Savivaldybės tarybos nariams buvo pateikta „Telšių rajono integruotos teritorijų vystymo programos įgyvendinimo 2016 metų ataskaita“. Ironiška, bet šis valdiškas dokumentas akivaizdžiausiai rodo, kokie rajono valdančiųjų „pasiekimai“. Pateikiame visą ataskaitą apibendrinančio teksto dalį.
Telšių regiono integruota teritorijų vystymo programa (toliau — Programa), patvirtinta Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2015 metų rugsėjo 3 dienos įsakymu Nr.1V-684, pradėta įgyvendinti 2016 metais. Programoje identifikuotos silpnybės (problemos), stiprybės, galimybės ir grėsmės per ataskaitinį laikotarpį nepasikeitė, naujų, programoje neįvertintų teritorijos vystymui svarbių veiksnių neatsirado.
Gyventojų skaičius Telšių rajone nuo 2015 metų pradžios iki 2016 metų pradžios sumažėjo 1,9 procento,— ypač jis mažėjo dėl migracijos. 2015 metais iš rajono išvyko 656 gyventojų daugiau nei atvyko.
Telšių rajone nuolatinių gyventojų iki 15 metų amžiaus skaičius 2016 metų pradžioje buvo 6847 vaikai, tai yra,— 15,9 procento visų rajono gyventojų buvo vaikai iki 15 metų, darbingo amžiaus gyventojų dalis — 60,3 procento, pensinio amžiaus gyventojų dalis — 23,7 procento. Nepaisant gyventojų skaičiaus mažėjimo, Telšių rajone demografinė struktūra išliko gana stabili.
Analizuojant kelių pastarųjų metų Statistikos departamento pateikiamus duomenis, matyti, kad Telšių rajonas, nors ir yra regiono centras, pritraukia mažai tiesioginių užsienio investicijų (toliau — TUI). 2015 metais vienam rajono gyventojui teko 81 euras TUI, tai sudarė tik apie 1,7 proc. Respublikos vidurkio, o 2014 metais buvo stebimas sumažėjimas (76 eurai), kai tuo tarpu vidutiniškai 2014 metais Lietuvoje vienam gyventojui teko 4363 eurai.
Geresnės tendencijos materialinių investicijų srityje — 2015 metų Statistikos departamento duomenimis, vienam Telšių rajono gyventojui teko 1137 eurai materialinių investicijų (2013 metais — 647 eurai, o 2014 metais — 932 eurai), kai tuo tarpu Lietuvoje — 2020 eurų (2013 metais — 2006 eurai, o 2014 metais — 1376 eurai).
Telšių rajone 2016 metų sausio 1 dieną veikiančių ūkio subjektų skaičius buvo 915, iš kurių vienoje rajono veikiančioje įmonėje darbuotojų skaičius viršijo 1000, keturiose veikiančiose įmonėse darbuotojų skaičius buvo iki 500, trijose įmonėse — iki 250, 38 veikiančiose įmonėse — iki 100 darbuotojų, 83 įmonėse — iki 50 darbuotojų, 99 įmonėse — iki 20 darbuotojų. Rajono darbo rinka išliko priklausoma nuo specifinių sektorių, labiausiai jai turėjo įtakos įmonės veikiančios prekybos, pieno perdirbimo, gamybos ir statybos srityse. Rajone augo paslaugų sektoriaus svarba.
2011–2015 metais nedarbo lygis Telšių apskrityje buvo kiek didesnis lyginant su šalies vidurkiu. Viena iš Telšių rajono ekonominių ir socialinių problemų — nedarbas. Telšių teritorinės darbo biržos (toliau — TDB) duomenimis, Telšių apskrityje 2014 metų pabaigoje nedarbo lygis buvo 12,4 procento, o 2015 metų pabaigoje 10,3 procento, Telšių rajone 2016 metais — 7,4 procento, 2015 metais — 8,0 procento, 2014 metais — 9,8 procento. Telšių TDB duomenimis, Telšių rajone per 2016 metus registruotų bedarbių skaičius sumažėjo 2,1 procento lyginant su 2015 metais (2016 metais Darbo biržoje registruoti 2174, o 2015 metais — 2220 bedarbiai).
2016 metais registruotų bedarbių skaičius pagal amžiaus grupes: jaunimo iki 29 metų sudarė 18,2 procento nuo visų bedarbių, asmenų nuo 55 metų — 25,3 proccento, o ilgalaikių bedarbių — 23,6 procento nuo visų registruotų bedarbių. 2016 metais Telšių teritorinės darbo biržos skyriuje registravosi 2174 asmenys, iš kurių daugiausiai Telšių darbo biržoje buvo užregistruota neturinčių profesinio pasirengimo bedarbių — 80 procentų visų užregistruotų bedarbių.
Gerėjo jaunimo užimtumo galimybės. Jaunimo nedarbo lygis nuosekliai mažėjo: 2014 metais buvo 16,8 proc., 2015 metais sumažėjo iki 15,1 proc. Rajono gyventojai turėjo galimybių neišvykdami toli nuo namų įgyti profesiją Telšių regioninio profesinio mokymo centre aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą teikiančioje Žemaitijos kolegijoje, aukštąjį universitetinį išsilavinimą — Vilniaus dailės akademijos Telšių dailės fakultete. Tačiau neretai profesines mokyklas ar net universitetus baigę jaunuoliai negavo darbo pagal įgytą išsilavinimą, todėl, siekiant padidinti jaunų žmonių įsidarbinimo regione galimybes, išliko būtinybė didinti darbo vietų įvairovę, skatinti darbdavių ir mokslo įstaigų bendradarbiavimą.
Išliko žema gyventojų perkamoji galia. Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis 2015 metais Telšių rajone 613,3 euro — 48,40 euro daugiau negu 2014 metais. Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis siekė tik 85,8 procento Lietuvos vidurkio.