25-eri „Vilties“ metų: Telšių vaikų su negale centro kelias

1994 m. įsteigtas Telšių vaikų su negale centras perėjo ketvirčio amžiaus kelią: tapo Telšių „Vilties“ mokykla, o neseniai buvo performuotas į Telšių centrą „Viltis“. Gegužės 16 d. centro bendruomenė švęs — minės įstaigos 25-erių metų jubiliejų.

Lina Dijokienė

Skaičiuodami įvairių įstaigų veiklos metus, esame linkę įvairiai vertinti jų patirtį. Centro „Viltis“ metai — tai ne tik jų veikla, bet ir įspraudas į besikeičiančią visuomenės sąmonę. Nors ir sunku pripažinti, tačiau dar daug bejėgiškumo ir kitų keistų jausmų apima ne vieną visuomenės narį, žvelgiantį į kitokius žmones, esančius šalia — į žmones, ištiktus negalios.

Kantrybės ir sveikatos
„Jau 25-erius metus gyvuoja mūsų įstaiga. Džiugu, kad mūsų vaikai galėjo mokytis ir tobulėti pagal savo sugebėjimus. O dabar, kai tapo suaugusiais vaikais, gali stiprinti jau turimus socialinius įgūdžius. Puiku, kad mūsų proto negalią turintys žmogučiai gali švęsti šventes, važiuoti į keliones, eiti į koncertus ir bendrauti su savo likimo bičiuliais. Telšių centras „Viltis“ mums, tėvams, suteikia galimybę eiti į darbą, ir nors trumpam pailsėti nuo mums likimo uždėto „kryželio“. Nors esame Europos Sąjungoje, bet supratimas ir požiūris į neįgalų žmogų per šiuos 25-erius metus mažai pasikeitęs. Labai norėtųsi sulaukti palankesnių valdžios sprendimų ir pasikeitusio požiūrio į negalią turinčius asmenis“,— mintimis dalijosi centro tarybos narė Asta Juškėnienė, visų centro tėvų vardu direktorei Stasei Giedrienei ir visam kolektyvui palinkėjusi stiprybės, kantrybės bei sveikatos sunkiame darbe.

Įvairi veikla
Ne tik tėvai, bet ir centrą lankantys klientai džiaugiasi jo teikiamomis paslaugomis. Štai Vaidotas N. sako: „Aš lankau centrą „Viltis“, kuris yra labai ypatingas. Čia galiu pabūti su savo draugais, geromis darbuotojomis. Man labiausiai patinka siuvinėti ir lankyti medžio apdirbimo užsiėmimus. Įsiminusi šventė — tai „Valentino“ diena. Centro draugams linkiu labai daug sveikatos ir kad visada būtume kartu, o darbuotojams — daug kantrybės“. Ernestui G. labai patinka sportuoti ir įvairios išvykos. Ernestas S. prisipažįsta, jog jam labiausiai patinka tapyti, deginti paveikslėlius specialiu aparatu, medienos darbai. „Mėgstu spalvoti mandalas, dažyti lėkštes, bendrauti su draugais“,— sako jis.

Dėmesys ir meilė
Gerų žodžių apie centrą negaili jo darbuotojai. „Žmogus yra laimingiausias, kai padeda kitiems. Kai pravėriau Telšių centro „Viltis“ duris, buvo neramu, kilo klausimas, kaip mane priims. Vaizdas nuo pirmos dienos tapo aiškus, visų akyse spindėjo gerumas, šiluma. Darbe esu patenkinta, galėdama padėti, paguosti, pasakyti švelnų žodį. Telšių centrui „Viltis“ noriu palinkėti gyvuoti ir gyvuoti, nes čia telpa daug žodžių: meilė, šiluma, gerumas, atjauta, dėmesys, švelnumas, draugiškumas“,— sako soc. darbuotojo padėjėja Jūratė Šeputienė.
Jai pritaria kolegė — socialinė darbuotoja Donata Butikytė, pradėjusi čia dirbti prieš 9 metus. „Tai buvo didžiulis gyvenimo iššūkis, kadangi su negalia, o tuo labiau su suaugusiais neįgaliaisiais, nebuvau susidūrusi niekada,— prisiminė D.Butikytė. — Emocijos lydėjo įvairios, pradedant baime, nežinomybe, gailesčiu, užuojauta ir noru padėti visada bei atlikti visus veiksmus už juos. Tačiau po kurio laiko supratau, kad šie jaunuoliai yra tokie pat kaip ir mes, o visos lydėjusios mintys ir nuostatos, tai tik visuomenės suformuotas požiūris. Įgaudama vis daugiau patirties, aš supratau, kad labai svarbu žiūrėti į asmenį su negalia, kaip į būtybę, turinčią įgimtą vertę ir orumą, savitų, unikalių poreikių ir savybių. Taip pat jausti didelę atsakomybę, pagarbą, apgalvoti savo veiksmus, juos reflektuoti ir analizuoti, gebėti mokytis iš savo ir kitų klaidų. Ir svarbu tikėti, kad asmuo su negalia ar be jos turi vienodas galimybes kuriant visuomenę. Džiugu matyti, kad klientai geba išsakyti savo nuomonę ir norą užimtumo veiklose, renkantis laisvalaikio praleidimo būdus, išreiškia emocijas. Rodo iniciatyvą, savarankiškumą ir tampa labiau įgalūs. Geriausias atpildas ateina tada, kai gyvename ne vien sau, bet dar ir padedame gyventi kitiems, kai esame dalis ko nors daugiau nei mes patys ir kai darome ką nors gera“.

