specialiaisiais poreikiais Biržų rajone, Kučgalyje“,— sakė vyr.specialistas.
Socializacijos centrai skirti asmenims iki 18 metų. Paaugliai ten atsiduria teismo sprendimu. Įstaigoje neklaužados praleidžia iki vienerių metų. Socializacijos centre tam tikrų elgesio sutrikimų turintys asmenys ugdomi 24 valandas per parą.
Svečias pastebėjo, kad ir šiuo metu esamuose socializacijos centruose dar yra darbo su paaugliais spragų, tad ugdymo modelį siūloma keisti iš esmės.
Pirmiausia pradedama nuo vaikų skaičiaus mažinimo: „Sovietiniais metais tokiose įstaigose buvo apie 300 vaikų, sumažėjo iki 60, vėliau pakeisti nuostatai nuo 40 iki 32. Dabar keturiuose centruose yra iki 32 asmenų, dviejuose — iki 24. Pagal naują modelį (tokio tipo socializacijos centrą, kuris galėtų atsirasti Telšiuose,— Red.) ir jo sampratą, tebūtų iki 20 vaikų“,— teigė P.Navickas.
Žemaitijoje tokio centro nėra, tad ŠMM pasišovė kreiptis į regiono valdininkus ir paskelbė paiešką. Priminsime, kad Telšių rajono savivaldybė pasiūlė tris objektus: Mitkaičiuose, Pavandenėje ir Telšiuose esančius pagal paskirtį nefunkcionuojančius pastatus. ŠMM atstovai pasirinko buvusį Telšių jaunimo mokyklos pastatą. Į kaimo vietovę buvo nuvažiavę specialistai, apžiūrėjo ir priėmė nutarimą, kad ten ugdymo ir socializacijos procesui nebus tinkamų žmonių, kurie pajėgs ugdyti veiklą pagal naują modelį. Pastarojo reikalavimai: tinkamos gyvenamosios patalpos, kur yra svetainė, virtuvė su valgomuoju, žaidimų kambarys, ne daugiau kaip dviem asmenims skirti miegamieji, susitikimų kambarys, šeši mokymo ir ugdymo kambariai. ŠMM specialistai Telšių rajone iš trijų siūlomų pastatų aplankė du ir, pasak P.Navicko, pagal inžinierių pateiktus išmatavimus, pasirinktas Telšių jaunimo mokyklos pastatas, nes jis esą tinkamas įrengti naujojo modelio socializacijos centrą.
Aukšti reikalavimai
Šiuo metu pageidaujama, kad auklėtojas būtų socialinės pedagogikos specialistas. Kiekvienai grupei reikia dvylikos auklėtojų, tad kiekvienas jų turėtų turėti specialiojo pedagogo kvalifikaciją. Taip pat numatyta švietimo pagalbos komanda: ne mažiau kaip du psichologai, vienas socialinis pedagogas, du specialiojo ugdymo pedagogai, vienas visuomenės sveikatos specialistas. Tokia darbuotojų komanda esą turėtų ieškoti būdų, kaip socializuoti asmenį.
Dvi savaites neklaužadai skiriamas adaptacinis laikotarpis. „Socializacijos centrai nėra kolonija. Tai bendrojo ugdymo įstaiga, kurioje vaikas užimtas visą parą, su juo nuolat būna 2-3 asmenys kartu. Specialistai turi padėti „socializuotis“ vaikui, panaikinti žalingus įpročius, atrasti gyvenimo prasmę“,— atkreipė dėmesį P.Navickas.
Šiuo metu „socializuojami“ 125 asmenys šešiuose socializacijos centruose ir neslėpė, kad tokių visuomet buvo ir bus. Socializacijos centras turi pradėti veikti 2018 metų sausio arba rugsėjo 1-ąją, tad iki to laiko privaloma turėti sprendimą, leis telšiškiai naujam objektui atsirasti, ar ne.
Gyventojai prieštarauja socializacijos centrui dėl to, kad anksčiau ten jau buvo Jaunimo mokykla ir turėta nemažai problemų. Taip pat nesutinkama ir dėl to, kad greta yra vaikų darželis ir mokykla. Pastato tinkamumą P.Navickas įvertino dėl infrastruktūros. „Dėl kitų švietimo įstaigų galiu pasakyti taip: tie socializacijos centrai, kurie įsteigti Gruzdžiuose, Kučgalyje, Vėlyčionyse, kaimo bendruomenėse dar nebuvo tokių atvejų, kad keltų problemų. Pačiuose socializacijos centruose tam tikrų įvykių yra arba auklėtiniai pabėga ir grįžta į savo gyvenamąsias vietas. Dėl saugumo — jei dvidešimt vaikų ir šešiasdešimt darbuotojų, nežinau, ar tėvai tiek turi priežiūros savo vaikams“,— pastebėjo ŠMM atstovas.
Nors anksčiau kalbinta ŠMM viceministrė N.Istomina nežadėjo 1,5 mln. eurų investicijų Telšiams, P.Navickas atviravo, kad vis tik tiek yra numatyta. Socializacijos centras Pavandenėje esą negali atsirasti todėl, kad nėra nei gimnazijos, nei profesinio ugdymo mokyklos, stigs kompetentingų darbuotojų ir jiems bus sunku atvykti.
