Šių metų vasario mėnesį Telšių rajono apylinkės teismas Savivaldybės tarybos narį, tvarkietį Danielių Rupšį pripažino kaltu dėl tariamai netikro dokumento pagaminimo, kai vadovavo Savivaldybei priklausančiai bendrovei „Telšių šilumos tinklai“. Taip pat iš dalies buvo patenkintas Telšių rajono savivaldybės administracijos ieškinys ir priteisti 8488 eurai „Telšių šilumos tinklų“ naudai bei paskirta už netikro dokumento pagaminimą 3766 eurų bauda.
Alvydas Ivoncius
D.Rupšys įžvelgė kerštą
Norint suprasti, kaip buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, reikia grįžti keletą metų į praeitį. 2013 metų vasarą D.Rupšys Generalinei prokuratūrai ir Prezidentei Daliai Grybauskaitei išsiuntė prašymus ginti viešąjį interesą dėl UAB „Telšių autobusų parkas“ nekilnojamojo turto Luokės gatvėje pardavimo ir turistinio autobuso išperkamosios nuomos. Šias istorijas išsamiai aprašėme „Kalvotojoje Žemaitijoje“. D.Rupšiui pradėjus domėtus šiais reikalais, vienas iš valdančiųjų įspėjo, kad jam pačiam gali baigtis blogai. Kai Generalinės prokuratūros pavedimu Šiaulių apygardos prokuratūra pradėjo tyrimą dėl D.Rupšio prašymų, Telšių rajono savivaldybės administracijos direktorius Saulius Urbonas kreipėsi į prokuratūrą, pranešdamas apie galimai D.Rupšio padarytą nusikaltimą. Šiaulių apygardos prokuratūra įpareigojo Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos Šiaulių valdybą atlikti tyrimą. FNTT Šiaulių valdybai vadovauja geras S.Urbono pažįstamas — Algimantas Laucevičius. Jam vadovaujant Telšių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, S.Urbonas šioje įstaigoje įsidarbino viršininko pavaduotoju.
D.Rupšiui dirbant UAB „Telšių šilumos tinklai“ direktoriumi, Savivaldybės kontrolieriai atliko patikrinimą. Be pagrįstų pastabų, buvo prirašyta ir akivaizdžiai šališkų interpretacijų. Patikrinimo akte teigta esą už parduotą metalo laužą buvo galima gauti daugiau pinigų. Ir tik praėjus dvejiems metams, Savivaldybės vadai kažkodėl atsibudo bei sumanė kreiptis į prokurorus. D.Rupšys tai vertina kaip kerštą už domėjimąsi „Telšių autobusų parko“ reikalais.
Nesutiko su kaltinimais
FNTT baigus ikiteisminį tyrimą, kaltinamąjį aktą surašė ir Telšių rajono apylinkės teismui įteikė Šiaulių apygardos prokuratūra. Kaltinamajame akte teigta, kad D.Rupšys suklastojo materialaus turto likvidavimo aktą, mat jame įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys. Esą į metalo supirktuvę parduota mažiau nurašyto turto nei galėjo jo būti. Tačiau, anot D.Rupšio, tyrėjai nepagrindė, kaip būtent šis likvidavimo aktas suklastotas. Mat akte įrašyti 84 daiktai, tai kurie iš jų nebuvo parduoti? Nenustačius šios aplinkybės, neįmanoma pagrįsti, kuo likvidavimo aktas suklastotas. Antra vertus, Telšių rajono apylinkės teismas priteisė sumokėti už civilinį ieškinį 8488 eurus, taip pat nepagrįsdamas, iš ko tokia suma susidarė. Tiesiog vadovautasi likutine verte, kuri nėra tapati nurašytų ir likviduojamų daiktų realizacinei vertei. Galiausiai net nebuvo nustatyta, kiek galėjo sverti likviduojamas turtas.
