Gal jau ir pamiršote: Darbo partijos narys Petras Kuizinas, dalyvaudamas mero rinkimuose, žadėjo „tankiai gyvenamaisiais namais sodų bendrijas integruoti į miesto gyvenimą. Kartu tvarkyti kelius, apšvietimą, gerbūvį“. Pažadėti — lengva, padaryti — sunku.
Alvydas Ivoncius
Valdžia išsisukinėjo
Nuo 2011 metų sodų bendrija „Žemaitija 2“ ne kartą kreipėsi į rajono merą, prašydama bendrijos teritorijoje nutiesti vandentiekio ir kanalizacijos tinklus. Pamažu sodų bendrijos pavirto gyvenamaisiais miesto kvartalais, deja, pamirštais. Nei valdžia čia rūpinasi tvarkyti kelius, apšvietimą, vandentiekį, kanalizaciją, nei ką. O sodų bendrijose tikriausiai jau nuolat įsikūrę daugiau žmonių nei kai kuriuose mažesniuose rajono miesteliuose.
2010 metais bendrija kreipėsi į tuometį merą Valdemarą Ramšą, tvarkietį. Jis atsakė, kad bus tiesiama vandentiekio trasa nuo Plungės gatvės iki Džiuginėnų kaimo. „Prie magistralinio vandentiekio bus numatyta galimybė prijungti ir sodų skirstomuosius vandentiekio tinklus. Sodų bendrijų gyventojai, norintys prisijungti prie magistralinio vandentiekio tinklo, turėtų savo lėšomis parengti skirstomųjų vandentiekio tinklų techninį projektą ir skirti lėšas jam įrengti“,— šaltai atsakė partijos Tvarka ir teisingumas narys V.Ramšas. Šis atsakymas aiškiai suskirsto žmones pagal gyvenamąsias vietas. Jei gyveni bažnytkaimyje, miestelyje ar mieste, neragins pačiam pasirengti techninį projektą ir „skirti lėšas jam įgyvendinti“.
Žmonės kreipėsi ir į UAB „Telšių vandenys“. Savivaldybei priklausanti bendrovė atsakė, jog nenumatyta plėsti vandentiekio ir nuotekų tinklų sodų bendrijoje „Žemaitija 2“.
2014 metais žmonės kreipėsi į tuometį merą Vytautą Kleivą. Šis atsakė, kad nėra galimybės ką nors padaryti, nes Savivaldybės tarybos patvirtintame vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrakstruktūros plane tokie projektai nenumatyti. Tarsi tas planas — it Šventasis Raštas: nieko keisti ir papildyti negalima. V.Kleiva, tiesa, pripažino, jog, prasidėjus naujam Europos Sąjungos finansavimui, planai gali keistis. Bet, regis, nesikeičia ir nesikeis, nors velionio mero bendrapartiečiai karštai žadėjo „tęsti jo darbus“.
P.Kuizinas „integraciją“ pamiršo
Pernai sodų bendrija „Žemaitija 2“ kreipėsi į P.Kuiziną. Taigi jis gavo konkretų prašymą pagal jo paties rinkiminius pažadus rajono žmonėms. Ir ką atsakė žadėjęs „sodų bendrijas integruoti į miesto gyvenimą“ meras P.Kuizinas.
Paskaitykim: „Savivaldybė dėl lėšų trūkumo, o ir nesant juridinio pagrindo, šiuo metu inžinerinių tinklų sodų bendrijose neplėtoja“. Tai kaip čia yra? Kai P.Kuizinas savo rinkiminiu lankstinuku „žvejojo“ rinkėjų balsus, tai neva buvo „juridinis pagrindas“ „sodų bendrijas integruoti į miesto gyvenimą“, o kai jau tapo meru, to „juridinio pagrindo“ neliko. Negi dalyvaudamas mero rinkimuose P.Kuizinas nežinojo, kad Savivaldybė yra praskolinta, beje, valdant tiems patiems darbiečiams nuo 2011 metų. Negi 2015 metais, kai vyko mero rinkimai, lėšų „sodų bendrijas integruoti į miesto gyvenimą“ buvo, o jau 2016 metais, atsakant į bendrijos prašymą, ėmė ir nebeliko?
Sodų bendrija 2016 metų balandžio 25 dieną kreipėsi ir į Seimo narį Valentiną Bukauską, tačiau, anot bendrijos pirmininkės Irenos Letukienės, net atsakymo negavo. Moteris neslėpė nusivylimo meru, Seimo nariu ir net Darbo partija. „V.Bukausko namą mes iš savo sodybų matome“,— priminė artimą kaimynystę bendrijos pirmininkė.
Žmonės krapšto savo pinigėlius
Ji sakė, kad kai kurių gatvių gyventojai patys, susirinkę pinigus, pradėjo rūpintis vandentiekiu ir kanalizacija. Žmonės nebetiki, kad rajono valdžia kada nors „turės finansines galimybes“. Priminsime, kad rajono valdžia finansinių galimybių nestokojo, kai Savivaldybės administracijos vadovams ir mero patarėjoms skyrė priedus, kai gudriai didino atlyginimus lojaliems valdininkams. Dar galima pastebėti, kad rajono valdžia pati susiaurina tas finansines galimybes tokiais viešųjų pirkimų konkursais, kuriuose paslaugos ir prekės, ypač statybų srityje, kainuoja brangiau nei numatė pati Savivaldybės administracija. Manytume, sąžiningi viešieji pirkimai būtų leidę ne vienos sodų bendrijos gatvėse nutiesti bent dalį nuotekų tinklų.
Pasak I.Letukienės, kartais, Plungės gatvėje įvykus avarijai, sodų bendrijos pašonėje esančia gatve nukreipiamas eismas į Kretingos gatvę. Ta gatvė, į kurią nukreipiamas eismas, nėra asfaltuota. Pasak I.Letukienės, pasipylę automobiliai kelia dulkes, išmuša žvyruotoje dangoje duobes. „Kartą neapsikentę neleisime važiuoti ta gatve“,— įspėjo bendrijos pirmininkė.
Nėra „juridinio pagrindo“
O dabar apie tą P.Kuizino minėtą „juridinį pagrindą“. Mero atsakymą ruošė Savivaldybės administracijos Statybos ir urbanistikos skyriaus specialistas Adomas Bružas. Jis „Kalvotajai Žemaitija“ paaiškino, kad beveik prieš penkis metus Seimas nutarė, jog sodų bendrijų reikalai turi būti sutvarkyti. Tačiau Vyriausybė iki šiol nėra parengusi sodų bendrijų kelių bei kitos infrastruktūros perdavimo savivaldybėms tvarkos. Nėra pakeistas ir Kelių įstatymas — jame nenumatytas sodų bendrijų kelių apibrėžimas. Todėl nebūtų galima naudoti sodų keliams Kelių direkcijos investicijų. Pasak A.Bružo, ką nors įrengti būtų galima už Savivaldybės pinigus. O Savivaldybė tiek pinigų neturi.
Vis tik P.Kuizinas kažkodėl iki šiol nesirūpino tuo „juridiniu statusu“, kaip ir Seimo narys V.Bukauskas. Problema, aišku, Lietuvos masto, bet niekas nedraudžia parodyti iniciatyvą. Juo labiau, kad meras, žadėdamas sodų bendrijas „integruoti į miesto gyvenimą“, apie tuos „juridinius pagrindus“ tikriausiai žinojo.