Pas merą Petrą Kuiziną lankėsi Lenkijos mokslininkas Janas Tadeušas Sklodovskis, lydimas muziejininko Antano Ivinskio. Vizito tikslas — aptarti brolių Narutavičių atminimo pagerbimą ir įamžinimą, artėjant Lenkijos bei Lietuvos valstybių nepriklausomybės šimtmečiams.
Alvydas Ivoncius
Įamžins atminimo lenta
J.Sklodovskis sakė tyrinėjantis Žemaitijos istoriją. Mokslininkas 2013 metais išleido knygą apie Žemaitijos kapines „Žemaitijos kapinės. Lenkiški pėdsakai abiejų tautų istorijoje“. Knyga išleista lenkų ir lietuvių kalbomis. Vieną jos egzempliorių svečias padovanojo merui. Pabrėždamas kultūros, kaip tautas vienijančio faktoriaus reikšmę, J.T.Sklodovskis sakė, kad artėjantys 2018 metai bus svarbūs abiem tautoms — lenkų ir lietuvių. Tais metais abi tautos paskelbė savo valstybių nepriklausomybes. Kita vertus, istoriškai ir kultūriškai lenkai bei lietuviai tampriai susiję.
Svečias pasiūlė, be kita ko, paminėti abiem valstybėms svarbius nepriklausomybės įvykius, pagerbiant ir įamžinant brolių Narutavičių atminimą. Vienas jų — Gabrielius — buvo pirmasis nepriklausomos Lenkijos prezidentas, kitas — Stanislovas — Vasario 16-osios akto signataras. Abu broliai gimė Telšiuose.
J.T.Sklodovskis paragino paruošti renginius Narutavičiams pagerbti Plungės ir Telšių rajonuose. Tuo tikslu jis kartu su A.Ivinskiu susitiko ir su Plungės meru. Tokia iniciatyva iškelta Lenkijoje ir ją finansuotų šios valstybės Senatas. Per Narutavičių atminimo įamžinimą sykiu būtų atskleistas ir abiejų tautų kelias į Nepriklausomybę. Svečias mano, kad itin svarbu šiuo projektu sudominti jaunimą. Būtų rengiami koncertai, kuriuose skambėtų lenkų ir lietuvių kompozitorių kūriniai, organizuojamos išvykos po su Narutavičiais susijusias vietas. J.T.Sklodovskis pranešė malonią žinią: Lenkijos Senatas finansuotų Narutavičiams skirtos memorialinės lentos sukūrimą ir pagaminimą. Kūrinys būtų perduotas Telšiams. Belieka sutarti, kurioje vietoje reikėtų šią lentą pritvirtinti.
Meras pažadėjo bendradarbiauti
Meras sakė pritariantis J.T.Sklodovskio iniciatyvai ir mielai bendradarbiaus. Pasak P.Kuizino, Telšiuose jau anksčiau įvyko Narutavičiams atminti skirta mokslinė konferencija. O ir pati Savivaldybė planavo brolių atminimą įamžinti. Mero potvarkiu sudaryta komisija iki spalio pabaigos turi parengti Lietuvos nepriklausomybės šimtmečio minėjimo planą. Į jį būtų galima įtraukti Narutavičiams atminti skirtus renginius.
Privertė ištaisyti klaidą
J.T.Sklodovskis papasakojo ir apie nutikimą Varšuvoje. Lenkijos sostinėje yra Gabrieliaus Narutavičiaus vardu pavadinta aikštė bei paminklas jam. Memorialiniame įraše paminėti ir Telšiai, tačiau vietovardis įrašytas su viena klaida. J.T.Sklodovskis kreipėsi į merą, reikalaudamas tą klaidą ištaisyti. Tačiau buvo sutiktas atsainiai: esą kas tą klaidą pastebės, juk visi pralekia pro tą paminklą. „Ne pralekiantiems tas įrašas, o sustojantiems ir skaitantiems yra skirtas. Tiems, kurie nori žinoti“,— pareiškė mokslininkas ir įspėjo Varšuvos merą: lankysis pas jį tol, kol klaida bus ištaisyta. O padaryti tai nepaprasta — įrašas buvo iškaltas akmeninėje plokštėje. Taigi ją teko perdaryti vien dėl klaidos Telšių pavadinime.
Iškilūs broliai
„Kalvotoji Žemaitija“ primena glaustą informaciją apie Narutavičius. Gabrielius Narutavičius gimė 1865 metų kovo 17 dieną Telšiuose, žemaičių bajoro, 1863 metų sukilimo dalyvio Jono Narutavičiaus ir jo trečiosios žmonos Viktorijos Ščepovskaitės šeimoje. Jo brolis Stanislovas gimė taip pat Telšiuose, abu mokėsi Liepojos gimnazijoje, studijavo Peterburge. Dėl asmeninių bei politinių aplinkybių G.Narutavičius įsikūrė Šveicarijoje, gavo jos pilietybę.