Apie centrą
Prieš 25-erius metus įsteigto Telšių vaikų su negale centro, dabar tapusio Telšių centru „Viltis“, veiklos tikslas — teikti kokybiškas nestacionarias dienos socialines globos paslaugas ir trumpalaikės socialinės globos paslaugas proto/kompleksinės negalios asmenims, kuriems nustatytas visiškas ar dalinis nesavarankiškumas.
Šiame centre jo klientai prižiūrimi darbo dienomis, maitinami, jiems teikiamos transporto, užimtumo, sveikatos priežiūros (abilitacijos) paslaugos. Su klientais dirba socialiniai darbuotojai, jie palaiko ir stiprina klientų socialinius įgūdžius, organizuoja laisvalaikį, konsultuoja, informuoja šeimos narius. Socialinių darbuotojų padėjėjai rūpinasi patalpų švara, tvarka, užtikrina klientų individualią higieną, maitinimą. Užimtumo specialistai organizuoja kasdienio užimtumo veiklas: muzikuojama, užsiimama daile, įvairiais rankdarbiais, tvarkomos lauko erdvės, mokomasi gaminti maistą ir pan., centro klientai nuolat dalyvauja įvairiuose renginiuose, bendradarbiauja su kitomis panašią veiklą vykdančiomis įstaigomis. Taip stiprinamas klientų pasitikėjimas savimi, visuomenė daugiau sužino apie neįgaliuosius ir spartėja integracijos procesas.
Klientų sveikata rūpinasi masažuotojas, kineziterapeutas, bendrosios praktikos slaugytojas. Specialistai pagal gydytojo rekomendacijas vykdo centro klientų abilitacijos darbą: masažuoja, stiprina judesius, paduoda vaistus, teikia pirmąją pagalbą ir kitas medicinines paslaugas pagal poreikį. Į centrą kasdien 2018 m. įsigytu nauju 13 vietų autobusiuku 20-30 klientų yra atvežami ir vakare parvežami namo. Pirmadieniais iš rajono atvežama 16 klientų, penktadieniais jie parvežami namo. Šiuo metu centre yra 60 suaugusiųjų klientų: 18 moterų, 42 vyrai.

Planai ir perspektyvos
Centro bendruomenė nestovi vietoje. Vadovybė turi naujų veiklos planų. Tarp jų — teikti itin reikalingas paslaugas, kurių Telšiuose nėra. Ypač būtina laikino atokvėpio tarnyba (nėra kur palikti neįgalaus asmens artimųjų laidotuvių, tėvų ligos ar darbinės komandiruotės ir pan. atvejais), grupiniai gyvenimo namai, kur iki dešimt suaugusių proto negalės asmenų galėtų gyventi, paslaugų ne ugdymo proceso metu neįgaliems vaikams teikimas, paslaugos neįgalaus asmens namuose bei trumpalaikė socialinė globa.
Centras įkurtas tipinio lopšelio-darželio pastate. Būtina pastatą geriau pritaikyti suaugusių neįgalių asmenų poreikiams, ypač higienos patalpas, tęsti 2015 m. pradėtą pastato renovaciją: atlikti pastato šiltinimą, likusių langų pakeitimą, vidinių erdvių pertvarkymą ir pritaikymą, kad būtų galima visapusiškai teikti kokybiškas socialines paslaugas proto/kompleksinės negalės asmenims.
Pritaikius pastatą, būtų galima didesnė paslaugų įvairovė gausesniam — iki 100 asmenų — klientų kiekiui. Tai ne tik pagalba klientams, bet ir jų šeimų nariams — atsirastų galimybė pailsėti, baigtųsi nerimas ir neužtikrintumas dėl ateities.
„Struktūriniai pasikeitimai ir šiuolaikiškai įrengtas pastatas būtų rimtas stiprus dienos centras proto negalės asmenims, nes klientų skaičius neišvengiamai didėja“,— įsitikinę centro atstovai.

1 komentaras

  1. Daug kas priklauso ir nuo vieno žmogaus. Tik Staselės Giedrienės dėka buvo įsteigtas šis centras, kuris labai reikalingas. Direktorei, kuri kupina gerų ir naujų idėjų daugiau turėtų padėti Savivaldybė. Sėkmes visam kolektyvui.

Jūsų komentaras

Jūsų el. pašto adreso nerodysime.


*


This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.