D.Rupšys mums aiškino, kad tie metaliniai daiktai buvo kaip nereikalingi perduoti „Telšių šilumos“, o dalis jų nevisiškai sukomplektuoti ar net supjaustyti ir likviduoti gerokai anksčiau nei jis pradėjo dirbti. Nurašius šiuos daiktus, metaliniai buvo parduoti metalo supirktuvei ir surašytas likvidavimo aktas. Prokuratūra manė, kad ne visi daiktai buvo parduoti, todėl į likvidavimo aktą įrašyti neteisingi duomenys. D.Rupšys su tuo nesutiko. Pasak jo, prokurorai net neįrodė, kurios likvidavimo akto eilutės suklastotos. Kitaip sakant, prokurorai neištyrę detalių, nusprendė, kad neteisinga yra visuma. Apeliaciniame skunde D.Rupšys teigė: nebuvo ištirta, kiek realiai metalo svorio galėjo būti, kokia tuo metu buvo metalo laužo kaina. O keisčiausia tai, kad, nustatant civilinę žalą, remtasi likutine verte, kurios po daiktų nurašymo ir likvidavimo praktiškai nelieka. Tuo metu nurašyto daikto vertė likdavo vienas litas, tačiau tai nereiškia, kad likvidacijos metu, pasirinkus pardavimą, už daiktą tiek tebuvo galima gauti. Bet tai nereiškia, kad to daikto vertė galėjo atitikti ir buvusią likutinę vertę. Kaip vėliau matysite, D.Rupšys, dėstydamas apeliaciniame skunde tokius argumentus, buvo teisus.
Prokurorai susipainiojo kaltindami
Šiaulių apygardos prokuratūros kaltinime bei Telšių rajono apylinkės teismo nuosprendyje D.Rupšys įžvelgė dar vieną ydą: nepaisyta tų liudininkų parodymų, kurie jam buvo palankūs. Su tuo sutiko ir Šiaulių apygardos teismas.
Šiaulių apygardos prokuratūra D.Rupšį kaltino, kad netikrą likvidacinį aktą pagamino, pasitelkdamas savo veiksmų nesuvokusius finansininkę Jolantą Apinienę ir darbuotoją Eugenijų Sniegį. Tačiau šiedu bet kokį klastojimą arba neigė, arba nepatvirtino. Galiausiai, anot D.Rupšio, tyrėjai nepaaiškino, kodėl J.Apinienė ir E.Sniegys nesuvokė, kokį dokumentą pasirašo. O šį aktą atspausdino kaip tik J.Apinienė. Vargiai įmonės finansininkė nežinojo, ar duomenys teisingi.
Šiaulių apygardos prokurorai, tikriausiai supratę, kad dokumento suklastojimą bus sunkoka įrodyti, netikėtai ėmė ir pakeitė kaltinimą: esą D.Rupšys pagamino netikrą dokumentą. Klastojimas reiškia, kad dokumente pakeičiamas kito asmens įrašytas turinys, o netikro dokumento pagaminimas,— kai jame įtvirtinti objektyvios tikrovės neatitinkantys duomenys. Vėlgi nebuvo pagrįsta, kurie būtent likvidacinio akto duomenys neatitinka tikrovės. Galiausiai prokurorai patys susipainiojo: vienąsyk tvirtino, kad metalo laužas buvo parduotas, kitąsyk — priešingai. Vienąsyk kaltino dokumento suklastojimu, kitąsyk — netikro dokumento pagaminimu.
Nepaisant šių bei kitų D.Rupšio argumentų, Telšių rajono apylinkės teismas nusprendė, jog Šiaulių apygardos prokuratūra pateikė ir tinkamai išnagrinėjo įrodymus, todėl priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. Tai pradžiugino kai kuriuos Telšių rajono savivaldybės valdančiuosius. Juk jie nemažai nemalonumų turėjo ir tebeturi dėl „Telšių autobusų parko“ reikalų, o D.Rupšys dar vadovauja Savivaldybės tarybos Antikorupcijos komisijoje, kuri darbo turi kaip niekada daug ir dėl to valdantiesiems labai nesmagu.
Ruošėsi „šventei“
Po Telšių rajono apylinkės teismo nuosprendžio, tiesa, kiek palaukęs, sukruto Savivaldybės tarybos narys Adomas Domarkas. Jis kreipėsi į Savivaldybės tarybos Etikos komisiją, prašydamas nustatyti, ar D.Rupšys gali vadovauti Antikorupcijos komisijai. Bet Etikos komisija nusprendė palaukti gegužės 5 dienos, kai bus skelbiama Šiaulių apygardos teismo nutartis. Mat šiam teismui D.Rupšys apskundė Telšių rajono apylinkės teismo nuosprendį.
