Vaizdo kameromis — prieš atkaklius šiukšlintojus

Seniai nieko nebestebina informaciniai užrašai prie miesto prieigų, kad vaizdas stebimas vaizdo kameromis. Tačiau turbūt dar ne visi Žemaitijos sostinės miestelėnai spėjo įsidėmėti įspėjamuosius užrašus prie daugiabučių namų gyventojams skirtų atliekų konteinerių aikštelių, kur taip pat informuojama, jog vaizdas stebimas vaizdo kameromis. Kam prireikė filmuoti atliekų konteinerių aikšteles? Pasirodo, kad dalis gyventojų, atsikratydami buityje susidarančiomis atliekomis, tai daro netinkamai, pažeisdami nustatytas taisykles.

Lina Dijokienė

Statys daugiau kamerų
Apie kovą su šiukšlintojais pažeidėjais bei kaip čia talkina vaizdo kameros, laikraštis „Kalvotoji Žemaitija“ kalbėjosi su Telšių rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarko užtikrinimo skyriaus vedėju Artūru Stirbiu. Šis patikino, jog kameros — tikrai labai paveiki priemonė. Pasak vedėjo, pagal kameromis užfiksuotus vaizdus ne tik pavyko išaiškinti būrį netinkamai atliekomis atsikratančių telšiškių, keletą iš jų net nubausti, tačiau ir pasisekė sutvarkyti tas vietas, kur vis „išdygdavo“ šiukšlių krūvos. Tiesa, kaip pabrėžė A.Stirbys, jam ir jo vadovaujamo skyriaus darbuotojams svarbiausia, kad telšiškiai, netinkamai tvarkantys savo atliekas, ne būtų nubausti, o atvirkščiai — suprastų tai, ką jie daro netinkamai, ir pakeistų savo elgesį.
Kameros — pasiteisinusi priemonė, tad, A.Stirbio teigimu, bus stengiamasi nupirkti dar daugiau vaizdo kamerų. Dalis jų būtinai atsidurs ir kaimiškosiose seniūnijose, nes ir ten labai daug netinkamai tvarkomų atliekų.

Dažniausi pažeidimai
Nors įvairiose visuomenės nuomonės apklausose pastebima tendencija, kad žmonės vis labiau supranta, kaip svarbu tinkamai rūšiuoti atliekas, tačiau realiame gyvenime ne visada tai daroma. Bene dažniausiai pažeidžiamas Telšių rajono savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklių punktas, kuriuo atliekų turėtojai (kitaip — gyventojai) įpareigojami rūšiuoti komunalines atliekas jų susidarymo vietoje, t.y.  atskirti popierių ir kartoną, stiklą, plastiką, metalą, didžiąsias, žaliąsias, maisto ir virtuvės, buityje susidarančias pavojingas bei elektros ir elektroninės įrangos, statybos ir griovimo atliekas, naudotas padangas ir nemaišyti jų su kitomis atliekomis ar medžiagomis.
Gyventojai, dažnai besipiktinantys augančia atliekų tvarkymo rinkliava, prie daugiabučių namų gyventojams skirtų atliekų konteinerių aikštelių palieka įvairius senus baldus, buitinę techniką, išverčia po remonto likusias atliekas, užuot jas sutvarkę civilizuotai, t.y., nuvežę į atliekų priėmimo aikštelę Gaudikaičiuose. Žinotina, kad antradieniais-šeštadieniais dirbančioje aikštelėje nemokamai priimamos tinkamai išrūšiuotos atliekos, pavyzdžiui, čia galima atvežti medžių genėjimo, įvairius senus rūbus, baldus ar statybines atliekas. Per metus gyventojas čia gali nemokamai priduoti ir keturias automobilines padangas.

Gresia rimtos baudos
Pasak A.Stirbio, kitas minėtų atliekų tvarkymo taisyklių dažniausiai pažeidžiamas punktas yra tas, kai individualių namų ar kolektyvinių sodų savininkai savo atliekas atveža maišais ir krauna į kitiems asmenims priklausančius ar kitiems atliekų turėtojams priskirtus komunalinių atliekų konteinerius (t.y., daugiabučių namų konteinerius). Šita praktika ypač padažnėjo, kai buvo pakeista individualių namų šeimininkams atliekų rinkliava — taupydami šie ėmė atliekomis atsikratyti prie daugiabučių namų.
Paprastai tokie pažeidėjai yra įspėjami. Jei pažeidimai ypač įžūlūs arba pasikartoja, tai baudžiama ir piniginėmis baudomis. Jos nemažos: pirmą kartą baudžiama nuo 30 iki 140 eurų, už pakartotiną nusižengimą galima „užsidirbti“ ir kur kas didesnę baudą: nuo 140 iki 600 eurų.

Visuomenės skauduliai
Viešosios tvarkos užtikrinimo skyriaus vedėjas apgailestavo, kad atliekų tvarkymo taisyklių pažeidimai atskleidžia tam tikras visuomenės socialines problemas. Štai Telšių rajono savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklėse nurodyta, kad atliekų turėtojai negali prie atliekų konteinerių palikti atliekų, kurioms rinkti šie nėra skirti.
Tačiau turbūt ne vienas miestelėnas pastebėjo, kad prie komunalinių atliekų konteinerių kartais gyventojai sudeda maišus su tvarkingais rūbais ar kitais daiktais, dar tinkamais naudotis. A.Stirbys teigė, jog taip daryti tikrai neverta, nes ir skurdžiau gyvenantys vargiai ims prie konteinerių sudėtus rūbus, tačiau netvarka aikštelėje iškart atsiras. Mat asocialų gyvenimo būdą gyvenantys piliečiai, kurie atliekų konteineriuose ieško maisto, parduoti tinkamų depozitinių pakuočių, paprastai tokius maišus suplėšo, o tvarkingai sudėtus rūbus išmėto…
A.Stirbys mano, kad telšiškiai tinkamus dėvėti rūbus ar daiktus turėtų nuvežti į tas organizacijas, kurios tokia parama ir jos skirstymu užsiima.
„Pakeisti žmonių mąstymą nėra greitas dalykas. Tam reikia laiko“,— aiškino Viešosios tvarkos užtikrinimo skyriaus vedėjas, vildamasis, kad Telšių rajono gyventojai ne išsigandę baudų ar gėdos, o sąmoningai — dėl švaresnės aplinkos pakeis savo atliekų tvarkymo įpročius.