Tokia mintis sukosi kalbantis su tautodailininku Jonu Fortunatu Igariu, artėjant jo 80-ajam gimtadieniui, kuris telšiškį pasitinka šiandien – vasario 27-ąją. Į gyvenimą jis žvelgia filosofiškai, nes jame, pasak originalaus kūrėjo, kiekvienas grumiasi dėl išlikimo.
Algirdas Dačkevičius
Vaikystės Telšiai – beveik vieni laukai
„Gimiau Telšiuose, tuometėje Ežero gatvėje. Iš ankstyvos vaikystės prisimenu, kad tuomet – daugiau kaip prieš 70 metų – mieste gyveno apie 5000 žmonių, daugiausia stūksojo mediniai pastatai, tarp kurių netrūko ir apšiurusių, o į kairę ir dešinę nuo mūsų gyvenamojo namo plytėjo laukai“,– prisiminė senuosius Telšius pašnekovas. Mokėsi jis dabartinėje „Atžalyno“ progimnazijoje, kuri telšiškiams įsimena kaip IV vidurinė mokykla, o tuomečiai vaikai ją vadino tiesiog Žarėnų vidurine, nes buvo įsikūrusi Žarėnų gatvėje.
Nuo jaunumės vaikinukas mėgo piešti ir puikiai kopijuoti paveikslėlius iš knygų. Taip puikiai, kad kartą mokytoja jo ne pagyrė, o pasakė, kad lengva paveikslėlį nukopijuoti, užsidėjus originalą ant stiklo. Tada mokinys pasiūlė pedagogei palyginti originalo ir nukopijuoto darbo dydžius, kurie akivaizdžiai skyrėsi.
Būdamas žingeidus, gerai mokėsi, bet betiksliu laikė namų darbų ruošimą, todėl jo žinių įvertinimas penkiabalėje vertinimo sistemoje prilygo „Telšių kalvoms“: už namų darbus būdavo vertinamas dvejetais, o už atsakinėjimą – penketais. Jis nepasitenkindavo vien mokytojų perteikiamomis žiniomis, nes parankinės knygos buvo „Įdomioji fizika“, „Įdomioji chemija“, „Įdomioji biologija“ ir kitos. Kartais ir su mokytojais pasiginčydavo dėl nenuneigiamos tiesos. Žinoma, ne visiems patikdavo toks atkaklus ir tiesus mokinys.
Gamta išsupo kūrybines mintis
J.F Igaris – daugiau inžinerinio proto žmogus. Baigęs tuometę Žemės ūkio akademiją, dirbo melioracijoje. „Būtent ten pajutau visą gamtos stichijos puokštę – lietų, audras, sausrą ir kitokias orų permainas“, – prisiminė pašnekovas. Tačiau čia gavo ir daug gamtos pamokų.
Neatsitiktinai tautodailininko mėgstamiausia tapybos darbų tema – peizažas. Niekur nepamatysi tokių paveikslų, prie kurių būtų prisiglaudęs eilėraštis. Tai originalus menininko sprendimas. Tokių paveikslų su savo sukurtais eilėraščiais tautodailininkas yra nutapęs apie pusšimtį.
„Sukūriau sunkiai suskaičiuojamą galybę darbų, daugiausiai nutapiau peizažų, kurie pasklido po Lietuvą ir už jos ribų“,– pasakojo pašnekovas, prisiminęs tą metą, kai kūriniai buvo tiesiog graibstomi. Šiuo metu, pasak pašnekovo, žmonės labiau sumaterialėjo ir abejingesni tapo menui. O interneto platybėse jis išvysta tokių autorių darbų, kuriuos prilygina „teptuko valymu į drobę“.
Kita pamėgta tautodailininko kryptis – medžio drožyba, kuri labai originali. Jo Rūpintojėlis – ne parimęs senelis, o jaunas vyras, nuo galvos nusiėmęs erškėčių vainiką ir laikantis jį rankoje. Kitoje rankoje – ietis, kurios smaigalyje regimas Pasaulio medžio simbolis. „Pagal religinę literatūrą žinau, kad Kristus buvo nukryžiuotas 33 metų amžiaus, vadinasi jaunystėje, todėl būtent tokį „tvirtą“ Rūpintojėlį sukūriau“,– filosofiškai nusiteikęs kalbėjo pašnekovas. Norėdamas atskleisti Baltų religijos gyvybingumą, jis išdrožė po nulaužtu galiūnu ąžuolu sėdintį žynį. Virš jo galvos pakibusi gilė tarsi simbolizuoja, jog baltiškoji jėga dar pulsuoja ir gali prasikalti. Žmogaus ir medžio vienybė daug kur sudvasinta ir sklinda ne iš vieno kūrinio, nukeldama į tuos laikus, kai gamtos ir žmogaus širdis plakė vienu ritmu.
J.F. Igarį labai žavi daugelio medžių, ypač obels, raštas, kuris sklinda iš jo išdrožtų medinių vazelių, žvakidžių.
Tautodailininkui nesvetima ir fotografija. „Buvo laikas, kai anksti rytais lakstydavau tarsi pablūdęs, kad tik pagaučiau kuo įspūdingesnį kadrą“,– rodydamas kompiuterio ekrane fotonuotraukas su ryto ūkanose padūmavusiais Telšiais, kalbėjo tautodailininkas.
Dažnai jis parimsta prie knygų – apie žmogaus esmę šioje Žemėje, vidines peripetijas, išlikimą ir kt. Visų temų net nesuminėsi, o knygos ant jo stalo – daugiausia anglų kalba, kurią išmoko savarankiškai.
Būdamas kuklus, tautodailininkas nerengė savo parodos atidarymo, kur jo darbai šiuo metu eksponuojami Kultūros centro fojė. Kas nori, įdomią parodą gali aplankyti iki kovo 10-osios. Į ją kviečia ir Telšių tautodailininkų vadovė Sigita Dacienė, kuri J.F. Igarį vertina už aktyvią gyvenimo poziciją ir jo originalią kūrybą.