Vieno eksponato paroda, arba viskas apie „Lituanicos“ skrydį

Įsibėgėjus XXXIX tarptautinei medalio ir mažosios skulptūros kūrėjų stovyklai „Skrydis“, Sakralinio paveldo ekspozicijoje surengta konferencija, vieno eksponato parodos, skirtos Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydžio per Atlantą 90-mečiui, pristatymas, diskusija bei knygos „Turi būti paleistas… Kapitonas Steponas Darius Lietuvos karo aviacijoje 1922-1927 m.“ (sud. Pijus Poškus) pristatymas.

Donata Kazlauskienė
Žemaičių muziejaus „Alka“ kultūrinės komunikacijos specialistė

Susirinkusius pasveikino Žemaičių muziejaus „Alka“ direktorė Eva Stonkevičienė: „Šiandieninis mūsų susitikimas rodo, kad jungtinis meno ir mokslo institucijų darbas yra gražiausio rezultato simbiozė, atskleidžianti, kokia yra stipri kultūrinė bendruomenė. Didžiuojuosi, kad ir „Alka“ yra viso to dalis“.
Renginį kuravusi projekto vadovė Ingrida Vaitiekienė pasidžiaugė, kad Sakralinio paveldo ekspozicijoje surengtos „Vieno eksponato“ parodos ašį ir vertę sudaro medalis, sukurtas būtent medalio meno ir mažosios skulptūros kūrėjų stovyklų metu. Tai – medalis-plaketė „S. Dariaus ir S. Girėno skrydis per Atlantą“ (aut. Jan Szczypka, 2013 m., Gdansko dailės akademija). Skirta 80-osioms skrydžio per Atlantą metinėms paminėti. Plačiau apie kūrinį, jo autorių bei kitus eksponatus parodoje papasakojo jos kuratorė Žemaičių muziejaus „Alka“ ekskursijų vadovė Janina Bucevičė.
Pristatymo metu apžvelgtos Žemaitijos ir Lenkijos sąsajos, kalbėta apie Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydį, lakūnų laidotuves jiems žuvus, jų minėjimus bei kitų lakūnų pakartotus žygius. Vienas žymiausių – 1935 m. rugsėjo 21-22 m. lietuvių kilmės JAV lakūno Felikso Vaitkaus sėkmingai įveiktas Atlanto vandenynas. Amerikos lietuvis anuomet tapo vos šeštuoju pilotu, kuris Atlantą įveikė vienviečiu lėktuvu. Deja, Lietuvos pasiekti skrydžio metu F. Vaitkui nepavyko – dėl blogų oro sąlygų jam teko leistis Airijoje.
Parodoje, kuri veiks iki rugpjūčio 21 d. Sakralinio paveldo ekspozicijoje, lankytojai taip pat kviečiami apžiūrėti kitus eksponatus: S. Dariaus ir S. Girėno testamentą, fotografijas, laikraščių iškarpas, knygutę, atviruką, voką ir kt.
Renginyje XXXIX tarptautinės stovyklos vadovas Vilniaus dailės akademijos Telšių fakulteto docentas Marius Norkus atskleidė, jog šiųmetės stovyklos tema jam itin artima ir susijusi asmeniškai nuo mokymosi mokykloje S. Dariaus ir S. Girėno vardu iki gyvenamosios gatvės tuo pačiu pavadinimu.
Kalbėdamas apie medalį ir jo reikšmę, M. Norkus pasakojo, kad medaliai kuriami įvykiams, asmenybėms ar sportiniams pasiekimams įprasminti. „Medalis gali būti grafiškas, reljefinis, konceptualus, dažnai – atlietas iš bronzos. Įprastai mes įsivaizduojame medalį apvalų, tačiau jų būna įvairių. Medaliui sukurti panaudojamos įvairiausios technikos, šriftai, medžiagos. Ilgą kelią jis nueina: nuo idėjos iki išpildymo. Medaliai būna lipdomi, raižomi, kuriami skirtingų spalvų, liejami iš įvairių metalų, o šių dienų technologijos leidžia medalį net 3D spausdintuvu atspausdinti. Kol gimsta kūrinys, nepaprastai daug menininko širdies įdedama“, – atskleidė doc. M. Norkus.
Pristačius parodą ir apžvelgus medalininkystės reikšmę, susirinkusiems pristatyta knyga „Turi būti paleistas… Kapitonas Steponas Darius Lietuvos karo aviacijoje 1922-1927 m.“, kurios sudarytojas yra Lietuvos aviacijos muziejaus muziejininkas, lakūnas, inžinierius Pijus Poškus. Diskusijoje-knygos pristatyme dalyvavo ir tuo pačiu moderavo Lietuvos Aviacijos muziejaus direktorius Mindaugas Kavaliauskas. „P. Poškus parengė dėmesio vertą istorinį veikalą, vertą platesnės auditorijos. Ketverių metų tyrimas virto lengvai skaitoma dviejų dalių knyga, kurioje tuo pat metu susitinka mokslas, menas ir kūryba“, – įžangą į knygos apžvalgos kelionę pradėjo M. Kavaliauskas.
Įdomus, turiningas ir įvairiaplanis renginys – Žemaičių muziejaus „Alka“ rengiamo projekto „XXXIX tarptautinė medalio ir mažosios skulptūros kūrėjų stovykla „Skrydis“ dalis. Projektą iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba, Telšių rajono savivaldybė, Vilniaus dailės akademijos Telšių fakultetas, prof. Algirdas Žebrauskas bei Elena ir Juozas Butkevičiai.
Mato Laužadžio, Loretos Norvaišienės nuotr.