Vytautas Mačernis — poetas, kūręs naują pasaulį

Poetas Vytautas Mačernis grįžo į Žemaitijos sostinę. Šįkart — ilgam. Jaukiai, šiltai ir jautriai — taip atidengtas Telšiuose, sodelyje, prie Žemaitės gimnazijos, paminklas žemaičių žemės poetui Vytautui Mačerniui.

Lina Dijokienė

„Išsprogdinimo“ genezė
„Šiandien Telšiai pasipuošė dar vienu kultūros ženklu — skulptoriaus Gedimino Karaliaus sukurtu paminklu poetui Vytautui Mačerniui“,— sakė paminklo atidengimo ceremonijos vedėjas. Idėja sukurti paminklą Vytautui Mačerniui G.Karaliui kilusi jam dar tebesimokant Vilniaus dailės akademijoje, kai 1970 metais perskaitė tuomet išleistą V.Mačernio poezijos knygą „Žmogaus apnuoginta širdis“. „Šiandien skulptorius dalinasi tokiomis mintimis: „Jau tada pajutau, koks jis man artimas. Vėliau sukūriau jam paminklą, kurį pavadinčiau „Išsprogdinimas“. Poetą sprogdinantis kūrybos momentas ir gyvenimo pabaiga. Fiziškai susprogdintas poetas. Skulptūra kalba per judesį. Tai neapibrėžtos įkvėpimo būsenos metafora“,— susirinkusiesiems į paminklo atidengimo iškilmes skulptoriaus mintis perdavė jaunieji skaitovai. Jie pabrėžė: „Mes džiaugiamės, kad skulptūra stovi šalia Žemaitės gimnazijos, kurioje gimnazistas Vytautas Mačernis pajuto savo kūrybines galias. Ir, be to, išgyveno savo pirmąją meilę“. Poetiškai jautrią, rudeniškai nostalgišką kompoziciją iš V.Mačernio poezijos, laiškų ištraukų moksladraugiams sukūrė Žemaitės dramos teatro režisierė Laimutė Pocevičienė. Ją atliko — Žemaitės gimnazijos auklėtiniai.

Atidengė ir palaimino
Labiausiai jaudinančiam šventės momentui — atidengti paminklą pakviesti Telšių rajono savivaldybės meras ir JE Telšių vyskupas. Telšių rajono savivaldybės meras Petras Kuizinas sveikino visus susirinkusius — neabejingus tokiai nekasdienei šventei. „Dėkoju visiems, kas prisidėjo savo darbais ir mintimis, labai džiaugiuosi, kad tas momentas atėjo ir šiandien turime šventę“,— sakė meras P.Kuizinas, savo trumpoje kalboje prisiminęs, jog dėl šio paminklo būta nemažai ginčų, diskusijų, ir galop jiems padėtas taškas, o Telšiai gavo dovanų dar vieną kultūros ženklą.
JE Telšių vyskupas Kęstutis Kėvalas pasidžiaugė: „Nuostabi diena šiandien. Tikrai poetinis ruduo. V.Mačerniui tikrai patiktų tai, kas čia aplink mus: tie lapai, tolumoje spindintis saulės virpėjimas. Kaip gražiai į tai įsilieja Poeto pašaukimas — dovanoti naują pasaulį. Naują viziją. Matyti kitaip tikrovę, mus supančią. Poetas per metaforas padovanoja tai, ką galėtume pavadinti žengimu į kitą tikrovę. Tos dimensijos, kurias atveria žmogus, apdovanotas talentu valdyti metaforą, yra padrąsinimas mums kurti pasaulį, tapti kūrėjais. Tik įsivaizduokite, jaunuolis, studijavęs čia, gimnazijoje, staiga padovanoja pasaulį visai Lietuvai, kuri šiandien juo žavisi“. Vyskupas priminė, kad labai simboliška, jog poetui V.Mačerniui paminklas atidengiamas tuomet, kai minimas Lietuvos laisvės ir nepriklausomybės šimtmetis. „Tokie žmonės kaip jis, kūrė šitą tėvynę. Tokios vizijos ir įkvėpimo reikėjo, kad nedidelis, jaunas kraštas gyvuotų ir nepaprastai gražiai pradėjęs savo istoriją perduotų savo kartoms gebėjimą atlaikyti išbandymus. Šiandien, brangieji, tebūna mums šventės diena. Prisiminimas, kad visi esame kūrėjai. Vytauto Mačernio asmuo, tas didis rimtumas ir ta vidinė laisvė tebūna mums kaip ženklas, ko šiandienos Lietuvai ir pačiam Dievui iš mūsų reikia. „Aš pažinau karalių tavyje“,— taip užrašyta ant šios skulptūros. Pažinti karalių mūsų dangaus Kūrėjuje ir paskui savyje. Karalių. Ir tada eiti per gyvenimą, kaip jis, su ta keliauninko lazda ir dovanoti naują pasaulį. Štai kokį turime mes visi kvietimą, Vytautui Mačerniui einant priešaky“,— kalbėjo JE Telšių vyskupas. Jis, laimindamas paminklą, dėkojo visiems, kas prisidėjo, kad jis atsirastų.