G.Narutavičius garsėjo kaip gabus inžinierius, ypač elektrifikacijos srityje. Tapo profesoriumi. 1919 metų vasarą G.Narutavičius, gavęs Lenkijos vyriausybės kvietimą atvykti į Varšuvą, aktyviai įsitraukė į nepriklausomos valstybės kūrimą. 1920 metais G.Narutavičius tapo viešųjų darbų ministru. 1922 metų gruodžio 9 dieną mėnesį Lenkijos Seimas po permainingų rinkimų jį išrinko Lenkijos Respublikos prezidentu, kuo itin nepatenkinti buvo dešinieji. Prezidentu G.Narutavičius buvo inauguruotas gruodžio 11 dieną. O jau gruodžio 16 dieną dailės parodoje lenkų nacionalistas pistoleto šūviais jį mirtinai sužeidė. Pirmasis Lenkijos prezidentas labai iškilmingai ir pagarbiai buvo palaidotas Varšuvos Šv. Jono katedros kriptoje.
Stanislovas Narutavičius gimė 1862 metų rugsėjo 2 dieną Telšiuose, mirė 1932 metų gruodžio 31 dieną Kaune. Studijuodamas Peterburgo universitete teisę, iš mokyklos buvo pašalintas už priklausymą slaptai organizacijai. Teisės studijas tęsė Kijevo Šv. Vladimiro universitete. Nuo 1887 m. gyveno Varšuvoje, dirbo apskrities teisme, vėliau ėmėsi žurnalistinės ir leidybinės veiklos. Su lenkų socialdemokratu, mokslininku L.Krzyvickiu 1890 metais leido laikraštį „Tygodnik powszechny“. 1904 metais įsikūrė Brėvikių dvare. Iki 1908 metų vertėsi advokato praktika, laisvalaikį skyrė kultūriniam ir visuomeniniam darbui. 1905 metais įsteigė „Alsėdžių respubliką“. Telšių apskrities bajorai jį išrinko atstovu į kuriamą Kauno gubernijos savivaldos instituciją — zemstvą. 1905 metais gruodžio 4-5 dienomis dalyvavo Didžiajame Vilniaus Seime. 1915 metais Kaune įsteigė teismą, kuriame buvo vartojama tik lietuvių kalba. 1917 metais išrinktas į Vilniaus konferencijos organizacinį komitetą, konferencijoje išrinktas į Lietuvos Tarybą. 1918 metų Vasario 16-osios Lietuvos nepriklausomybės akto signataras. Darbą Taryboje baigė 1918 metų liepos 13 dieną. Grįžęs į Brėvikius, ūkininkavo savo dvare. 1932 metų gruodžio 31 dieną nusišovė Kaune, palaidotas Alsėdžių kapinėse.
Telšių švietimo raidai didelę reikšmę turėjo Stanislovo Narutavičiaus žmonos Joanos veikla. Ji gimė 1868 metais bajorų Bilevičių šeimoje. Joana pagal tėvo liniją buvo įžymaus Lenkijos politinio veikėjo Juzefo Pilsudskio pirmos eilės pusseserė. J.Bilevičiūtė buvo pirmoji Lietuvos moteris, įgijusi aukštąjį išsilavinimą — Ciuriche. Kartu su vyru gyveno Brėvikiuose, dirbo mokytoja. Telšiuose įsteigė privačią mergaičių progimnaziją. Nuo 1926 metų gyveno ir dirbo Kaune, po vyro mirties grįžo į Brėvikius. 1945 metais persikėlė į Varšuvą, kurioje 1948 metais mirė.
Janas Tadeušas Sklodovskis
Perspausdiname informaciją, kurią mums pateikė A.Ivinskis apie lenkų mokslininką. Janas Tadeušas Sklodovskis — Varšuvos universiteto humanitarinių mokslų daktaras, fotografas, rašytojas, keliautojas, rytinių buvusios Žečpospolitos žemių tyrinėtojas.
Meno istorikų sąjungos narys, Paminklų priežiūros bendrijos Seinuose ir Lenkų menininkų fotografų sąjungos narys. Bendradarbiauja su Istorijos institutu ir Lenkijos mokslų akademijos Meno institutu, Kultūros ir nacionalinio paveldo ministerija, Nepriklausomybės muziejumi bei Susitikimų su istorija namais Varšuvoje. Vyko į daugiau nei 60 ekspedicijų po Lietuvą, Latviją, Slovakiją ir Ukrainą. Dalyvauja ir rašo pranešimus tarptautiniams kongresams „Senosios Žečpospolitos daugiakultūrinio paveldo tyrimų būsena“.
2009 m. apdovanotas medaliu „Nusipelnęs Lenkijos kultūrai“. Istorijos tema išleido knygų, parašė daug straipsnių.