Medalių, gyslomis pririštų prie širdies, žmogus
Simboliška, kad pavasariui nedrąsiai dairantis pro dar nuogas medžių šakas, savo knygą „Petras Gintalas. Medalio žmogus“ Žemaitijos sostinės visuomenei pristatė įvairiapusio talento menininkas Petras Gintalas (nuotraukoje), daugiau kaip pusę amžiaus praleidęs Telšiuose. „P.Gintalas kuria tokį meną, kokį diktuoja jo prigimtis: natūralų, paklūstantį tik jam būdingoms meninėms interpretacijoms, vidinėms būsenoms. Džiaugsmas, liūdesys ar tragizmas dažnai lieka užsidarę santūrumo kiaute, pasislėpę žemaitiškoje gelmėje, bet užčiuopiami jausmu. Dailininko skulptūros, tapybos, grafikos kūriniuose atsiskleidžianti poetinė įžvalga neatsitiktinė — jis bendrauja su dviem mūzomis: daile ir poezija“,— pabrėžia menininkas Antanas Olbutas.
Lina Dijokienė
Gimęs pavasarį — rudenį
„Gimiau pavasarį, bet, pasirodo — rudenį“,— knygą pradeda menininkas. Kaip taip? Šitą „nesusipratimą“ atskleidžia biografijos faktai: Petras Gintalas, vienas žinomiausių šiandienos medalininkų, gimė Bonifaco ir Janinos Gintalų šeimoje, Telšiuose, 1944 m. rugpjūčio 24 d., tačiau oficialiai užregistruotas tik 1945 m. balandžio 23 d. Be Petro, šeimoje augo dar du broliai. Vaikystė ir mokyklos suolo metai prabėgo Palangoje. Baigęs Palangos vidurinę mokyklą, būsimasis menininkas per vadinamąją gamybinę praktiką pramoko gintaro apdirbimo amato. Jau pirmieji P.Gintalo darbai atkreipė dėmesį. Vilniaus dailės institute įgijo dailininko konstruktoriaus — dizainerio — specialybę. Kurį laiką dirbo pagal specialybę, tačiau vis traukė skulptūra, tapyba. Studijų draugo pakviestas, grįžo į Telšius, į neseniai Telšių taikomosios dailės technikume įsteigtą Dizaino skyrių. Taip P.Gintalas tapo dėstytoju ir kurso kuratoriumi. Tarp jo auklėtinių — žinomi menininkai Romualdas Inčirauskas, Algis Stankus, Arvydas Jankauskas.
P.Gintalas, dėstydamas piešimą bei kompoziciją skulptoriams ir dizaineriams, suformavo kompozicijos dėstymo pirmame kurse pagrindus. Menininko svajonė, kad Žemaitijos sostinėje atsirastų aukštoji taikomosios dailės mokykla, kurioje būtų ugdomi profesionalūs dailininkai, 1998 m. išsipildė. Mokykla išaugo į Vilniaus dailės akademijos (VDA) Telšių taikomosios dailės skyrių. Po metų P.Gintalas tapo direktoriumi, o 2003 m. — reorganizuoto VDA Telšių dailės fakulteto dekanu.
„Beveik pusę amžiaus vėl reziduoju gimtuosiuose Telšiuose. Dirbu eiliniu dėstytoju, einu profesoriaus pareigas. Ne, negaliu užmiršti nuostabiausios mokyklos — Telšių dailės technikumo, savo buvusių kolegų dėstytojų, studentų“,— knygoje prisipažįsta P.Gintalas.
Įvairiapusė veikla
Pristatydama P.Gintalo knygą Žemaičių muziejaus „Alka“ direktorė Elvyra Spudytė ne tik pervertė ją nuo pat pirmo puslapio, tačiau ir atskleidė, kokia įvairiapusė menininko kūryba. Tačiau bene tiksliausiai ir taikliausiai savo darbo sritis pristato pats autorius.
