Nieko tikriausiai nebestebina prie mokomojo automobilio vairo pamačius instruktorę moterį. Tačiau jų vis dar mažuma, o Telšiuose tokia – tik viena – Zita Eitutytė. Tad labai smalsu ją pakalbinti apie vairavimo instruktorių darbo subtilybes, patirtį, pasirinkimą bei iškylančius iššūkius.
Ernesta Dačkevičienė
Dėl pasirinkimo neabejojo
Zita Eitutytė gimė ir augo prie vieno gražiausio ežero Telšių rajone – Germanto. „Iki šiol smagu ten nuvykti aplankyti tėvų, prisiminti gražiausių akimirkų, – pokalbį pradeda moteris. – Dabar gyvenu Telšiuose, bet kas tie keli kilometrai, – „šoki“ į automobilį ir greitai atsiduri, kur nori. Ypač, kai automobilis šiandien yra tapęs ir „ofisu“, ir geriausia darbo vieta“.
Zita yra baigusi Klaipėdos universitetą, įgijusi magistro laipsnį. „Taip pat vis gaunu kvietimą studijuoti doktorantūros studijose, kurias kol kas vis atidedu“, – pasakojo instruktorė. Pasak jos, baigusi mokslus, norėjosi kažko įdomesnio gyvenime, bandė ne vieną darbą, bet jie nebuvo tai, kas skatintų tobulėti, džiugintų, priverstų rytą nuolat šypsotis. Tuomet visai netikėtai Zitos kelyje atsirado žmogus, pastebėjęs, kad ji turi savybių, kurių reikia norint tapti vairavimo instruktore. „Gavau pasiūlymą, na, ir ką Jūs manote, – iškart sutikau, nes labai norėjosi ir save išbandyti, ir tuo pačiu pasitikrinti, ar tai yra tas, ko man trūko kituose darbuose. Neklydau, nuo pat pirmųjų praktinio vairavimo mokymo pamokėlių patiko viskas. Šiandien šio darbo nekeisčiau į jokį kitą“, – šypsodamasi vairavimo instruktorės darbo pradžią prisiminė Zita. Moteris vairuoja automobiliius tiek su automatine, tiek su mechanine pavarų dėžėmis, kas irgi įneša įvairovių.
Paklausta, ar šiame darbe reikalinga pedagogo kvalifikacija, instruktorė atsakė teigiamai, nors ji ir nėra privaloma. „Jei instruktorius jaučia tokių žinių trūkumą darbe, turėtų tobulintis. Kvalifikaciją įgyjame specialiuose kursuose, kur pedagoginių žinių šiek tiek irgi gauname.“
Instruktore Zita Eitutytė dirba šešerius metus. „Per tą laiką išryškėjo, kad būna, jog tokią profesiją renkasi neįvertinę šio darbo sunkumų. Tik dalis instruktorių išlieka, nes neatlaiko įtampos, krūvio, atsakomybės, nuolatinio sėdimo darbo. Šią profesiją renkasi žmonės, kurie ne tik patys moka gerai vairuoti, domisi automobiliais, bet sugeba mokyti ir kitus, geba formuoti kultūringą ir atsakingą vairuotoją kelyje.“
Pasitaiko ir iššūkių, ir sunkumų
Pasak instruktorės, mokinių yra visokių, tad ir sunkumų bei iššūkių pasitaiko įvairių. „Kairės ir dešinės maišymu jau net nebesistebime. Vieni ateina jau pakankamai gerai vairuojantys, turintys patirties kelyje, o kitiems, atsisėdus prie vairo, viskas tampa „kosmosu“: jie bijo sunkvežimių, šaligatvių bortelių, pėsčiųjų perėjų, siaurų gatvelių, net kelių ženklinimas ir ženklai kurį laiką tampa nematomi, parkavimosi pratimai – išvis kažkas baisaus. Taip pat iššūkių pasitaiko vairuojant mieste švenčių metu, nuo to, su kokia nuotaika atėjo mokinys į pamoką, vairavimo stiliaus, mėnulio fazių, pasimetusių turistų ir daugėjančių keliuose duobių. Bet sunkiu darbu pasiekiame gerų rezultatų.“
