Nepasisekus konkursui dėl miesto šilumos ūkio nuomos, Savivaldybės tarybos kolegija vėl grįžo į starto liniją: o ką toliau daryti? Meras Petras Kuizinas sukvietė Kolegijos posėdį ir pasiūlė apsvarstyti alternatyvas.
Alvydas Ivoncius
Perėmimas kainuotų. Neaišku, kiek
Į posėdį buvo pakviesti atvykti konsultuojantys Savivaldybės administracijos specialistai, teisininkas Linas Songaila, šilumos ūkio ekspertas Martynas Nagevičius, UAB „Litesko“ komercijos direktorius Rimantas Germanas.
Pasak L.Songailos, neįvykus konkursui, yra du variantai: Savivaldybei priklausančiai UAB „Telšių šilumos tinklai“ pačiai valdyti šį ūkį arba pratęsti nuomos sutartį su UAB „Litesko“. Nusprendus susigrąžinti šilumos ūkį, teisininkas siūlė parengti jo perėmimo planą; įvertinti būklę, vertę; įsitikinti investicijų pagrįstumu; tinkamai perimti vartotojų skolas ir kitus finansinius įsipareigojimus; pasirūpinti kvalifikuotų darbuotojų priėmimu; numatyti, kaip toliau bus vykdoma veikla; išanalizuoti, kiek reikės pinigų veiklai pradėti ir investicijoms.
Ekspertas M.Nagevičius apibūdino dabartinę situaciją. Telšių šilumos ūkio vertė, kai jis buvo išnuomojamas, sudarė 2 mln. 616 tūkst. eurų, o dabar — 2 mln. 842 tūkst. eurų. Skirtumą tarp minėtų verčių — 226 tūkst. eurų — reikėtų grąžinti „Litesko“. Tačiau, kol ūkis būtų perimtas, ši suma gerokai sumažėtų. Taip pat reikėtų grąžinti „Litesko“ 58 tūkst. eurų kaip garantiją, sumokėtus dar 2000 metais. Vartotojų skolos kovo 1 dieną buvo apie milijonas eurų. Tačiau maždaug trečdalį jos sudaro praleistų mokėjimo terminų skolos. „Telšių šilumos tinklų“ veiklai pradėti reikėtų apie 600-800 tūkst. eurų.
Tarybos nariai pageidavo tikslesnių duomenų. Tačiau juos sužinoti galima tik Savivaldybei nusamdžius kitus konsultantus. Šiaip ar taip, Savivaldybei nutarus perimti šilumos ūkį, reikėtų maždaug milijono eurų. Tokios sumos Savivaldybė „Telšių šilumos tinklams“ negalėtų skirti, taigi įmonei tektų skolintis. Posėdyje taip ir nebuvo atsakyta į klausimą, ar įmonė tiek galėtų pasiskolinti. Kita problema: visų šių skolų ir paskolų bankui nebūtų galima įtraukti į šilumos kainą, kadangi šie finansiniai įsipareigojimai susidarytų iki patvirtinant naują šilumos kainą. Žinoma, „Telšių šilumos tinklams“ pinigai pradėtų byrėti, tačiau kol kas neaiški nei pajamų gavimo, nei išlaidų dinamika. Perimant šilumos ūkį, vėlgi reikėtų samdyti konsultantus jo būklei bei vertei įvertinti. O kiek tai kainuotų, kol kas niekas negali pasakyti. Pavyzdžiui, Vilniui kainavo apie 400 tūkst. eurų, tačiau Telšių šilumos ūkis gerokai mažesnis, todėl, reikia manyti, tiek daug išlaidų nereikėtų.
Savivaldybė bejėgė padėti
Pasak L.Songailos, Savivaldybė gali skirti „Telšių šilumos tinklams“ pinigų, taip didindama įmonės įstatinį kapitalą. Deja, kažkodėl Savivaldybės administracijos vadovai Kolegijos nariams nepaaiškino, kad Savivaldybei likęs menkas skolinimosi limitas, o „Telšių šilumos tinklų“ veiklai pradėti būtinų paskolų taipogi nebegalėtų garantuoti. Kolegijos nariai klausė, jei nėra atsakymų į aktualius finansinius reikalus, tai kaip galima nuspręsti perimti ar nuomoti šilumos ūkį. M.Nagevičius sakė, kad, be čia minėtų finansinių aplinkybių, reikia numatyti ir būtinas investicijas, o svarbiausia — pastatyti dar vieną biokuro katilą. Labai brangiai kainuoja vadinamasis dujų terminalo išlaikymo mokestis. Norint jo atsikratyti, būtina numatyti kitą rezervinį kurą ir didinti biokuro naudojimą šilumos energijai gaminti. Deja, ir dėl šios problemos Kolegijos nariai neišgirdo, o kiek visa tai gali kainuoti? Kaip ir neatsakyta į kitą svarbų klausimą: ar, jau pasiskolinę pinigų skoloms grąžinti ir veiklai pradėti, „Telšių šilumos tinklai“ galės dar gauti paskolų investicijoms? Tiesa, L.Songaila sakė manantis, kad be Savivaldybės garanto bankai „Telšių šilumos tinklams“ neskolins.
M.Nagevičiaus manymu, investicijos sumažintų šilumos kainą vartotojams. Pigiau šilumos energiją būtų priversti parduoti ir nepriklausomi jos gamintojai.
Kolegijos nariai klausė, kiek laiko reikėtų, norint perimti šilumos ūkį. L.Songailos manymu, tai gali užtrukti nuo pusmečio iki metų.
„Litesko“ sutiktų pratęsti sutartį
UAB „Litesko“ komercijos direktorius R.Germanas sakė, kad bendrovė sutiktų pratęsti sutartį, žinoma, prieš tai abiem pusėms sutarus dėl sąlygų. Jis kaip prioritetines ir pagrindines investicijas įvardijo naujo biokuro katilo ir ekonomaizerių įsigijimą. Ekonomaizeris veikia šilumokaičio principu ir skirtas efektyviam šilumos atgavimui iš išeinančių dūmų. Šios investicijos leistų ekonomiškiau naudoti biokurą ir būtų naudingos šilumos energijos vartotojams. R.Germanas patikino, kad tokius investicinius projektus „Litesko“ yra ekonomiškai pajėgi įgyvendinti. Pratęsiant nuomos sutartį, visos finansinės šilumos ūkio perėmimo problemos Savivaldybei nebebūtų aktualios. Pasak L.Songailos, sutartyje su „Litesko“ numatytas jos pratęsimas dešimčiai metų. Nusprendus pratęsti sutartį, reikėtų numatyti būtinas investicijas, visų pirmiausia skirtas biokurui naudoti gaminant šilumos energiją. Taip pat reikėtų sutarti, jog, pasibaigus sutarties galiojimui, turto vertė būtų ne mažesnė nei tuo metu, kai pratęsiama sutartis.
Kolegijos nariams diskutuojant, galiausiai sutarta, kad turi būti pateikti tikslesni duomenys dėl šilumos ūkio perėmimo ir nuomos. Taip pat nutarta, kad Taryba sudarys derybų komisiją su „Litesko“ dėl nuomos sutarties pratęsimo. Taigi vienu metu bus aiškinamasi, kuris variantas — ūkio perėmimas ar nuoma — priimtiniausias.