A.Domarko iniciatyva keistoka. Mat jo paties šeimos bendrovė „Telšių buitis“ buvo įsivėlusi į suklastoto dokumento procesą. Primename, kad tarp UAB „Telšių šilumos tinklai“ ir UAB „Telšių buitis“ buvo sudaryta patalpų nuomos sutartis. Ji vėliau, suklastojant sutartį, iš dalies buvo pakeista „Telšių buities“ naudai. Rašėme, kad sutartį suklastojo ne „Telšių buities“, o „Telšių šilumos tinklų“ direktorius Jurgis Staševičius. Jis mums teigė, kad sutarties pakeitimų, kurie buvo vėliau padaryti neleistinu būdu, pageidavo A.Domarkas.
Mūsų žiniomis, gegužės 5-osios, kai bus skelbiama Šiaulių apygardos teismo nutartis, tarsi šventės laukė kai kurie rajono valdantieji. Jie esą buvo įsitikinę, jog Šiaulių apygardos teismas paliks galioti Telšių rajono apylinkės teismo nuosprendį. Išklausyti Šiaulių apygardos teismo nutarties į Šiaulius išvyko Savivaldybės administracijos Juridinio, personalo ir dokumentų tvarkymo skyriaus vedėjas Edmundas Vaitkevičius. Tiesą sakant, jam nebuvo reikalo pleškinti valdišką kurą ir gaišti laiką už mokesčių mokėtojų pinigus: Savivaldybės administracija tą nutartį būtų gavusi paštu. Galiausiai galėjo paskambinti ir paklausti, ką teismas nusprendė, tačiau tokiu atveju teks palaukti atvykstant laiškanešio. Matyt, rajono vadai nekantravo kuo greičiau perskaityti „šventinę“ nutartį. Jų laukė didžiulis nusivylimas.
Griežta Telšių teismui ir prokurorams nutartis
Telšių rajono apylinkės teismas bei Šiaulių apygardos prokuratūra visišką fiasko patyrė Šiaulių apygardos teisme. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi D.Rupšio skundą, įvertinusi byloje surinktus duomenis ir įrodymus, konstatavo, kad Telšių rajono apylinkės teismo nuosprendis negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, nes buvo priimtas iš esmės pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus. Byla perduota iš naujo nagrinėti Šiaulių apygardos prokuratūrai, kadangi prokurorai surašė teisės aktų neatitinkantį kaltinamąjį aktą.
Šiaulių apygardos teismo teisėjų kolegija nustatė, kad Telšių rajono apylinkės teismo nuosprendyje turėjo būti nurodyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus, taip pat nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados. Tačiau Telšių rajono apylinkės teismas iš esmės nepateikė surinktų įrodymų bei faktinių aplinkybių įvertinimo, nebuvo tų įrodymų išsamios analizės ir vertinimo. Telšių rajono apylinkės teismas išsamiai neišanalizavo įrodymų, kuriais būtų galima pagrįsti D.Rupšio kaltę. Taip pat apylinkės teismas neišanalizavo kaltinamojo ir liudytojų parodymų, jų nelygino su kitais bylos duomenimis.
Šiaulių apygardos teisėjų kolegija nustatė, kad blaškėsi ir Šiaulių apygardos prokurorai. Iš pradžių jie kaltino D.Rupšį suklastojus dokumentą, o paskui — pagaminus netikrą dokumentą. Todėl Šiaulių apygardos teisėjų kolegija pabrėžė, kad nebesuprantama, kokios nusikalstamos veikos nustatytos ikiteisminiame tyrime.
Nors pačioje tyrimo medžiagoje yra duomenų, kad negabaritinis metalo laužas buvo parduotas supirktuvei, tačiau prokuroras savo kaltinime nurodė, kad šis turtas neparduotas. Į tokį aiškų prieštaravimą neatsižvelgė ir Telšių rajono apylinkės teismas. Todėl Šiaulių apygardos teisėjų kolegija priėjo išvados: prokurorų kaltinimo akte, aprašant D.Rupšio nusikalstamos veikos esmę, nurodytos nusikalstamos veikos aplinkybės neatitinka tų aplinkybių, kurios įrodymais nustatytos byloje. Be to, nebuvo aiškintasi, kokie daiktai parduoti metalo supirktuvei, o kokie ne. Nebuvo nustatyta, koks likvidavimo akte minimo parduoto turto svoris. Neišsiaiškinta, ar visas tas turtas buvo parduotas, ar ne. Teisėjų manymu, tik tai padarius, galima tinkamai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą.
