Savivaldybės tarybos narys Algirdas Bacevičius kreipėsi į Degaičių seniūną Antaną Kontrimą dėl Skurvydiškės piliakalnio. Tarybos narys seniūno klausė, kodėl piliakalnis apleistas, neprižiūrimas, prašė nustatyti asmenį, kuris galimai neteisėtai prie piliakalnio pasistatė namelį, iškasė žemę. Apie tai jau rašėme. Pagaliau Savivaldybės administracijos komisija atliko tarnybinį patikrinimą. Jo rezultatai glumina, verčia klausti, ar galima dar labiau iškreivinti demokratijos, viešojo administravimo ir valstybės tarnautojų veiklos principus Telšių rajono savivaldybėje?
Alvydas Ivoncius
Valdininkas parodė savo gebėjimus
Degaičių seniūnas raštu A.Bacevičiui pareiškė: „Jūsų siūlymas paversti Skurvydiškės piliakalnį turistų lankoma vieta yra tas pats lyg Telšių seniūnui nurodytumėte pastatyti Telšių mieste musulmonų mečetę“. Toliau A.Kontrimas dėsto, kas yra piliakalnis. Ir prieina išvados: „Skurvydiškės piliakalnis neatitinka piliakalnio kriterijų“. O žemė prie piliakalnio neva esanti privati.
A.Kontrimas auklėja Tarybos narį, kad šis turėtų žinoti, jog piliakalniui sutvarkyti reikia gauti leidimus, parengti dokumentus, projektą ir panašiai. „Tai ne pasaka „Lydekai paliepus, man panorėjus“, — pašaipiai oficialiame rašte pastebi valdininkas. O toliau jis pareiškia: „Skųsti ir rodyti pirštu, kas ne taip, gali kiekvienas, tačiau sukurti ką nors — tai jau didžiulė problema. Būdamas Tarybos nariu bent kartą galėjote pasidomėti, ar pakankamai skiriama lėšų Degaičių seniūnijos gyvenvietės kelių asfaltavimui, duobių užtaisymui ar parko priežiūrai. Tačiau nei karto šito nepadarėte“.
Manytume, A.Kontrimo raštas dvelkia nepagarba adresatui, peržengia leistinas tokių raštų logikos, semantikos bei etikos ribas. Galiausiai A.Kontrimas pademonstravo ne tik nederantį valdininkui stačiokiškumą, bet ir nekompetenciją. Skurvydiškės piliakalnis yra įrašytas į Nekilnojamojo kultūros paveldo registrą.
Valdininkai įjungė „skalbimo mašiną“
Po „Kalvotosios Žemaitijos“ klausimų Savivaldybės administracijai dėl A.Kontrimo atsakymo Tarybos nariui A.Bacevičiui buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas.
Ir štai ką mums pranešė Savivaldybės administracija. Pateikiame visą atsakymo apie tarnybinio patikrinimo rezultatus tekstą:
„Telšių rajono savivaldybės administracijos direktorius, atsižvelgdamas į 2017 m. birželio 27 d. gautą informaciją apie Administracijos Degaičių seniūnijos seniūno Antano Kontrimo (toliau – Seniūnas A. Kontrimas) paruoštą 2017 m. birželio 26 d. raštą Nr. SD-66 „Dėl Skurvydiškės piliakalnio“ (toliau — Raštas), 2017 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. A1-1123 „Dėl komisijos sudarymo“ sudarė komisiją (toliau — Komisija), susidedančią iš Edmundo Vaitkevičiaus — Administracijos Teisės ir administravimo skyriaus vedėjo, Eglės Macienės — Administracijos Kultūros ir turizmo skyriaus vedėja (jai nesant: Eglės Barčauskienės — Administracijos Kultūros ir turizmo skyriaus vyriausiosios specialistės), Skaistės Sadonytės — Administracijos Teisės ir administravimo skyriaus vyriausiosios specialistės (Administracijos direktoriaus įgalioto asmens), Birutės Žulkutės — Administracijos Teisės ir administravimo skyriaus vyriausiosios specialistės (kalbos tvarkytojos), Administracijos Seniūno A. Kontrimo galimam tarnybiniam nusižengimui ištirti.