„Lipdau miniatiūrinės plastikos dalykėlius, darau medalius, mažąsias skulptūras. Įkritau į didžiulį miniatiūrų ir poezijos pasaulį — jame susimažinu ir žvelgiu iš vabalų ropojimo perspektyvos, iš to matymo supratau, kokie svarbūs veido, viso kūno kvadratėliai, žolės, gamtos ląstelių, pagaliau pirštų atspaudai. Šiek tiek pasididinęs, vėl pamatau: visko tiek pridaryta, prikurta — nebesusigaudau mygtukiniame virtualijų pasaulyje. Bet vis dar trokštu artimo veido, jo išraiškos stebėjimo, pasisveikinimo, galėjimo pasipasakoti apie netektis ir džiaugsmus. Noriu derėtis su šiuo ir metafiziniu pasauliais, bandyti prakalbinti Dievo abrozdėlį, studentiškų laikų poeto Arvydo Ambraso teatro aktorius; vėl apsikeisti laiškais su artistu ir fotografu Algiu Jociu, tarnavusiu kariuomenėje apšnerkštuose Rusijos miestuose. Taip norėčiau, kad šiuolaikinio gyvenimo dėsniai daugiau nebedaužytų, nebežalotų manęs ir artimųjų“,— knygos įžangoje prasitaria jos autorius.
P.Gintalas — katalogų sudarytojas, pranešimų autorius, parodų kuratorius, organizatorius bei jų ekspozicijų autorius, Meno tarybos narys, profesorius, studentų labai vertinamas dėstytojas.
Medalis žmogui ir medalio žmogus
Taigi dailininkas P.Gintalas tapo, kuria monetas, metalo plastikos darbus. Tačiau didžiausią ir reikšmingiausią jo kūrybos dalį sudaro medaliai, kurie iš Lietuvos medalininkų darbų išsiskiria masyvumu, aiškia kompozicijos konstrukcija.
P.Gintalas savo kūrybos pradžia laiko 1972 m. Ėmėsi kurti medalius, kurių vienas pirmųjų skirtas Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 100-osioms gimimo metinėms atminti.
„Susidomėjimas medaliais susijęs su mano panišku bėgimu iš Vilniaus. Buvau paskirtas į institutą, pradėjau dirbti tas žemės ūkio mašinas, ir pradėjo imti panika, kad ne tą kažką darau. Pabėgau į Palangą, vėl gavau neblogą darbą — reklamos skyriaus vedėjo. Atvažiavo Algis Mizgiris, pamatė ir sako — Petrai, baik durniuoti, važiuojam į Telšius, mums reikia tavo idėjų. Vieną gražią dieną sėdžiu aš savo butely (turėjau du kambarius su virtuve, bendras plotas 13 kvadratinių metrų) ir galvoju — reikia padaryti medalį. Ir kibausi kaip skęstantis už šiaudo. Pirmasis buvo Čiurlionis“,— knygoje prisiminimais dalijasi menininkas.
Taip nuo devintojo XX a. dešimtmečio lietuvių medalio mene tvirtai įsišaknija Petro Gintalo kūriniai. P.Gintalo medaliai pagal tematiką sąlygiškai skirstomi į skirtus asmenims ar personažams, miestams ir sau pačiam, savo asmeninei istorijai. Visi — esminiam dalykui — atminčiai.
„Lietuvos medalininkystės kontekste P.Gintalas išsiskiria kaip psichologinio portretinio medalio meistras. Dailininkas savo herojais pasirenka istorines Lietuvos asmenybes ir žymius kultūros veikėjus: jo medaliuose įamžinti Kristijonas Donelaitis, Petras Galaunė, Ignas Jokūbas Masalskis, Simonas Daukantas, Jonas Krizostomas Gintila, Vladas Drėma, Jonas Basanavičius, Čijunė Sugihara ir kt. Jų portretus medalininkas lipdo taip, tarsi rašytų išsamią biografiją, užkoduodamas ją smulkiausiose detalėse, veido ir rankų raukšlėse, akių žvilgsnyje. P.Gintalo medaliams būdingas griežtas, raiškus ir tvirtas braižas — giliai įrėžtomis linijomis formuojami ne tik įamžinti vertų veidų bruožai, bet ir vietovės, miestų bei šalių kontūrai, istoriniai ir įvairūs kiti gyvenimo įvykiai“,— akcentuoja menotyrininkai.