Zitai Eitutytei Telšiai pats gražiausias miestas, tad, pasak jos, kur gera gyventi, ten smagiausia ir dirbti. „Telšiai – miestas ant septynių kalvų, su vietiniais mokinukais mes jau pripratę prie savo kalniukų, o štai atvykusiems iš kitų miestų, tie kalnai labiausiai pasimato, kelia siaubą, kai nežino ar išvis įvažiuos, ypač žiemą. O apie „Voveraitės kalną“ jau net legendos sklinda“, – juokdamasi apie vairavimo ypatumus Telšiuose pasakojo instruktorė. Taip pat moteris atkreipia dėmesį į tai, jog Telšiuose sudėtinga ir su daug metų neryškintomis kelio linijomis. „Pirmą kartą atvykęs žmogus net nesupranta, kiek yra juostų, į kurią reikia rikiuotis. Mokinius nuolat stebina, kad pėstieji eina bet kur, nors netoliese matosi pėsčiųjų perėja.“
Instruktoriaus darbas – itin rizikingas
Vairavimo instruktoriaus profesija atrodo gan vieniša. Mokiniai nuolat keičiasi, ar čia egzistuoja kolektyvas? Pasak Zitos, viskas priklauso, koks esi žmogus, kokią sugebi sukurti aplinką aplink save. „Taip, mokiniai keičiasi, ateina ir išeina, bet visada lieka tokių, kurie net seniai išsilaikę teises, iki šiol pasitinka kelyje su šypsena, pamojuoja, ar sutikę gatvėje palinki gražios dienos“,– šypsodamasi sakė moteris.
Instruktoriaus darbas – itin rizikingas. Mokytojai turi būti nuolat atsakingi už savo ir mokinio saugumą, prisiimti atsakomybę už dalyvavimą eisme. Tad ir Zitai yra tekę atsidurti pavojingose situacijose kelyje. „Yra daug kartų tekę ir stabdyti, ir staigiai sukti, net į kiemą sukom, norėdami išvengti į mus slystančio automobilio. Taip pat yra tekę trauktis atgal sekundžių tikslumu, kai posūkyje, sunkvežimiui sukant, iš jo priekabos ėmė kristi į gatvę plytos. Ne kartą buvo, kad važiuojant pagrindiniu keliu, iš šalutinio kelio kitas automobilis važiuoja į mus, vairuotojas kažkur skuba ar nepastebi, kad yra šalutiniame kelyje. Kiekviena diena – lyg iššūkis, o kas lauks šiandien nei galvoju, nei noriu spėlioti, – kiekvieną dieną su gera nuotaika ir sunkiu darbu mes pasiruošę įveikti viską.“
Kultūros reikia mokytis nuo gimimo
Paklausta, kas galėtų labiausiai prisidėti prie to, kad vairavimo instruktoriaus darbas leistų pragyventi oriai, o gatvėmis važinėtų sąmoningi ir atsakingi vairuotojai, vairavimo instruktorė Zita Eitutytė atsakė, jog tiek ji, tiek kiti moko vairavimo kultūros ir eismo taisyklių praktiškai pilnamečius, jau susiformavusius asmenis. „Tačiau žmogus kultūros, atsargumo ir pagarbos turėtų būti mokomas nuo tos dienos, kai pradeda mokytis vaikščioti, o ne vairuoti. Tad kiekvienas turime pradėti nuo savęs, būti sąmoningu ir atsakingu, o tokiu pavydžiu paseks tikrai ne vienas.“
Nelygina vyrų ir moterų
Pasisukus pokalbiui apie vyrų ir moterų santykį tarp vairavimo instruktorių ir kokį vaidmenį tarp vairuotojų turi lytis, Zita Eitutytė sakė: „Prieš kelerius metus pagal Lietuvos transporto saugos administracijos Komunikacijos ir tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus duomenis buvo užfiksuota, kad Lietuvoje 783 vyrai ir 25 moterys dirba vairavimo mokytojais. Moterys instruktorės sudarė tik 7%. Šiandien moterų yra daugiau, nes vis drąsiau griaunami stereotipai, kad moterys nemoka vairuoti ar negali to išmokyti kitų. Telšiuose kol kas esu vienintelė moteris vairavimo instruktorė, šį darbą labai mėgstu ir tikiuosi, kad dar ilgai dirbsiu, nes į jokį kitą keisti nenoriu.“ O gebėjimas vairuoti, pasak jos, priklauso ne nuo lyties, o nuo kiekvieno asmens asmeninių savybių, kultūros, požiūrio, gebėjimo save kontroliuoti bet kokioje situacijoje. Tiek moteris, tiek vyras, Zitos nuomone, gali būti pats geriausias vairuotojas.