Kreiptasi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Telšių skyrių (toliau — NŽT Telšių skyrius) su prašymu pateikti informaciją dėl žemės, esančios prie Skurvydiškės piliakalnio, Degaičių seniūnijoje, Telšių rajone, nuosavybės teisių. NŽT Telšių skyrius informavo Administraciją, kad Skurvydiškės piliakalnis ribojasi su dviem privačiais žemės sklypais.
Rašte nurodoma, kad Skurvydiškės piliakalnis neatitinka piliakalnio kriterijų. Komisija konstatavo, kad nagrinėjamu atveju Degaičių seniūnijos seniūnui nereikėjo nustatinėti Skurvydiškės piliakalnio kultūrinės ir istorinės vertės, nes vien tai, kad Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba Aktu į Kultūros vertybių registrą įrašė Skurvydiškės piliakalnį, reiškia, kad tai kultūros vertybė ir šio piliakalnio statusas iš naujo nebenustatinėjamas.
Komisija atkreipia dėmesį, kad informacija apie Kultūros vertybių sąraše esančių piliakalnių sąrašą yra viešai prieinama, todėl ta aplinkybė, kad Degaičių seniūnijos seniūnas A. Kontrimas Rašte teigia, kad Skurvydiškės piliakalnis neatitinka piliakalnio kriterijų, niekaip nekeičia to Skurvydiškės piliakalnio statuso. Komisijos nuomone, nagrinėjamu atveju jokių pasekmių dėl Rašte nurodyto teiginio, kad Skurvydiškės piliakalnis neatitinka piliakalnio kriterijų, kad tai paprasčiausia kalva, nekilo, arba tos pasekmės labai formalios, nes dėl to nenustojo galioti šio Skurvydiškės piliakalnio teisinė apsauga ir jis dėl Rašte nurodyto teiginio neprarado piliakalnio statuso, nes kaip jau buvo minėta, duomenys apie į Kultūros vertybių sąrašą įtrauktus piliakalnius yra vieši ir prieinami.
Dėl tarnybinio nusižengimo
LVAT yra pasisakęs, kad tarnybinis nusižengimas yra viena iš teisės pažeidimų rūšių, todėl jam būdingi visi teisės pažeidimo elementai, t. y. objektas, subjektas, objektyvioji ir subjektyvioji pusės. Tik esant šių elementų visumai vienu metu galima konstatuoti, kad yra tarnybinis nusižengimas, sukeliantis tarnybinę atsakomybę.
LVAT, formuodamas administracinių teismų praktiką, ne kartą yra pažymėjęs, jog tam, kad valstybės tarnautojas būtų traukiamas tarnybinėn atsakomybėn, nepakanka vien fakto, kad jis neatliko savo pareigų arba jas atliko netinkamai, konstatavimo; būtina nustatyti visus tarnybinio nusižengimo sudėties elementus — pažeidimo padarymo faktą, jį padariusį valstybės tarnautoją, pasekmes, priežastinį ryšį tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltę.
Atsižvelgdama į susiklosčiusias faktines aplinkybes, Komisija akcentuoja, kad nagrinėjamu atveju Degaičių seniūnijos seniūnui A. Kontrimui inkriminuotą nusižengimą — Rašte nurodant, kad Skurvydiškės piliakalnis neatitinka piliakalnio kriterijų, kad tai paprasčiausia kalva — laiko išimtinai formalaus pobūdžio, nesukėlusį neigiamų pasekmių ir vertina kaip mažareikšmį, t. y. Komisija nenustatė visų tarnybinio nusižengimo sudėties elementų, būtinų tarnybinei atsakomybei kilti. Kaip jau minėta, pagal LVAT praktiką konstatavimas, kad nustatyti (įrodyti) ne visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai lemia, jog sprendimas skirti tarnybinę nuobaudą už tokį pažeidimą turi būti panaikinamas, t. y. nėra pagrindo skirti tarnybinę nuobaudą, jeigu nustatyti (įrodyti) ne visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai.