P.Gintalas surengė dvylika personalinių parodų, dalyvavo daugybėje grupinių parodų Lietuvoje ir įvairiose pasaulio šalyse. Už sukurtus medalius ne kartą įvairiuose konkursuose pelnė prizinių vietų.
Knygos sutiktuvės ir paroda
Atmintis — šis žodis bene esmingiausiai rišo knygos „Petras Gintalas. Medalio žmogus“ pristatymo šventę, joje kalbėjusiųjų mintis, metalo plastikos parodos „Kūrybos fragmentai“ Žemaičių muziejuje „Alka“ atidarymą. P.Gintalo eilėraščių ir draugų sukurtų eilėraščių apie P.Gintalą paskaitė telšiškis poetas Vytautas Stulpinas. Jis pasidalijo prisiminimais apie žemaičių krašto poetų gildiją, išreiškė viltį, kad kada nors pavyks išleisti tokios poezijos rinktinę, išsamiai ir detaliai apžvelgė P.Gintalo, pavadinęs jį šmaikštuoliu, poetinę kūrybą.
„Lenkiu galvą jūsų darbams. Jaučiuosi kaip apdovanotas medaliu, kurio nei užsikabinsi, nei nusikabinsi, nes jis pririštas gyslomis prie širdies“,— per P.Gintalo bičiulį savo padėką perdavė žinomas literatūrologas, daktaras Marijus Šidlauskas.
„Labai džiaugiuosi, kad išėjo ši knyga, kad vyksta šis renginys. Kai rengėme knygą, kai dėliojome tuos darbus, medalius, man atrodo tarsi aš savo gyvenimą nuo vaikystės, kai dar vaikas bėgiojau, kaip puslapius perverčiau. Toks mano įspūdis. Žinoma, visas tas darbas, ir tas dėliojimas, ir poezijos, ir darbų parinkimas, buvo tėčio iniciatyva, jis sprendė, kas kaip turi būti. Manau, kad pavyko geriausiai kaip galėjo būti“,— apie knygos gimimą kalbėjo menininko sūnus Martynas Gintalas, knygos dailininkas ir maketuotojas.
P.Gintalą, išleidus knygą, pasveikino Telšių rajono savivaldybės administracijos direktorius Saulius Urbonas, prelatas Juozas Šiurys, kolegos, draugai rašytojai, telšiškiai ir kt. Knygą „Petras Gintalas. Medalio žmogus“ išleido VDA leidykla. Knygoje apžvelgiama dailininko kūryba nuo pirmųjų darbų iki 2015 metų. Šalia darbų iliustracijų — menininko poetinės refleksijos. P.Gintalo kūrinių, parodų katalogą, bibliografijos sąrašus sudarė istorikė Zita Dargaitė. Knygos redaktoriai Artūras Judžentis ir Vytautas Stulpinas. Panaudotos žinomų fotomenininkų Algimanto Aleksandravičiaus, Antano Lukšėno, Mečislovo Šilinsko fotografijos.
Kartu su knygos sutiktuvėmis muziejuje „Alka“ atidaryta ir Petro Gintalo metalo plastikos paroda KŪRYBOS FRAGMENTAI. Jos idėja — plokštuminio reljefinio medalio kaita — virsmas į trimatį mažosios skulptūrinės plastikos darinį. Medalio kanonas keičiamas apribotoje erdvėje: transformuojamos abi pusės (aversas ir reversas) į vientisą plastinę formą.