Savivaldybė liko nuoga, basa ant ledo: šilumos ūkio nuomos konkursas neįvyko. Savivaldybės tarybos nariams UAB „Telšių šilumos tinklai“ direktorius Jurgis Staševičius paaiškino, kodėl taip nutiko.
Alvydas Ivoncius
Į pareigas — pagal „partinę liniją“
Primename, kad „Telšių šilumos tinklai“ priklauso Savivaldybei. Ši įmonė išliko, šilumos ūkį 2000 metais išnuomojus UAB „Litesko“, kuri įsisteigė filialą „Telšių šiluma“. Tuo tarpu „Telšių šilumos tinkluose“ dirba tik keli darbuotojai, išsilaikydami iš gaunamo už šilumos ūkį nuomos mokesčio.
Įmonės vadovo pareigos nuolat buvo politikų „rinkiminio grobio“ dalybų objektas. Po 2000 metų, išnuomojus šilumos ūkį, „Telšių šilumos tinklų“ direktoriumi, atleidus ankstesnį vadovą, tapo Alfredas Vauras. Jis į vietinę politiką įžengė kartu su Naująja sąjunga (socialliberalais). Vėliau vietoje A.Vauro „Telšių šilumos tinklų“ direktoriaus kabinete įsitaisė socialliberalas Danielius Rupšys. Jis šias pareigas ėjo ir tvarkiečiams laimėjus rinkimus, kadangi su šia partija susijungė dalis Telšių socialliberalų.
2011 metais po įvykusių Savivaldybės tarybos rinkimų buvo sudaryta valdančioji koalicija, kuriai priklausė socialdemokratai, darbiečiai, konservatoriai, „valstiečiai“ ir G.Vagnoriaus „krikščionys“. „Telšių šilumos tinklų“ valdybos pirmininku tapo darbietis Kęstutis Anglickas — Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas. Įmonės valdyba netrukus atleido D.Rupšį ir vietoje jo priėmė „krikščionį“ J.Staševičių. Dar vėliau G.Vagnoriaus „krikščionys“ susijungė su Darbo partija. J.Staševičius tapo šios partijos nariu, juo tebėra ir dabar.
Vadų atlyginimai nemaži
„Telšių šilumos tinklai“ — mažytė įmonė, tačiau to nepasakysi apie vadovų, kurių tėra du, atlyginimus. 2016 metų ketvirtą ketvirtį direktoriaus atlyginimas buvo 1207, vyr. buhalterio — 1085 eurai. O meistrų, energetikų atlyginimai — 231 euras.
Sutapimas ar ne, tačiau pratęsta Telšių rajone įsišaknijusi protekcionizmu dvelkianti įdarbinimo tradicija — vyr.buhaltere tapo Savivaldybės tarybos nario, darbiečio pusseserė. „Telšių šilumos tinklai“ turėtų kontroliuoti, kaip „Litesko“ investuoja prižiūri šilumos ūkį.
Išsigando konkurso sąlygų?
2015 metais pasibaigė šilumos ūkio nuomos sutarties galiojimas. Politikai blaškėsi, nežinodami, ką daryti. Galiausiai buvo nuspręsta skelbti nuomos konkursą. Praėjusiame Tarybos posėdyje J.Staševičius sakė, kad viešojo pirkimo komisija vasario 20 dieną susirinko, atvyko ir konsultuojančios firmos atstovas, bet nepasirodė nė vienas pageidaujantis dalyvauti konkurse dalyvis. Anot J.Staševičiaus, konkurso sąlygas pasiėmė penkios bendrovės: „Fortum“, „Litesko“, „Kauno energija“, „Biozona“, „Žemaitijos energija“. Pastarosios dvi veikia Telšiuose kaip vadinamieji nepriklausomi šilumos energijos gamintojai. Iš jų pagamintą šilumos energiją superka „Telšių šiluma“. Tačiau šios dvi bendrovės vargiai atitiko konkurso sąlygas, kurias įveikti galėjo tik stambios ir finansiškai galingos bendrovės. J.Staševičiaus teigimu, paskelbus konkursą, daugiausia teko bendrauti su „Litesko“ ir „Kauno energija“, kurios turėjo pastabų „dėl tam tikrų netikslumų“. „Mūsų konsultantai visus netikslumus ištaisė“,— sakė J.Staševičius. Visgi pasiūlymų niekas nepateikė. J.Staševičiaus manymu, gal konkurso sąlygos buvo per sunkios.
Meras įžvelgė… būrimą
Tarybos posėdyje liberalsąjūdininkė Jolanta Rupeikienė piktinosi, „kad vaikiškai užsispyrę nepersiimti šilumos ūkio, dabar du metus dirbame su „Litesko“. J.Rupeikienės manymu, „Litesko“ geresnių sąlygų ir būti negali: „investuoti nereikia, pasiima tik pelną“.