Komisija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju Degaičių seniūnijos seniūnui A. Kontrimui, nenustačius būtinų tarnybinio nusižengimo objektyviosios pusės sudėties elementų: pasekmių, priežastinio ryšio tarp veikos ir pasekmių, tarnybinė nuobauda negali būti skiriama, nes kaip buvo minėta aukščiau pagal LVAT praktiką konstatavimas, kad nustatyti (įrodyti) ne visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, lemia, jog sprendimas skirti tarnybinę nuobaudą už tokį pažeidimą negali būti priimtas, t. y. nėra pagrindo skirti tarnybinę nuobaudą, jeigu nustatyti (įrodyti) ne visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai. Tam, kad valstybės tarnautojas būtų traukiamas tarnybinėn atsakomybėn, nepakanka vien fakto, kad jis neatliko savo pareigų arba jas atliko netinkamai. Darytina išvada, kad Degaičių seniūnijos seniūnas A. Kontrimas, Rašte teigdamas, kad Skurvydiškės piliakalnis neatitinka piliakalnio kriterijų, kad tai paprasčiausia kalva, tarnybinio nusižengimo nepadarė.
Dėl stiliaus:
Komisijos vertinimui Raštas parašytas labiau buitiniu nei administraciniu (arba kanceliariniu) stiliumi: sakiniai primena dialogą (ypač paskutinė pastraipa), šnekamąją emocingą kalbą. Komisijos vertinimu, vien tai, kad Raštas parašytas buitiniu stiliumi nereiškia, kad pažeistas Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 968 „Dėl Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių patvirtinimo“, nurodyti etikos principai. Komisija konstatuoja, kad Pranešimo 2 p. nurodyti Rašto teiginiai nepažeidžia etikos principų, todėl darytina išvada, kad Degaičių seniūnijos seniūnas A.Kontrimas, Raštą parašydamas pagrinde buitiniu stiliumi, tarnybinio nusižengimo nepadarė“.
Ko nenorėjo matyti komisija?
Išvadoje matome, kad Savivaldybės administracijos sudaryta komisija nukeliavo išsisukinėjimo ir formalaus dangstymosi teismų sprendimų praktikos keliu, ignoruodama etinius Degaičių seniūno atsakymo Tarybos nariui aspektus. Tokiomis tyrimo išvadomis Savivaldybės administracijos komisija tarsi legalizavo ir normalizavo valdininkų nepagarbą piliečiams, net melą. Tai įžvelgė ir A.Bacevičius. „Dabar kiekvienas valdininkas gali savo raštuose meluoti, atsakyti piliečiams nepagarbiai, elgtis atžagariai“, — įvertino komisijos išvadą Tarybos narys.
Ko nenorėjo matyti Savivaldybės administracijos komisija, vertinusi Degaičių seniūno A.Kontrimo elgesį? „Manyčiau, visų pirmiausia ignoravo savivaldos ir demokratijos, viešojo administravimo esmę, valstybės tarnautojų etikos taisykles ir dar daug ką“, — mano A.Bacevičius.
Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnis „Pagrindiniai valstybės tarnybos ir valstybės tarnautojų veiklos etikos principai“ kažkodėl nerūpėjo Savivaldybės administracijos komisijai. O šiame straipsnyje sakoma, kad vienas pagrindinių etikos principų yra: „Pagarba žmogui ir valstybei. Valstybės tarnautojas privalo gerbti žmogų ir pagrindines jo teises bei laisves, Konstituciją, valstybę, jos institucijas ir įstaigas, įstatymus, kitus teisės aktus ir teismų sprendimus.“
Ar tokio turinio raštu Degaičių seniūnas gerbė žmogų, valstybę, Savivaldybę, įstatymus? Įdomu, kodėl komisija neieškojo atsakymo į šį klausimą? A.Bacevičius dėl to turi savo numonę: „Jei Savivaldybės administracijai būtų rūpėjęs Savivaldybės prestižas, o ne „valdininko munduro skalbimas“, būtų tekę skirti A.Kontrimui drausminę nuobaudą. O kaip tai padaryti, kai per praėjusius Savivaldybės tarybos rinkimus A.Kontrimas vietos radijuje gyrė Vytautą Kleivą, Valentiną Bukauską, Saulių Urboną?“.
Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 7 dalis: 7) viešumas. Valstybės tarnautojas privalo užtikrinti priimamų sprendimų ir veiksmų viešumą, pateikti savo sprendimų motyvus, o informaciją gali riboti tik tuo atveju, kai tai būtina svarbiausiais visuomenės interesais.“
Valdininkai nepaiso įstatymų
„Kalvotoji Žemaitija“ paprašė Savivaldybės administracijos pateikti komisijos, tyrusios galimą A.Kontrimo tarnybinį nusižengimą, išvadas. Tačiau Savivaldybės administracija šias išvadas pateikti atsisakė. Mūsų žurnalistė Lina Dijokienė Savivaldybės administracijai pateikė štai šiuos klausimus:
„Prašau savivaldybės administracijos Direktoriaus bei atsakingų savivaldybės specialistų (galbūt Teisės ir administravimo skyriaus bei Kultūros ir turizmo skyriaus vadovų) komentarų šiais klausimais:
1. Ar Degaičių seniūno rašte vartojama leksika ir jos stilistika neperžengia administracinės kalbos ir tarnybinės etikos reikalavimų?
2. Ar Telšių rajono savivaldybės administracijos darbuotojai — seniūnai privalo mokėti parengti ir pareiškėjams pateikti prašomą informaciją etiškai, dalykiška kalba?
3. Ar į Degaičių seniūno kompetencijas įeina pareiga nurodyti, ką ir kaip turėtų veikti Tarybos narys?
4. Ar Degaičių seniūnijos seniūnas yra kompetentingas įvertinti Skurvydiškių piliakalnį kaip kultūros paveldo objektą ir teikti išvadas, jog „tai paprasčiausia kalva“? Ar Degaičių seniūnijos seniūnas turi kompetencijų tinkamai vertinti ir apsaugoti jo žinion pavestus kultūros paveldo objektus?
Prašau informuoti, kokių bus imamasi priemonių, kad panašaus pobūdžio raštai nediskredituotų Telšių rajono savivaldybės administracijos“.
Deja, Telšių rajono savivaldybės administracija nė nesiteikė atsakyti į L.Dijokienės klausimą, taip pažeisdama Visuomenės informavimo įstatymą, jau cituotą valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnį, Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 10 dalį, teigiantį, kad „viešojo administravimo subjekto veikla turi būti vieša, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus“.
Seniūno pozicija
Liepos 4 dieną „Kalvotoji Žemaitija“ paskelbė straipsnį „Degaičių seniūnui — kaltinimai dėl nemokšiškumo“. Tekste cituojama seniūno pozicija: „Kada žmogus pasikėlęs iki ministro, tai vienas dalykas. Deja, jis yra mūsų tarnas. Jis negali seniūnui nurodyti. Direktorius gali seniūnui nurodyti. Kaip jis parašė, taip ir aš parašiau“.
Panašu, Degaičių seniūnas nesuvokia savivaldos prigimties ir principų. Taip, Tarybos nariai, kaip ir valdininkai, privalo tarnauti visuomenei. Tačiau Taryba yra rajono šeimininkė. Per išrinktus Tarybos narius visuomenė realizuoja savo interesus. Ir Tarybos narys turi teisę klausti bei ko nors prašyti bet kurio valdininko, beje, kaip ir bet kuris kitas pilietis. Antra vertus, A.Bacevičiaus rašte nėra nieko nepagarbaus, ko nepasakysi apie A.Kontrimo atsakymą. Trečia: joks valdininkas negali remtis principu „Kaip tu man, taip aš tau“.
Nuotraukoje: A.Bacevičius į Degaičių seniūną A.Kontrimą kreipėsi dėl neprižiūrimo Skurvydiškės piliakalnio ir gavo atsakymą, nederantį valdininko etikai, kuriuo seniūnas parodė savo nekompetenciją ir aplaidumą.