Dažnas telšiškis, po rytinio tualeto, dušo ar pusryčių lėkštės išplovimo, nė nesusimąsto, kur nubėga ką tik panaudotas vanduo. Mat apie 95 proc. Žemaitijos sostinės gyventojų gyvena šiuolaikiškai — jų buityje susidarančios nuotekos centralizuotais tinklais patenka ten, kur ir turi — į miesto valymo įrengimus.
Būtina tinklų plėtra
Telšių rajono aplinkos apsaugos specialistai patvirtino, kad Telšių rajone dėl buitinių nuotekų tvarkymo kaimiškose vietovėse kyla nemažai problemų. Didžiausia bėda, kad ne visose gyvenvietėse yra galimybė prisijungti prie centralizuotai tvarkomų nuotekų tinklų. Pavyzdžiui, tokios paslaugos neturi viešvėniškiai, nemaža dalis tryškiečių.
Kita bėda — neatsakingas pačių gyventojų elgesys. Nors nuotekų tvarkymo centralizuotomis nuotekų surinkimo sistemomis paslauga tampa prieinama vis didesniam gyventojų skaičiui, nemažai jų savo nuotekas vis dar tvarko individualiai. Tarp jų pasitaiko, jog septikų šuliniuose specialiai padaro kiaurymių ar išveda vamzdelius, kad nubėgtų skystis ir nereiktų nepigiai mokėti už nuotekų išvežimą. Taip teršiama aplinka, teršalai patenka ne tik į griovius, upelius, bet ir tų pačių gyventojų ar jų kaimynų šulinius, kaupiasi auginamose daržovėse ir pan. Aplinkosaugininkai pažymi, kad pagal aplinkos ministro patvirtintą Nuotekų kaupimo rezervuarų ir septikų įrengimo, eksploatavimo ir kontrolės tvarkos aprašą, tokie gyventojų naudojami įrenginiai privalo būti sandarūs ir talpūs, o jų savininkai turi periodiškai tikrinti jų sandarumą, kad nuotekos, kuriose yra įvairių buitinės chemijos sudedamųjų dalių, nepatektų į aplinką, gruntinius ir paviršinius vandenis. Numoti ranka į šiuos reikalavimus nederėtų, nes pagal naująjį Administracinių nusižengimų kodeksą, aplinkos teršimas nuotekomis gyventojui gali atsieiti nuo 60 iki 3000 Eur.
Ir pigiau, ir patogiau
UAB „Telšių vandenys“ generalinis direktorius Alvydas Jasevičius teigia, kad be geriamojo vandens tiekimo, nuotekų surinkimas ir valymas yra labai svarbi jo vadovaujamos įmonės darbo sritis — eksploatuojama 14 nuotekų valyklų, 124 nuotekų kėlyklų ir 212,9 km nuotekų tinklų. Per keliolika pastarųjų metų nuotekų tvarkymas Telšių mieste ir rajone gerokai pasikeitė. Pavyzdžiui, Telšiuose beveik 95 proc. gyventojų turi galimybę naudotis centralizuotais nuotekų tvarkymo tinklais. Telšių rajone situacija, žinoma, yra prastesnė, tačiau ir čia investuojama nemažai lėšų: nuo 2004 m., kai prasidėjo Europos Sąjungos finansinė parama šiai sričiai, buvo įgyvendinta keletas nuotekų tinklų plėtros projektų — Telšių mieste ir Telšių rajone: Varniuose, Gintaluose, Ožtakiuose, Luokėje, Džiuginėnuose, Nevarėnuose, Ryškėnuose, Degaičiuose buvo pakloti vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklai ir sudaryta galimybė gyventojams prisijungti prie centralizuotos miesto vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemos arba esamiems vartotojams persijungti prie naujai paklotų tinklų. Iš viso prie nuotekų tinklų per šį laiką prisijungė 3956 gyventojai, gyvenantys 1521 būste.
Pasak direktoriaus, prisijungusieji dėl nuotekų tvarkymo nebeturi jokių rūpesčių: jiems nebereikia nerimauti dėl nuotekų talpyklų būklės, susikaupusių nuotekų išvežimo, be to, taip mažiau teršiama gamta. Jie netgi sutaupo, mat UAB „Telšių vandenys“ įkainis už nuotekų surinkimą į centralizuotą tinklą yra 0,83 Eur už vieną kub. m, o tokio pat kiekio nuotekų išsiurbimas iš duobės su asenizacine mašina kainuoja apie 7,45 Eur.
Išeitis — griežta kontrolė?
Kodėl ne visi gyventojai, net ir turintys galimybę prisijungti prie centralizuotai tvarkomų nuotekų tinklų, to nedaro? UAB „Telšių vandenys“ generalinis direktorius vardija per daugelį metų praktikos išryškėjusias priežastis. Pirmiausia, gyvenvietėse yra dalis namų, kur tiesiog nebėra kam jungtis: savininkai arba mirę, arba emigravę, o jų būstai palikti likimo valiai. Antra priežastis — socialiai labai skaudi. Kaimuose nemažai vienišų, apleistų, senyvo amžiaus žmonių, kurie neturi nei pinigų, nei jėgų ką nors keisti. „Kai kurie žmonės gyvena taip, kad net sunku nupasakoti: name (kartais tai tiesiog sukrypęs trobesys) ne tik įvesto vandens, apskritai net rūsio, jokios santechnikos nėra. Kur jau ten nuotekų vamzdį vesti…“,— apgailestaudamas kalbėjo A.Jasevičius.
Trečia dalis gyventojų jau turi įsirengę individualius valymo įrenginius, liaudyje populiariai traideniais vadinamus. Vis dėl UAB „Telšių vandenų“ direktorius sakė turįs įtarimų, jog ne visi šių įrenginių savininkai juos tinkamai eksploatuoja. Tačiau daugiausia problemų, anot pašnekovo, sudaro ta gyventojų dalis, kurie, net ir turėdami sąlygas, neprisijungia prie nuotekų tinklų.
„Štai viename Varnių seniūnijos kaime gyventojai mane aršiai įtikinėjo, jog visi tvarkingai yra sudarę sutartis su nuotekų vežėjais ir reguliariai jas išveža. Kai patikrinome, paaiškėjo, kad per metus iš viso to kaimo atvežta vos dešimt kubinių metrų nuotekų. Kai išgirdo šiuos skaičius, gyventojai nutilo ir pamažu ėmė jungtis prie tinklų“, — aplinkybes, kaip tenka įkalbinėti gyventojus civilizuotai tvarkyti nuotekas, atskleidė direktorius.
Ką daryti, kad nuotekų tvarkymas būtų draugiškas gamtai? A.Jasevičiaus nuomone, čia turėtų griežtesnės kontrolės ir galbūt net baudų imtis aplinkosaugininkai. „Pagal tą kiekį, kokį mums valyti atveža buitinių nuotekų vežėjai, galime drąsiai teigti, kad didžioji dalis individualiai tvarkomų nuotekų yra išleidžiama į aplinką“,— apgailestaudamas kalbėjo pašnekovas.