Prieš kelis mėnesius aplinkosaugos specialistams patikrinus žvyro- smėlio karjerą Mažeikių rajone, pasirodė, jog jį valdanti įmonė pažeidžia tvarkos aprašo reikalavimus. Paskirta sumokėti beveik 200 tūkstančių eurų padidinto tarifo mokesčių, tačiau kaltininkams šią sumą apskundus, aplinkosaugininkai dar turės įrodyti jos pagrįstumą.
Apie neteisėtą veiklą pranešė piliečių skundai
Išsamus Mažeikių rajone esančio Kušlėnų žvyro-smėlio karjero patikrinimas buvo atliekamas nuo 2017 m. lapkričio 7 d. iki 2018 vasario 2 d. pagal dviejų žmonių pateiktus skundus, teigiančius, kad karjeras eksploatuojamas neteisėtai. Aplinkosaugininkų vizitų metu nustatyta, kad už karjerą atsakinga uždaroji akcinė bendrovė nesilaiko nustatytų projekto sąlygų, pažeidžia tvarkos aprašo reikalavimus ir neteisingai valstybei deklaruoja išgaunamų naudingų iškasenų kiekį. Dėl to įmonės vadovui surašytas protokolas bei paskirta bauda, o vien dėl padidintu tarifu paskaičiuotų mokesčių, įmonė turėtų sumokėti 198 922 eurus. Pažeidimai skaičiuojami už periodą nuo 2014 m. iki trečiojo 2017-ųjų ketvirčio pabaigos, kuomet bendrovė iškasė daugiau kaip 10 tūkstančių kubinių metrų naudingųjų iškasenų.
Pažeidžia nustatytą tvarką
Patikrinimų metu aplinkosaugininkai rado ir daugiau pažeidimų: bendrovės atstovai nesugebėjo pateikti dalies eksploatuojamų sklypų naudojimo teisėtumą patvirtinančių dokumentų, nesilaikė kasybos darbų eiliškumo, prekiavo iškastu dirvožemiu ir taip pažeidė rekultivavimo bei derlingo dirvožemio išsaugojimo reikalavimus. Daugiau kaip 50 tūkst. kubinių metrų smėlio bendrovė deklaravo kaip statybinį gruntą ir taip bandė mokėti mažesnį mokesčių tarifą. Didžiąją dalį pretenzijos sudaro būtent neteisingai deklaruota iškasenų rūšis — visiškai nedeklaruoti tik keli tūkstančiai kubinių metrų iškasenų, visi jie 2014-aisiais.
Ir vis tik, nepaisant gausių pažeidimų, Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento (RAAD) Kontrolės organizavimo skyriaus vyr. specialistas Andrius Bružas teigia, jog galutinį sprendimą dėl padidintų mokesčių turės nustatyti teismas.
Sprendimą skųs
Šiuo metu pažeidėjai su aplinkosaugininkų išvadomis nesutinka ir ruošiasi Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento sprendimą dėl 198 922 eurų sumos skųsti teismui. Tai reiškia, kad teismas turės įvertinti aplinkosaugininkų nustatytos sumos pagrįstumą. „Šiaulių RAAD jau turi panašaus pobūdžio bylų, todėl tikimės, ginčui persikėlus į teismą, įrodyti priimtų sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą. Tačiau įvertinus teismų suformuotą praktiką, tikėtina, kad mokesčio sumą už nesumokėtus mokesčius teismas gerokai sumažins, savo nuožiūra keisdamas įstatyme nustatytą koeficientą 10 į ženkliai mažesnį“,— aiškina aplinkosaugininkas. Kitaip tariant, vietoje nustatytos 198 tūkst. mokesčių sumos bendrovei gali tekti mokėti kelis kartus mažiau. Įmonės vadovas kartą į Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentą jau kviestas, tačiau tuomet neatvyko teigdamas, jog susirgo. Jam surašytas protokolas ir administraciniu nurodymu skirta 225 eurų bauda.
Dar ne didžiausias aplinkosauginis pažeidimas
Vyriausiasis Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento specialistas teigia, jog 198 tūkst. nėra didžiausia aplinkosaugininkų regione paskirta mokestinė suma. Tačiau tai, kaip sekėsi priversti šiuos padidinto tarifo mokesčius sumokėti — jau visai kita istorija. „Tai nėra didžiausias Šiaulių RAAD paskaičiuotas mokesčių dydis. Yra buvusi 286 tūkst. eurų dydžio suma už į aplinką išmestus teršalus. Visa suma buvo sumokėta. Taip pat yra buvusi 400 tūkst. suma — šiuo atveju teismas vietoje Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatyme nustatyto koeficiento 10 pritaikė koeficientą 2 ir sumažino sumą 5 kartus“,— pasakoja A.Bružas.
Tad kol kas atsakyti, kiek neteisėta veikla karjere kainuos jį valdančiai įmonei, neįmanoma — teismas gali ir nesutikti su aplinkosaugininkų nustatyta suma.
Dėl plano buvo perspėti
Nors už tai nepaskirti jokie padidinto mokesčio tarifai, karjere veikusi įmonė taip pat kaltinama laiku neparuošusi markšeiderinio plano.
„Ketvirtojo 2017 m. ketvirčio duomenų patikrinimo metu jo dar neturėjome ir todėl į patikrinimą neįtraukėme. 2017 metų pirmojo pusmečio duomenys buvo vertinami sprendžiant klausimą dėl markšeiderinio plano parengimo, kuris turi būti rengiamas iškasus daugiau kaip 10 tūkst. kubinių metrų“,— teigia A.Bružas.
Markšeiderinis planas — dokumentas, kurį privalo pateikti ūkio subjektas, iškasęs daugiau kaip 10 tūkst. kubinių metrų iškasenų. Jį karjere veikianti įmonė privalėjo pateikti ne vėliau kaip pusantro mėnesio po pirmojo 2017-ųjų pusmečio. Deja, net gavusi privalomąjį nurodymą, bendrovė to nepadarė.
Aplinkos ministerija ragina gyventojus pranešti apie galimus nelegalios iškasenų gavybos atvejus. Tokia veikla galimai ne tik pažeidžia įstatymų tvarką, bet ir daro žalą Lietuvos gamtai bei dirvožemiui: neproporcingai didelė iškasenų gavyba kenkia derlingumui, atsiranda galimybė į žemės paviršių iškelti augalams netinkamų gruntų. Pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, „Žemės gelmės sausumoje ir vidaus vandenyse yra išimtinė valstybės nuosavybė“, todėl net nuosavoje teritorijoje galioja griežti nuostatai dėl iškasenų gavybos kiekių. Galimą šių nuostatų nesilaikymo žalą kiekvienu atveju vertina kvalifikuoti aplinkosaugos ekspertai.
