Kai šiemet įvykusioje Telšių miesto šventėje puošni minia vieningai į klausimą „Ar Telšiuose gyventi gera?“ skandavo „Taip“, tikriausiai tarp jų nebuvo nė vieno Miško gatvės 30-ojo namo gyventojo. O jei ir dalyvavo šventėje, tai tylėjo — tarsi pelės po šluota — nejaugi gadins nuotaiką, bėgiodami pas vadovus su skundais!
Danutė Jackutė
„Kalvotajai Žemaitijai“ prisistatęs vieno Miško gatvės 30-ojo namo gyventojo(kadangi šis labai užimtas, nes dirba) interesus ginantis nuomininkas Vidmantas papasakojo, kad šiame name gyventi nėra taip jau gerai, kaip atrodytų pro šalį einančiam ar važiuojančiam. Namas negriūvantis, žolė nušienauta. Tik šalia esantys pagalbiniai pastatai pasvirę, šulinys apgriuvęs. Daugiabutyje — penki butai, iš kurių du Savivaldybei priklausantys socialiniai būstai, o tris privatizavę gyventojai. Tad, kaip tikėtina, nuolat kyla konfliktas dėl tvarkymosi, švarinimosi, aplinkos priežiūros ir patalpų remonto.
Kaip sakė Vidmantas, šio namo gyventojams tenka kęsti buitinius nepatogumus, nes nėra vandentiekio ir kanalizacijos. Vandenį žmonės neša iš šulinio, o gamtiniams reikalams prispyrus skuba į lauko tualetą. Vyras skundėsi ir prasta butų garso izoliacija. „Jei antrajame aukšte gyvenantis kaimynas vaikšto po savo kambarius, pirmojo gyventojai girdi kiekvieną jo žingsnį“,— pasakojo telšiškis. Kaip teigė Vidmantas, jei visi butai priklausytų savininkams, tas problemas patys bandytų spręsti. Tačiau socialinių būstų gyventojams geresnis gyvenimas daugiabutyje nerūpi ir į kalbas nesileidžia apie tvarkymąsi.
Sutikau vieną šio namo gyventoją, kuri maloniai pakvietė užsukti į kuklų butą pirmajame aukšte. Moteriškė papasakojo, kad pasamdžiusi darbininkus, kurie pagal gyventojos finansines išgales suremontavo butą. Viena gyvendama per daug nepasigenda patogumų. Vandens parsineša iš šulinio, o maudytis eina pas seserį, turinčią gerą butą. Moteris pasakojo, kad kitoje gatvės pusėje gyvenantys žmonės įsivedė vandentiekį, kanalizaciją, tad, jei Savivaldybė imtųsi iniciatyvos, ir patys gyventojai prisidėtų lėšomis, taip pasigerindami savo gyvenimo sąlygas.
„Kalvotajai Žemaitijai“ Vidmantas sakė, kad ne kartą kreipėsi į Savivaldybės įmonę „Telšių butų ūkis“, tik nepamena kuriam iš jos specialistų pasakojo apie Miško gatvės 30-ojo namo gyventojų bėdas, bet atsako — jokio. Vyras nesitiki, kad situacija daugiabutyje pasikeis ir apie problemas paviešinus laikraštyje. „Nors iš duobės fekalijas išvežtų, nes gausiau palijus pradės pas kaimynus upeliais tekėti“,— baiminosi besiskundžiantis vyras.
Savivaldybės įmonės „Telšių butų ūkis“ direktorius Artūras Liauzginas apie tokį į jo vadovaujamą įmonę besikreipusį asmenį nieko nežinojo, tačiau pažadėjo nedelsiant fekalijas išvežti. Dėl kitokių problemų pagelbėti šio namo gyventojams nėra galimybių. Žmonės turi tvarkytis įsteigę bendriją arba geranoriškai susitarę. „Griūvančias pašiūres galėtume nugriauti, tačiau dažniausiai to neleidžia patys gyventojai, paaiškinę, kad susitvarkys, o lentgalius sukūrens“,— aiškino direktorius.
Dėl socialinio būsto gyventojų — atskira kalba. Nors nuoma siekia vos kelis eurus, tačiau jie ir tų pinigėlių nesumoka. „Gyventojas Ž. skolingas įmonei 220, o gyventoja M. — 200 eurų. Jei skolų nesumokės, teks būstus apleisti“,— samprotavo direktorius.
P.S. Praėjusį trečiadienį, parengus straipsnį spaudai, Savivaldybės įmonės „Telšių butų ūkis“ direktorius A.Liauzginas Redakciją informavo, kad Miško gatvės 30-ojo namo gyventojai gali būti ramūs — fekalijos išvežtos ir teritorijos neužtvindys.