Siūloma žemaitiškus „Kalnus“ įtraukti į nematerialaus paveldo sąvadą

Telšių rajono savivaldybės meras Petras Kuizinas pritaria idėjai įtraukti Žemaičių Kalvarijos kalnų giesmes į Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą.

Idėją įtraukti Žemaičių Kalvarijos kalnų giesmes ir jų giedojimą į Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo sąvadą merui pateikė Kultūros centro folklorinio ansamblio „Spigėns“ vadovė Diana Bomblauskienė.
Savivaldybės administracijos Kultūros ir turizmo skyriui bei Telšių kultūros centrui pavesta ruošti paraišką.
Šiai idėjai pritaria ir Telšių vyskupas Kęstutis Kėvalas, metodinę pagalbą žada ir idėją labai palaiko Loreta Mukaitė-Sungailienė — laidų vedėja, folkloro dainininkė ir atlikėja, etnomuzikologė, etninės kultūros puoselėtoja, akademinio žemaičių jaunimo aktyvistė, humanitarinių mokslų daktarė.
Mero įsitikinimu, Žemaičių Kalvarijos kalnų giesmių įtraukimas į Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo sąvadą padėtų išsaugoti šias giesmes ir jų giedojimo tradiciją, ypač seną bei populiarią Žemaitijoje. „Tai šimtmečiais tobulinta, puoselėta pamaldumo tradicija, tapusi ir neatsiejama bei svarbia šermenų dalimi. Giesmės buvo giedamos kelis šimtmečius, palydint mirusius mūsų protėvius ir pramotes. Neįmanoma įsivaizduoti žemaitiškų laidotuvių be „Kalnų“ giesmių. Tačiau žmonės Žemaičių Kalvarijos kalnus giedodavo ir per Gavėnią, taip išreikšdami bei stiprindami savo pamaldumą, ryšį su Dievu“,— apibendrino giesmių reikšmę meras Petras Kuizinas.
Mero įsitikinimu, Žemaičių Kalvarijos kalnų giesmės bei jų giedojimo tradicija būdinga visai Vakarų Žemaitijai. „Šią tradiciją reikia puoselėti ir išsaugoti kaip vieną svarbiausių žemaitiškumo vertybių kartu su kitomis. Manau, įtraukimas į Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo sąvadą padės tai puoselėti“,— sakė meras.
Žemaičių Kalvarijos Kryžiaus kelią 1637 m. įkūrė vyskupas Jurgis Tiškevičius. Sykiu išplito ir Kristaus kančios kelią apgiedančios giesmės. Greitai jos tapo neatsiejama šermenų, mirusiųjų minėjimo, Gavėnios dalimi. Net ir šiais laikais susirinkę pamaldūs žmonės šias giesmes tebegieda ne vien per laidotuves ar minėdami artimųjų mirties metines, kitas sukaktis.
Jau tolimoje praeityje susiklostė ir „Kalnų“ giedojimo melodijos. Dvidešimt dvi „Kalnų“ giesmės giedamos trylika skirtingų melodijų, tradicija paliko kelis giedojimo būdus.
Į Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo sąvadą įtraukti ir kiti kūriniai bei tradicijos: Kupiškėnų vestuvės, Jūžintų keptinis alus, Kurtuvėnų užgavėnės, šiaudinių stogų tradicija, kryždirbystė ir jos simbolika, sutartinės — lietuvių polifoninės dainos ir kita.
Nematerialaus kultūros paveldo sąvadai valstybėse pradėti sudarinėti Jungtinių Tautų Švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos Generalinėje konferencijoje 2003 metais priėmus Nematerialaus kultūros paveldo konvenciją.
Joje nematerialus kultūros paveldas apibūdinamas kaip ilgainiui nusistovėjusi veikla, vaizdai, išraiškos formos, žinios, įgūdžiai, taip pat su jais susijusios priemonės, objektai, žmogaus veiklos produktai ir su jais susijusios kultūros erdvės, kuriuos bendruomenės, grupės ir kai kuriais atvejais pavieniai žmonės pripažįsta savo kultūros paveldo dalimi. Šį nematerialų kultūros paveldą, perduodamą iš kartos į kartą, bendruomenės ir grupės nuolat atkuria reaguodamos į savo aplinką, į sąveiką su gamta ir savo istorija, ir jis joms teikia tapatybės ir tęstinumo pojūtį, taip skatindamas pagarbą kultūrų įvairovei ir žmogaus kūrybingumui. (Telšių rajono savivaldybės inf.)