Anksčiau buvo paprasčiau?
Dažnai pastebima, jog anksčiau viskas buvo paprasčiau, lengviau, nereikėdavo tiek daug kartų perlaikinėti egzaminų. Kas pakito? „Pagrindinis skirtumas tas, kad anksčiau specialieji pratimai vykdavo „Regitros“ aikštelėje, o dabar visa tai vyksta tiesioginiame eisme. Taip pat anksčiau egzaminus laikėme dyzelinį variklį turinčiais automobiliais, o dabar – benzininiu automobiliu. Per laiką šiek tiek kito ir KET taisyklės, bet jokių kardinalių pokyčių neįvyko. Tiesiog mokydamiesi vairuoti, turime būti dar atsakingesni ir dar atidesni, nes eismo dalyvių kelyje tik daugėja, reikia dar labiau stebėti ženklus, visada būti pasiruošus reaguoti į bet kokią situaciją kelyje, turėti veiksmų planą. Automobilio valdymas irgi liko toks pat, tik populiarėja automobiliai su automatine pavarų dėže.“
Zita Eitutytė linkusi nesutikti su teiginiu, jog vis griežtėjant egzaminavimo tvarkai, vairavimo mokyklų įvaizdis siejamas su galimybe pasipelnyti, kad instruktorius tyčia nesako pastabų ir vilkina įgūdžių tobulinimą, jog mokiniai pirktų vis daugiau papildomų pamokų. „Kaip gali vairavimo instruktorius per visą vairavimo kursą neparodyti, kaip naudotis, pavyzdžiui, stabdžiu ar kitu automobilio valdymo prietaisu. Mano įsitikinimu, visi instruktoriai mokymo proceso metu stengiasi išmokyti kuo geriau vairuoti.“ Vyriausia Zitos mokinė buvo 56-erių moteris, pasirinkusi mokytis automobiliu su automatine pavarų dėže, apie mechaninę net girdėt nenorėjo, nes mokėsi vairuoti automobilį sau, o ne, kaip ji pati sakė, kaimynui. „Sunkumų buvo, kam pradžia nesunki, nes vien savo amžių ji laikė minusu, neva, ką kiti pagalvos, kad tokia „sena“ mokosi vairuoti. Bet po truputį amžiaus tema tapo nebesvarbi. Kas tada tikrai nustebino, kad ji labai greitai perprato visas kelių eismo taisykles, reikalavimus, buvo be galo stropi, atsakinga, pozityviai priėmė savo klaidas ir iš jų mokėsi“, – argumentuodama tai, kad didelėmis pastangomis ir noru galima tikslo pasiekti ir šiais laikais, kada viskas sugriežtėję, šią istoriją, kaip pavyzdį, papasakojo instruktorė.
Linki saugių kelionių
Laisvalaikiu Zitai patinka išvykos į gamtą, pasivaikščiojimai, važinėjimasis dviračiu, kas, turbūt, tapo bene pagrindiniu hobiu ir pomėgiu, o atostogų moteris nebeįsivaizduoja be kelionių.
Būsimiems vairuotojams vienintelė Telšiuose instruktorė moteris Zita Eitutytė palinkėtų būti atidiems kelyje, gerbti kitus eismo dalyvius, būti pakantiems ir tolerantiškiems, saugoti save ir kitus, į kelią išvažiuoti tik „pasiėmus“ gerą nuotaiką, nesvarbu, kad kas ir nesiseka, nepavyksta, mokykitės ir dar kartą mokykitės, – viskas pavyks.„Jei šios savybės bus pas kiekvieną, vairavimo kultūra tik žengs į priekį, neliks nepakantumo, pykčio kelyje. Saugių ir pačių gražiausių kelionių visiems“, – baigdama pokalbį, linkėjimus išsakė pozityvumo ir optimizmo nestokojanti vairavimo instruktorė Zita Eitutytė.