Du dešimtmečiai kovos ir vilties
Poetas Vytautas Stulpinas, du dešimtmečius svajojęs ir kovojęs, kad šitas paminklas būtų pastatytas, stovėdamas prie ką tik atidengto paminklo, sunkiai tvardydamas jaudulį, sakė: „Šiandien nuostabi, laiminga diena. Kai 1970 metais išėjo toje sovietinėje Lietuvoje pirmoji V.Mačernio poezijos knygas „Žmogaus apnuoginta širdis“, kada į Šarnelę pradėjo plūsti minios žmonių, tai jo mama — Elžbieta Mačernienė juos visus taip pasitikdavo: „Vakalee, Vytauts viel gyvs“. Tai šiandien mes galime pasakyti, kad poetas Vytautas Mačernis vėl sugrįžo, įkūnytas bronzoje, prie savo mokyklos. Jis sugrįžo ilgam, kad čia visi praeinantys stabtelėtų, kaip šit ir jis stabtelėjo, ir įsimąstęs žvelgia ne tik į tolymes, bet ir į aukštybę. Dažnai sakome, likimas. Taip, likimas, kaip kokia šachmatų lenta, kurioje sudėtos figūros. Tačiau jo gyvenimas yra lemtis. Tai kažkas daugiau už likimą, už tą horizontalų, šiek tiek kitokį judėjimą, šitoje žemėje, kada įsijungia aukštesnės dimensijos“.
Savo kalboje telšiškis poetas V.Stulpinas priminė, kai visai dar jaunutis vaikinas Vytautas Mačernis į Telšius, į M.Valančiaus gimnaziją (tada ji veikė S.Daukanto gatvėje) tais laikais atvyko iš Sedos progimnazijos. Gyveno Tallat Kelpšų namuose, mokė jų vaikus, taip užsidirbdavo litą kitą pragyventi. Be to, V.Mačernis mokęs ir fabrikanto Augustinavičiaus vaikus. Augustinavičius padovanojęs jam rašomąją mašinėlę, kuria jis yra perrašęs visas savo „Vizijas“. Vytautas Stulpinas savo kalboje prisiminė ne vieną lemtingą pokalbį, susitikimą, kur į pirmąją vietą iškildavęs jis — žemaičių krašto poetas Vytautas Mačernis, perskaitė ne vieną jam, iškiliam poetinio žodžio meistrui, dedikuotą eilėraštį.
„Kaip kilo mintis pastatyti šitą paminklą? Buvo 2000-ieji metai, gegužės pradžia. Čia vyko „Poezijos pavasaris“ mokykloje. Buvo atvažiavusios dvi Vytauto Mačernio klasės draugės — Zofija Jankauskaitė ir Elena Daumantaitė-Baltrušaitienė. Jos atsivežė pinigėlių, kad paskirtų premijas už rašinius apie Vytautą Mačernį. Mes susėdome po iškilmių, antroje klasėje, žvelgėme į tą žolynėlį. Jos juokavo, prisiminė, kas ką buvo įsimylėję. Aš pasižiūrėjau į tą žalią žolynėlį ir sakau: „Čia turi būti paminklas Vytautui Mačerniui. Ir bus“. Jos taip šoktelėjo ir sako, kad ir mes prisidėsim. Metai lėkė, bėgo. Iš pradžių aš vienas, kaip koks piligrimas, keliaudavau per tuos koridorius, prašydamas lėšų tam paminklui. Paskui čia buvo sumanytos didžiulės statybos. Ir šiandien labai noriu padėkoti dviem mokytojoms — Daliai Dambrauskienei ir Zoselei Žalienei, kurios tiesiog mūru stojo, kad čia jokių statybų nebūtų. Po to mes vėl ėjom. Man labai daug padėjo profesorius Petras Gintalas“,— ilgamečių batalijų nuotrupomis dalijosi poetas V.Stulpinas. Galop sakė sutikęs žmogų, kuris nuoširdžiai palaikęs idėją ir daug dėl jos nuveikęs — tai jau Anapilin iškeliavęs Telšių meras Vytautas Kleiva. Jo dėka buvo susitikta su skulptoriumi G.Karaliumi ir taip atėjusi diena, kai paminklas jau stovi.
„Nuvažiavome, pamatėme pirmąjį modelį. Labai anksti pajutau, kad šito paminklo reikia Žemaitės gimnazijai, jos aplinkai. Poetas Vytautas Mačernis turėjo unikalų akių švytėjimą. Jį net „Švyčiu“ klasėje vadindavo. Tokį ir eilėraštį jam skyriau. Be to, jis turėjo tokią manierą šiek tiek palenkti galvą. Stengėmės, kad tai būtų ir paminkle. Dėkoju visiems, kurie nors trupinį padėjo, kad šitas paminklas atsirastų. „O dabar, Vytautai, keliauk. Tavęs tiek ilgai Telšiai laukė“,— tokiu paraginimu savo kalbą baigė poetas Vytautas Stulpinas.
Patyriminė konferencija
Po paminklo atidengimo iškilmių gausus būrys susirinkusiųjų sugužėjo į Žemaitės gimnazijos salę, kur vyko patyriminė konferencija „Poeto Vytauto Mačernio likimo žvaigždės“. Susirinkusiuosius pasveikino ir įdomaus, prasmingo darbo linkėjo gausus būrys svečių — Telšių rajono savivaldybės meras P.Kuizinas, LR Seimo narys Valentinas Bukauskas, LR Švietimo ir mokslo ministerijos atstovė Regina Pocienė, Telšių rajono savivaldybės administracijos Švietimo ir sporto skyriaus vedėja Danutė Mažeikienė ir kt. Pirmoje konferencijos dalyje mokslininkai bei mokytojai praktikai skaitė pranešimus V.Mačernio kūrybos ir gyvenimo temomis, moksleiviams dovanojo meninio skaitymo ir kūrybinių interpretecijų akimirkas. Antroje konferencijos dalyje gausus būrys moksleivių iš visos šalies, pasidaliję į keturias sekcijas, nagrinėjo žemaičių krašto poeto kūrybą, interpretavo, pranešimuose dalijosi savo įžvalgomis.