Kūno kultūros ir sporto departamentas siūlo Savivaldybei perimti aviacijos sporto ir bendrosioms aviacijos reikmėms naudojamus objektus: aerodromą Degaičiuose, pastatus ir aviacijos techniką. Sutikdama su šiuo siūlymu, Savivaldybė taptų aerodromo, lėktuvų, sklandytuvų, pastatų savininke. Ar jai tai reikalinga?
Alvydas Ivoncius
Kitus Tarybos narius turtas nesudomino
Pačiai Savivaldybei, aišku, toks turtas nereikalingas. Tačiau Telšiuose veikia aviacijos klubas, kuriam ir dabar valstybė pagal panaudos sutartį yra suteikusi tuos pastatus ir aviacijos techniką. Aviacijos klubui vadovauja Antanas Baublys. Iš visų Telšių rajono savivaldybės tarybos narių siūlomą perimti turtą panoro, kaip visada, pamatyti tik Algirdas Bacevičius.Kartu pakvietė vykti ir „Kalvotąją Žemaitiją“.
A.Baublys nuogąstavo ne todėl, kad turtą numatoma perduoti Savivaldybei. Mat, jei ji nesutiktų priimti, turtą atiduotų Turto bankui, o šis privatizuotų. Telšių aviatoriams tai būtų liūdna žinia. Iki šiol Savivaldybė palyginti su kitomis sporto šakomis Telšių avaicijos klubą rėmė menkai. Pernai skirta vos pora tūkstančių eurų. Pasak A.Baublio, pinigėlių veiklai susikrapštyti tenka patiems. Savivaldybei siūloma perimti keturis sovietinių laikų gamybos lėktuvus. Jie pagaminti 1977-78 metais, taigi — jau senoliai. Vieno nebegalima eksploatuoti, kadangi būtinas kapitalinis remontas, o jis, anot A.Baublio, kainuotų apie 300 tūkst. eurų. „Už tokią sumą galima nusipirkti kitą, mažesnį, nors ir naudotą, lėktuvėlį“,— pastebėjo A.Baublys.
Likusios sovietinių laikų „vilgos“ buvo pritaikytos tempti sklandytuvams, suryja daug degalų. Taigi šiais lėktuvėliais skraidyti — brangus malonumas.
Nori išsaugoti aviacijos bazę
Pasak A.Baublio, visgi tuos lėktuvus, jei pardavinėtų Turto bankas, kas nors susigundytų nusipirkti, ir greičiausiai jie išskristų į Rusiją. Daugelį metų kurta Telšių aviacijos bazė liautųsi egzistavusi. Ne visi tinkami naudoti ir sklandytuvai — kai kuriais modeliais Europos Sąjungos šalyse negalima skraidyti.
Visų lėktuvų ir sklandytuvų likutinė vertė — po vieną eurą. Aišku, tai buhalterinė, o ne tikroji vertė. Juokai juokais, bet kur kas didesnės daiktų vertės: sekcijos — 14, gesintuvo — 14, stalo — 21, krosnies — 210 eurų.
Menka ir pastatų likutinė vertė, nė vieno nesiekianti net aštuonių tūkstančių eurų. O štai administracinis pastatas yra trijų aukštų. Didžiuliame angare laikoma aviacijos technika, dar yra sandėlių, sargų namelis, lauko tualetas, kuro cisterna, kiemo aikštelės.
Pasak A.Baublio, visą šį turtą Telšių aviacijos entuziastai patys prižiūri. Netgi kartais, kaip jis sakė, „patys susimesdami“. Lėktuvams reikalinga dažna techninė apžiūra, remontas, pagaliau privalu nušienauti aerodromą.
„Mums svarbiausia aviacija, kaip sporto šaka. Mokome vaikus, jų čia lankosi keliasdešimt, o didelio „biznio“ iš skraidymo nepadarome. Kartais atskrenda turistai, kurie nori čia nusileisti. Keli asmenys angare laiko privačius lėktuvėlius“, — pasakojo A.Baublys. Jo teigimu, aviatoriai nesitiki, kad Savivaldybė išspręstų finansines problemas. Jie nenori, kad turtas būtų perduotas Turto bankui ir privatizuotas, o aviacijos bazė panaikinta.
Angare tebėra dar vienas privatus lėktuvas — priklausantis Žemaičių kultūros draugijai. Kažkada du lakūnai pakartojo Dariaus ir Girėno žygį, perskrisdami Atlantą. Žemaičių kultūros draugija, kuriai vadovavo aviatorius Stasys Kasparavičius, įsigeidė šį lėktuvą įsigyti. Solidžią sumą tuo metų atseikėjo ir Savivaldybė. Aiškinta esą vėliau tas lėktuvas taps… „Alkos“ muziejaus eksponatu. Kol kas, nors jau ir nebegalima juo skraidyti, „ilsisi“ angare.