Sausio mėnesį Telšių rajono savivaldybės administracijos Ryškėnų seniūnijos seniūno pareigas pradėjo eiti Saulius Širvys. Praėjo kiek daugiau nei mėnuo, kai naujasis Ryškėnų seniūnas atsistojo prie seniūnijos vadovo vairo, tad „Kalvotoji Žemaitija“ nusprendė pasidomėti, kokios buvo pirmosios dienos naujose pareigose, kaip sekasi sustyguoti darbotvarkę bei su kokiais prašymais dažniausiai į seniūną kreipiasi Ryškėnų seniūnijos gyventojai.
Justina Lukošienė
— Papasakokite apie savo gyvenimo laikotarpį iki Ryškėnų seniūno pareigų.
— Mano gimimo vieta deklaruota Kiškelviečių kaime, Luokės seniūnijoje, Telšių rajone, tačiau gyvenau, augau ir mokiausi Telšiuose. Baigiau tuometę Telšių „Atžalyno“ vidurinę mokyklą. Iškart po jos įstojau į dabartinį Mykolo Romerio universitetą, kur baigiau policijos ir teisės veiklos bakalauro bei civilinės teisės magistro studijas.
Karjerą pradėjau nuo paprasto policininko Klaipėdos miesto vyriausiajame policijos komisariate. Po metų darbo, baigęs bakalauro studijas, pradėjau dirbti Plungės rajono policijos komisariato tardymo poskyryje tardytoju. Po trejų metų valstybės tarnybą tęsiau Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyboje prie Vidaus reikalų ministerijos Telšių skyriuje — ėjau tardytojo-tyrėjo pareigas. O 2005 m., išsilaikęs prokurorų egzaminus, iki 2015 metų dirbau Telšių rajono apylinkės prokuratūroje prokuroru.
2015 m. po sunkios ligos keletą metų dirbau privačiame sektoriuje. Tačiau noras padėti kitiems bei siekis taikyti įgytas aukštojo mokslo žinias niekur nedingo, todėl 2019 metų balandžio mėnesį pradėjau dirbti Telšių rajono savivaldybės administracijos Teisės ir administravimo skyriaus vyriausiuoju specialistu.
— Kas paskatino Jus dalyvauti Ryškėnų seniūnijos seniūno konkurse?
— Kadangi visa mano darbinė veikla buvo susijusi su valstybės tarnyba vykdant teisingumą, nusprendžiau truputį pakeisti darbo pobūdį, neprarandant galimybės tiesiogiai bendrauti su žmonėmis, o turimą žinių bagažą išnaudoti, padedant išspręsti ne tik kasdienes, bet ir netikėtai iškylančias problemas seniūnijoje.
— Kaip reagavo šeima? Ar jaučiate artimųjų palaikymą?
— Artimieji, matydami mano gebėjimus mokslams bei mano siekius, palaikė nuo pat mažens. Jų stiprų palaikymą tebejaučiu iki šiol, o kalbant apie šeimos reakciją, galiu pasakyti, kad ji buvo ir tebėra pagrindinis stimulas, varomoji jėga, dėl kurios, mano manymu, visi turime stengtis.
— Kokios buvo pirmosios dienos naujose pareigose?
— Meluočiau sakydamas, kad buvo lengvos, tačiau be streso ir be įtampos. Dirbant Telšių rajono savivaldybėje, nuolat teko bendrauti su kitų seniūnijų seniūnais, tad dirbti pradėjau mintyse atsinešdamas pirmųjų dienų darbo planą, o draugiškas kolektyvas ne tik padėjo jį įgyvendinti, bet ir pakreipdavo reikiama linkme.
— Kaip atrodo įprasta seniūno darbo diena?
— Iš tiesų sunku apibūdinti. Kad būtų paprasčiau skaitytojams įsivaizduoti: seniūnas — tai didelio ūkio šeimininkas, kur darbo diena valandomis nenormuojama, darbai ir problemos niekada nesibaigia bei savaime neišnyksta, o turimos lėšos išgyventi yra labai ribotos. Kitaip sakant, monotonija darbe neegzistuoja, diena nesibaigia užvėrus duris, o rytojų suplanuoti sunku, nes būna, kad nauja diena atsineša tuoj pat sprendžiamų problemų, nenumatytų susitikimų ir pan.
— Su kokiais pasiūlymais, prašymais dažniausiai kreipiasi seniūnijos gyventojai?
— Iki šios dienos pasiūlymai, daugiau įvardinčiau kaip prašymus, susiję su viešosiomis erdvėmis — noras turėti tvarkingas gatves, gatvių ir takų apšvietimą, gražią ir švarią aplinką.
— Kokias didžiausias problemas įžvelgiate seniūnijoje? Kaip esate pasiruošęs jas spręsti?
— Pagrindinė visos seniūnijos problema yra viešosios erdvės: prastos būklės keliai, gatvės, ypač Užgirių kaime, kolektyvinių sodų masyvuose, gatvių apšvietimas. Taip pat, turint vos kelis darbuotojus, seniūnijai tenka didžiuliai žalieji plotai, kuriuos reikia prižiūrėti, nupjauti žolę ir pan. Paprastesnes problemas, kurios nereikalauja didelių išlaidų, bandysime spręsti patys, į pagalbą kviesime bendruomenes. O apie didelių išlaidų reikalaujančias problemas garsiai kalbėsime Savivaldybėje ir tikėsimės būti išgirsti.
— Kokių esminių pokyčių gali tikėtis Ryškėnų seniūnijos gyventojai?
— Apie esminius pokyčius man dar sunku kalbėti, nes jie siejami su didesnėmis išlaidomis, kurių padengimas priklauso nuo Savivaldybės. Manau, tiek mano, tiek kiekvieno seniūnijos gyventojo noras ar vizija — turėti gražias ir tvarkingas viešąsias erdves, susibūrimo, laiko praleidimo vietas, tvarkingus bendruomenių ir administracinius pastatus.
— Kokias vietas rekomenduotumėte aplankyti seniūnijoje? Galbūt yra vietinių gyventojų, kurie seniūnijoje vysto savo verslą?
— Kiek teko domėtis lankytinomis vietomis, trumpai galiu paminėti, kad turime archeologinę vietą — Mutaičių kapinyną, mitologinių vietų — Dievo krėslo kalną, Sklenyčkalnį, Alkos kalną, kitaip vadinamą Aukos kalnu, Kuodžių alkakalnį, dar vadinamą Vorkalniu. Taip pat yra prižiūrimų ir saugomų neveikiančių pavienių kapinaičių. Artėjant Lietuvos nepriklausomybės dienai, siūlyčiau aplankyti Ryškėnų gyvenvietės parke pastatytą paminklinį akmenį „Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 20-osioms metinėms“ bei Lauko Sodos miestelyje esantį paminklą „Šimtas atkurtai Lietuvai“.
Kalbant apie verslo gyvavimą, seniūnijoje yra nemažai veikiančių įmonių, tačiau konkrečiai iš seniūnijos gyventojų, kiek man žinoma, seniūnijoje veiklą vykdo tik G.Jankauskas, kurio įmonė prekiauja naudotų automobilių detalėmis.
— Ar galite pasakyti, jog seniūno darbas Jums teikia laimę?
— Neapsiribojant lakonišku atsakymu „taip“, ne paslaptis, kad būna dienų, kai tenka susiimti už galvos, tačiau sunkumo jausmas būna malonus, kuris skatina ne sustoti, o judėti pirmyn.
— Dėkoju už pokalbį.