Pasirašė 1169 gyventojai
Pasisakė Telšių rajono savivaldybės tarybos narė Jolanta Rupeikienė: „Esu įpareigota bendruomenės perduoti surinktus 1169 parašus. Bijoma, kad nebus atsižvelgta į žmonių prašymą“.
Telšių gyventoja Viktorija Petraitytė, kaip ir praėjusį kartą, tikino nesanti suinteresuota, kad socializacijos centras atsirastų šalia jos namų. Telšiškė sakė skambinusi į Vilniaus socializacijos centrą, iš kurio galimai bus atkeltos mergaitės į Telšius. „Mergaitės išeina į miestą. Ir dažnai. Joms būtinas bendravimas su aplinka. Vilniuje iš 21 mergaitės 20 yra patrauktos administracinėn atsakomybėn, viena — baudžiamojon. Jūs nežinote ir neįsivaizduojate, kas ten per žmonės. Didžioji dauguma jų gulėjusios psichiatrijos įstaigose, turi priklausomybių nuo narkotikų, alkoholio, dauguma jų nėščios, rankos supjaustytos ir kt. Pedagogai turi būti specialiai apmokomi, „plikomis“ rankomis prie tų mergaičių niekas neina. Norima atidaryti socializacijos centrą greta vaikų darželio. Ar Jūs žinote, koks tų mergaičių žodynas? Jos neturi socialinių įgūdžių, nemoka reikšti jausmų žodžiais. Kyla klausimas, ar mes turime kvalifikuotų specialistų?“,— klausė V.Petraitytė.
P.Navickas teigė nežinantis, kas paleido gandą, kad Telšiuose bus mergaičių socializacijos centras. Tiksliai bus nuspręsta 2018 metais. „Tos mergaitės, apie kurias Jūs kalbate, nė viena nepateks. Iš 60 savivaldybių mes tikrai rasime vietą, jei Telšiai atsisakys. Kas atsisakys tokių gerų darbo vietų? Niekada negalime kalbėti apie ateitį, kai mes tik kuriame naujos įstaigos modelį. Bus užtikrinamos visos apsaugos priemonės, kad asmuo nedarytų neigiamo poveikio aplinkai“,— dėl gyventojų prieštaravimo daug neišgyveno P.Navickas.
Prieš centro atsiradimą pasisakė dar vienas gyventojas — Algirdas Juška: „Aiškėja naujos aplinkybės, kad mes net nežinome, ką mums ruošiasi įkurti. Apgailėtina, gerbiami Tarybos nariai, situacija, į kokią Jūs patys save pastatėte. Pirmas įspūdis iš vasario 8 dienos, kad vyksta pamoka, į kurią susirinko mokiniai, neparuošę namų darbų“. Telšiškis tikėjosi, kad bus pagrįstas modelio efektyvumas, tačiau esą tai tėra pažadai. Vyras klausė, kodėl neatlikta ekonominė, teisinė, socialinė analizė. A.Juška atkreipė dėmesį, kad nemoralu steigti tokio kontingento įstaigą, kai kitapus gatvės — vaikų darželis. Telšiškis ragino priimti neigiamą sprendimą. Telšių „Saulėtekio“ pradinės mokyklos direktorė Jadvyga Vaitkienė taip pat pasisakė prieš socializacijos centro atsiradimą.
Socialiniai būstai — vietoje socializacijos centro
Tarybos narys Juozas Butkevičius išanalizavo ir perskaitė krūvą dokumentų, padarė išvadą, kad stinga politikos vaikų socializacijos centruose arba tiesiog ten mažai „socializacijos“. „Mums sako nebalsuoti, bet kur tuos vaikus dėti? Jų daugės. Mes už socializacijos centrą, bet ir už tai, kad atsirastų kokybė. Manau, kad prisidėsime prie telšiškių nuomonės, kad socializacijos centro nebūtų. Manau, kad skolinsimės pinigų bet kokiomis sąlygomis, kad ten įsteigtume 36 socialinius būstus. 370 šeimų Telšiuose neturi kur gyventi“,— kalbėjo politikas. Štai, tau, boba, ir devintinės! Kovoja žmonės prieš vieną galimą „blogį“, jiems valdžia bruka dar „puikesnį“ pasiūlymą. O tada, matyt, tikrai gyventojų nuomonė nebebus įdomi.
Grįžtant prie idėjos apie socializacijos centrą, P.Navickas priminė, kad socializacijos centro ugdymo politika — ne Savivaldybės reikalas. Ji tik perduoda patalpas. Visais kitais reikalais rūpinsis valstybė. Tarybos narė Stefa Naujokienė atkreipė dėmesį, kad žmonių kalbose daug nepasitikėjimo, baimių. Psichiatre dirbanti politikė aiškino, kad mieste ir rajone nemažai esama tokių vaikų, tad socializacijos centrą galėtų „užpildyti“ savais. 2013 metais į socializacijos centrą pateko trys vaikai, iš jų viena mergaitė, 2014 metais — penki, iš jų dvi mergaitės, 2015 metais — penki, iš jų viena mergaitė.
Nuotraukoje: Telšiškiai pasikvietė ŠMM atstovą Petrą Navicką (antras iš kairės) apsilankyti prie buvusios Jaunimo mokyklos pastato, pasiūlė valdžiai verslo planą — nugriauti pastatus, sutvarkyti sklypus ir juos parduoti.