Čia reikėtų pastebėti, kad „Litesko“, pasibaigus nuomos sutarties galiojimui, nieko investuoti negali. Beje, J.Rupeikienės bedrapartietis yra Savivaldybės tarybos narys Artūras Domarkas — UAB „Žemaitijos energija“ direktoriaus žentas ir pats dirba šioje įmonėje. Tos įmonės vadovas kartą Savivaldybės kolegijos posėdyje guodėsi, jog nepriklausomi šilumos energijos gamintojai neišsilaiko, nors „Litesko“ jų „produkciją“ privalo nupirkti, jei ji yra pigesnė nei pagaminama „Telšių šilumos“ šilumos energija. Kolegijos posėdyje „Žemaitijos energijos“ direktorius Vidas Kolesinkis taip pat piktinosi, kodėl Savivaldybė neperima šilumos ūkio. O ką, jei perimtų, „Žemaitijos energijai“ būtų geriau?
J.Rupeikienė ragino „išdrįsti patiems prisiimti atsakomybę“, nes „dabar du-penkis metus vėl dirbsime su „Litesko“, pasiimsime ūkį visą sutrūnijusį, supuvusį, kas tada eis?“
Pyktelėjęs meras pareiškė: „Gerbiami kolegos, prašyčiau tuo klausimu neburti“. Anot mero, kovo mėnesį vėl bus diskutuojama dėl miesto šilumos ūkio ateities.
Pasiūlė Tarybai nepolitikuoti
Štai toliau pabiro įdomios pastabos. Reaguodamas į J.Rupeikienės kalbą, J.Staševičius pasakė: „Aš galiu priminti Tarybos nariams, kurie 2015 metų gegužės mėnesį priėmė sprendimą paskelbti šilumos ūkio nuomos konkursą“. „Tai mes žinome tą sprendimą…“— panoro sukliudyti kalbėti J.Rupeikienė, kai į ją J.Staševičius kreipėsi: „Aš pabaigsiu, ponia Rupeikiene. Aš priminsiu, kodėl tai buvo padaryta“. Ir tikrai — J.Staševičius priminė, kad už investicijų perviršį reikėjo uždarajai akcinei bendrovei „Litesko“ sumokėti pusantro milijono eurų, o nei Savivaldybė, nei juo labiau įmonė tokio kredito pasiimti negali.
Neištvėrė neįgėlęs ir Algirdas Bacevičius. Jis įžvelgė tyčinį vilkinimą. Taip ir klausė: ar nėra pasirinkta vilkinimo taktika? J.Staševičius pasipiktino: esą A.Bacevičiui visur atrodo vilkinimas, korupcija. J.Staševičius toliau auklėjo A.Bacevičių esą šis ne kartą kreipėsi į STT, bet toji korupcijos nerado. Vėliau A.Bacevičiaus paklausėme, ką J.Staševičius turėjo omenyje. „Jokių skundų STT nerašiau, nežinau, iš kur tai išpešė J.Staševičius“,— nusijuokė A.Bacevičius. Bet posėdyje J.Staševičius išdrįso Savivaldybės tarybos narį paraginti: „Vieną kartą gal liaukitės, gerbiamas Algirdai, paprašyčiau“.
J.Staševičiui pakako drąsos Tarybos nariams pareikšti: „Čia gal baikim tą politikavimą ir pradėkime vieną kartą dirbti“.
Čiupt už vadžių, vėl — iš pradžių
Taryba dėl šilumos ūkio ateities vėl yra grįžusi prie esminio klausimo: ką daryti? Ir, priešingai nei mano J.Rupeikienė, į šį klausimą turi atsakyti ne J.Staševičius, o patys politikai. O jie, beje, taip ir neįstengia ar nenori iškelti patys sau svarbius klausimus ir į juos atsakyti. Jei būtų nors kiek labiau domėjęsi, žinotų, kodėl neįvyko konkursas. Maždaug pusantro milijono eurų dar neatsipirkusių „Litesko“ investicijų buvo įtrauktos į konkurso sąlygas kaip prievolė perimti šią skolą. Tačiau jos nebus galima, priešingai nei investicijų, įtraukti į šildymo kainą, vadinasi, teks dengti iš pelno. Menka perspektyva maždaug penkerius metus dirbti negaunant pelno. Jei konkursas dar kartą bus skelbiamas tokiomis sąlygomis, vėl niekas nedalyvaus. Žinoma, galima neįtraukti į konkurso sąlygas to pusantro milijono eurų, tačiau patys politikai privalo nuspręsti, ką daryti: iš kur gauti šią sumą bei dar milijoną nupirkti gyventojų skolai bei maždaug tiek pat, kad „Telšių šilumos tinklai“ galėtų pradėti veiklą.