Šiaulių apygardos teismas savo nutartyje pabrėžė: „Esant šioms neišaiškintoms aplinkybėms, yra pažeista kaltinamojo D.Rupšio teisė žinoti, kuo jis yra kaltinamas, teisė pasirengti gynybai.Pirmosios instancijos teismas paminėtų kaltinimo, pateikto D.Rupšiui, trūkumų nepastebėjo ir nesiėmė jokių priemonių jiems pašalinti“. Taip pat Telšių rajono apylinkės teismas nenustatė tikrųjų bylos aplinkybių, nuo kurių priklauso tinkamas baudžiamojo įstatymo pritaikymas ir teisingos bausmės paskyrimas. Teisėjų kolegija nusprendė, kad šis baudžiamojo įstatymo pažeidimas laikytinas esminiu, nes tai trukdė tinkamai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą.
Paauklėjo kolegas
Šiaulių apygardos teisėjų kolegija paauklėjo savo kolegas iš Telšių rajono apylinkės teismo: „Teismas, siekdamas objektyviai, išsamiai ištirti visas bylos aplinkybes ir nustatyti joje tiesą, turi įgaliojimus pats atlikti proceso veiksmus arba pavesti atitinkamus veiksmus atlikti tam tikroms instancijoms (pareigūnams), inter alia (tarp jų — Redakcija) prokurorams, o atlikdamas proceso veiksmus, turi būti nešališkas ir veikti taip, kad nesusidarytų prielaidų manyti, jog jis yra šališkas ar priklausomas“.
Pamoką gavo ir prokurorai, teismui pabrėžus, kad jie yra atsakingi už baudžiamojo proceso ikiteisminę stadiją, teismui turėtų būti perduota tik tinkamai parengta byla. O prokuroro padarytos klaidos turi būti taisomos paties prokuroro.
Grąžino tirti iš naujo
Šiaulių apygardos teisėjų kolegija nusprendė, kad kaltinamasis aktas surašytas pažeidžiant Baudžiamojo proceso kodekso reikalavimus, pareikšti kaltinimai yra neaiškūs ir netinkamai suformuluoti, todėl procesas turi grįžti į ikiteisminio tyrimo stadiją. Teismas prokurorams davė trijų mėnesių terminą teisėjų nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti. Šiaulių apygardos teismo nutartyje teigiama, kad D.Rupšiui prokurorų pateiktas kaltinimas „iš esmės yra ydingas“.
Kaip matote, galime įžvelgti Šiaulių apygardos prokuroro, rašiusio kaltinimą, aplaidumą, nekompetenciją. Lygiai tas pats taikytina Telšių rajono apylinkės teismo teisėjai Stefanijai Sakalauskienei, priėmusiai tokį nuosprendį, kurį savo nutartyje griežtokai sukritikavo Šiaulių apygardos teismo teisėjų kolegija. Klausimas kitas: ar verta abejoti didžiulę patirtį turinčio prokuroro ir teisėjos kompetencija. Manytume, tikrai ne. Tai kodėl taip aplaidžiai buvo atliktas tyrimas, surašytas kaltinamasis aktas ir priimtas apkaltinamasis nuosprendis? Ar galima čia įžvelgti šališkumą? Jei aplaidumas ir nekompetencija blogai, tai šališkumas ne mažiau grėsmingas mūsų teisinės sistemos autoritetui.
Sutapimas, tačiau tuo metu Specialiųjų tyrimų tarnybos Šiaulių valdyba atliko tyrimą dėl UAB „Telšių šilumos tinklai“ direktoriaus Jurgio Staševičiaus veikos, suklastojant šiame ir ankstesniuose mūsų straipsniuose minėtą sutartį. J.Staševičiaus žmona dirba Telšių rajono apylinkės teismo teisėja.