Neseniai su Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Telšių filialo atstovais, kuriems vadovauja Regina Chmieliauskienė, ir Telšių choru „Tremties aidai“, vadovaujamu Mildos Ulkštinaitės, vykome į Ariogalos Dubysos slėnyje įvykusį Lietuvos tremtinių, politinių kalinių ir laisvės kovų dalyvių sąskrydį „Su Lietuva širdy“.
Vilija Vaičiulienė
Telšių Žemaitės gimnazijos istorijos mokytoja
Džiaugiamės, kad buvome įtraukti į renginio programą ir diskusijų palapinėje turėjome progą pristatyti Telšių Žemaitės gimnazijos mokytojos Alos Mingėlienės auklėtinių sukurtą filmą „(NE)vaikiški žaidimai“ apie pokariu, 1947-1949 metais, gimnazijoje veikusią pogrindinę organizaciją, kurią sudarė gimnazistai Z.Jaška, E.Benikas, A. Česnauskas, A.Chmieliauskas, V.Norkus, V.Martinavičius, Telšių mokytojų seminarijos auklėtiniai A.Būta, J. Kučinskas, A.Kabalinskas. Nariai slapta spausdino ir Vasario 16-ąją platino atsišaukimus, ragino rajono gyventojus neprisidėti prie sovietų valdžios, nebendradarbiauti. Vaikinai pagal RTFSR (t.y., Rusijos) Baudžiamojo Kodekso du straipsnius 58-1A (Tėvynės išdavimas) ir 58-11 (grupinė antisovietinė veikla) buvo nuteisti 10 metų katorgos darbų Kazachstano ir Vorkutos lageriuose…
Sąskrydis paliko didžiulį įspūdį, nes vienoje vietoje pamatyti tiek patriotiškai nusiteikusių senolių, jų vaikų ir anūkų dar neteko… Renginys prasidėjo eisena, šventomis Mišiomis, po jų visi pasklido po aikštę, galėdami pasirinkti širdžiai mielą veiklą, renginį ar reginį. Kadangi lankėmės pirmą kartą, domino viskas: apsilankėm rajonų delegacijų susitikimų erdvėje, pasiklausėm jungtinio tremtinių choro koncerto, lankėmės partizanų gyvenimo rekonstrukcijos stovykloje, klausėmės pasakojimų, apžiūrėjom miško brolių ginkluotę, asmeninius daiktus, platintą spaudą, šalia aplankėme įsikūrusią palapinę su šių laikų karine amunicija supažindinusiais kariais, apžiūrėjome lauko parodą apie visos Lietuvos partizanų apygardų veiklą.
Palapinėje „Misija Sibiras“ mus maloniai nustebino uždegantis jaunų žmonių pasakojimas apie šių metų misiją į Kazachstano platybėse aplankytus lagerius, kuriuose kalėjo ir gimnazistai Algimantas Ch., Evaristas, Povilas, Jurgis, Algirdas ir Algimantas B. Bendravome su buvusia gimnaziste Giedre Lingyte. Mergina davė tvirtą pažadą, kad šiais mokslo metais aplankys Žemaitės gimnaziją ir papasakos savo įspūdžius ir išgyvenimus, patirtus misijoje. Labai jos lauksime. Diskusijų palapinėje klausėmės LK viršilos E.Kuckailio knygos „Laiškai iš Varviškės“ pristatymo, dalyvavome LR Seimo narių A.Ažubalio, L.Kasčiūno ir Ž.Pavilionio diskusijose „Kodėl Lietuvai reikia istorinės atminties politikos“, apžiūrėjome parodą „Laisvųjų testamentai“.
Sujaudino sutikto dar 1941 metais ištremto 89 metus einančio tremtinio Vinco Karvelio iš Naisių pasakojimas apie savo patirtus išgyvenimus ir liūdesį, kad šiais metais jau nebesutiko nė vieno tais pačiais metais ištremto savo likimo brolio, nors rankoje laikomos lentelės su užrašu vargiai nepastebėtum. Nuliūdino ir tremtinės, paprašiusios nufotografuoti prie stilizuoto kryžiaus su tremties vieta atviravimas, kad jau treji metai vis atvažiuojanti ir besitikinti ką pažįstamo iš tremties vietos sutikti — deja… užtat visai šalia būriavosi pulkelis likimo brolių, jų veiduose švytėjo šypsenos, atrodė, kad nei karštis, nei prabėgę metai jiems nepavaldūs.
Buvome laimingi, kad sutikome ir Pietų Lietuvos partizanų vadų J.Vitkaus-Kazimieraičio ir A.Ramanausko-Vanago ryšininką Juozą Jakavonį, gyvą tų tragiškų įvykių liudininką.
Prekybos miestelyje užtrukome prie palapinės, prekiavusios patriotiniais leidiniais, vartėme, pirkome sau ir mokiniams parodyti, ragavome giros, žirnių, kareiviškos košės, klausėmės žmonių labai šiltai sutikto dainininko V.Šiškausko dainų, džiaugėmės besisukančiomis dalyvių poromis aikštėje. Nei metų naštos, nei skausmo, nei vargo lyg nebūta… Karštį žmonės irgi labai išradingai malšino — kas ledus laižydami, kas medžio paunksmėje įsitaisę šnekučiavosi, kas Dubysoje pliuškenosi. Jaunimas net tinklinio varžybose dalyvavo, vaikai smagiai krykštavo ir renginiui suteikė gyvą liudijimą, kad šie susitikimai turi prasmę ir gražų tęstinumą.
Po pietų nusprendę vykti, nes kelias tolimas, visi sustojo bendrai nuotraukai, bet argi jaunatviškas širdis nutildysi… autobuse netilo gražios lietuviškos dainos ir klegesys. Ačiū už pilietiškumo pamoką renginio organizatoriams, nepailstančioms ir kiekvienam savo rūpestį, gerą nuotaiką ir širdies gerumą dovanojusioms kelionės metu Reginai Chmieliauskienei ir Mildai Ulkštinaitei.