Telšių miškininkų regioninis padalinys — didžiausias Respublikoje

VĮ Valstybinių miškų urėdijos Telšių regioninio padalinio vadovas Romualdas Zebčiukas.

Nuo šių metų sausio 1-osios, sujungus VĮ Valstybinių miškų urėdijos Rietavo regioninį padalinį su Telšių regioniniu padaliniu, pastarasis pagal valstybinės reikšmės miškų plotą tapo didžiausiu padaliniu Lietuvoje.

Algirdas Dačkevičius

Šiuo metu Telšių regioninio padalinio, kuriam vadovauja Romualdas Zebčiukas, valstybinių miškų plotas sudaro apie 60 tūkst. hektarų, tačiau daug didesnis privačių ir kitos nuosavybės miškų plotas, apimantis apie 95 tūkst. hektarų. Procentine išraiška regioninio padalinio valstybiniai miškai sudaro apie 38 proc., o privatūs ir kitos nuosavybės — apie 62 proc. Tai įtakoja didelę konkurenciją tarp privačių ir valstybinių miškų savininkų, samdant rangovines įmones. Vadinasi, ir šiais metais regioniniam padaliniui teks savo mechanizmais maksimaliai didinti atliekamų darbų dalį.
Regioniniame padalinyje vyraujančios medžių rūšys — eglės ir pušys. Iš viso eglynai užima per 25 tūkst., o pušynai — apie 9,5 tūkst. hektarų. Toliau seka beržynai, juodalksniai, baltalksniai ir kitų rūšių medžiai.
R.Zebčiukas pasidžiaugė gera regioninio padalinio technikos baze.
Šiuo metu naudojamos 4 medvežės, efektyviai dirba viena moderni medkirtė, kuriai į pagalbą ateityje turėtų ateiti ir naujai nupirkta antra, mediena vežama penkiais medienvežiais. Taip pat turima traktorių, dirvos ruošimo padargų ir įvairių mechanizmų gamtotvarkos projektams tvarkyti. Greta kitų darbų miškininkams reikia nušienauti apie 200 ha natūralių pievų, o pašaras keliauja žolėdžiams į Žvėrinčių.
Po susijungimo padaugėjo ir girininkijų. Dabar jų regioninime padalinyje — 16. Gamybos organizavimo padalinys bus ne tik Telšiuose, bet ir Rietave. Toliau savo veiklą vystys medelynas, įvertintas tarp perspektyvių medelynų. Jis įsikūręs 47 ha, o 38 ha iš jų laistomi. Medelynas toliau bus modernizuojamas — jame atsiras šiltnamių ir kitokių naujovių. Pagal Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro filialo Miškų instituto parengtą Medelyno pertvarkymo priemonių planą bus diegiamos inovatyvios sodmenų išauginimo technologijos. Toliau veiks ir Žvėrinčius, tapęs struktūrine Ubiškės girininkijos dalimi.
Didelis iššūkis miškininkams — valstybinės reikšmės miškuose kelių priežiūra, nes reikės prižiūrėti net per 1100 kilometrų kelių — Telšių ir Rietavo pusėse, o teks verstis su ne per daugiausiai technikos.
Tarp 26 mūsų šalies regioninių padalinių telšiškiai yra pirmajame dešimtuke ir pagal būsimas metines kirtimų apimtis, užimdami 6-ąją vietą. Per šiuos metus numatoma paruošti apie 180 tūkst. kub. m medienos. Tačiau miškininkai ne tik kerta, bet ir puoselėja mišką.
Pasak R.Zebčiuko, norint, kad valstybiniai miškai duotų kuo didesnę ekonominę naudą, juose būtina racionaliai šeimininkauti. Todėl ir šiais metais, be pagrindinio naudojimo, tarpinių ir retinimo kirtimų, numatomi ir kiti miškui svarbūs darbai: jaunuolynų ugdymas — 674 ha, želdinių ir žėlinių priežiūra — 805 ha, miškų atkūrimas (želdinimas ir žėlinimas) — 543 ha. Medelyne numatoma išauginti 1100-1300 tūkst. vienetų sodmenų, kurie toliau suvešės valstybiniuose ir privačiuose miškuose.
Regioniniame padalinyje net 35 proc., arba daugiau kaip 20 tūkst. ha, sudaro saugomos teritorijos. Jam priklauso Žemaitijos nacionalinis parkas, Varnių regioninis parkas, Salantų regioninio parko dalis, 34 valstybės ir savivaldybių draustiniai, du valstybiniai biosferos poligonai ir kitos saugomos teritorijos. Už šios statistikos slypi didžiulis miškininkų indėlis, kad saugomose teritorijose būtų atitinkamai elgiamasi ir nepažeidinėjama nustatyta tvarka.
O kur dar rekreaciniai objektai! Telšiškiai pavasariop galės vaikštinėti ar važinėti dviračiais pažintiniais takais, sujungusiais Germanto ir Ilgio ežerus. Kiek čia laukia įdomybių, ypač iš tolėliau atvykstančių svečių ar turistinių grupių. Netoli miesto atsirandanti atokvėpio zona, Žemaitijos sostinei suteiks dar didesnio patrauklumo.
Regioniniame padalinyje darbuojasi 130 darbuotojų, iš jų 65 specialistai. Ateityje jų turėtų būti 73. Pasak R.Zebčiuko, su miško darbininkais nėra lengva. Ypač trūksta pjūklininkų, dirbančių su krūmapjovėmis ir grandininiais pjūklais. Tačiau telšiškių miškininkų vadovas kupinas optimizmo, tuo labiau, kad gali pasidžiaugti ir telšiškių, ir rietaviškių, kurie nuo šių metų pradžios tapo viena šeima, profesionalumu ir ryžtu bei susiklausymu darbuotis naujomis sąlygomis. Tai jau įrodė praėjusieji nelengvi metai.

1 Komentaras

Komentarai nepriimami.