Pasižvalgyti po žydų genocido aukų įamžinimo vietas paskatino Telšių Žemaitės gimnazijos istorijos mokytoja Aina Šiaulytė, su kuria laikraštis „Kalvotoji Žemaitija“ leidosi į nedidelę kelionę.
Lina Dijokienė
Aktuali tema
Mokytoja pasakojo, jog atkreipti dėmesį į Lietuvos žydų genocido aukų žūties vietas, jų ženklinimą paskatino dar birželio mėnesį kartu su Žemaitės gimnazijos moksleiviais pradėtas projektas — pirmiausia juo buvo siekiama aplankyti Holokausto aukų vietas Telšių rajone.
Belankant, o svarbiausia beieškant tų vietų, ir aptikta pora problemų, su kuriomis pašnekovė teigė norinti pasidalinti ir su plačiąja visuomene. Juolab kad dar visai neseniai Lietuvoje prasidėjo gana audringos diskusijos dėl įvairių atminimo lentų, istorinių asmenybių įamžinimo ir pan.
Nuoroda — į niekur
Pirmiausia kelionę pradedame nuo artimiausios vietos — žydų genocido vietos Telšiuose. Pakeleivė sako girdėjusi, jog žmonės tą vietą vadinantys labai paprastai — „kažkur už „Žemaitijos pieno“.
Iš Sedos gatvės, pasukus į dabar intensyviai remontuojamą Pramonės gatvę, už degalinės randame specialų kelio ženklą. Jis rodo kryptį lauko keliuko link. Tačiau šis keliukas netrukus įsiremia į neseniai pastatytą gamyklą — tvora aptvertą pastatą. Taigi, sekant ta nuoroda, vargiai pavyktų surasti žydų genocido vietą.
Daugiau skaitykite „Kalvotojoje Žemaitijoje“ Nr. 66 (10178)