Ne kartą rašėme, kad Telšių rajono savivaldybėje kartais konkurso sąlygos tarsi pritaikytos konkrečiam asmeniui ar parengtos taip, kad būtų kuo mažiau dalyvių. Štai ir naujas įvykis — konkursas Savivaldybės įmonės „Telšių butų ūkis“ direktoriaus pavaduotojo pareigoms užimti. Anksčiau ūkine veikla užsiimančios įmonės direktoriui Adomui Domarkui kuo puikiausiai pavaduotoju tiko dizaineris, o dabar prireikė… „gamtininko“.
Alvydas Ivoncius
Anksčiau specifinių sąlygų nereikėjo
Tapęs įmonės direktoriumi A.Domarkas rado vieną pavaduotojo etatą. Šias pareigas ėjo buvęs įmonės direktorius Artūras Liauzginas. A.Domarkas pareiškė, kad jam reikia dar vieno pavaduotojo etato: neva darbų yra daug, naujam pavaduotojui bus ką veikti. A.Liauzginas paliko pavaduotojo pareigas, bet A.Domarkas nesiskubino ko nors kito įdarbinti. Atvirkščiai: ėmė ir pareiškė, kad užtenka vieno pavaduotojo — Tomo Lekavičiaus. Keisti vingiai: įtikinėjo esą reikia dviejų pavaduotojo etatų, o paskui įrodinėjo, kad užtenka vieno.
Savivaldybės tarybos narys T.Lekavičius atsisakė šios įmonės direktoriaus pavaduotojo pareigų, kadangi jas buvo sunku suderinti su Tarybos nario statusu. Mat Tarybos nariais negali būti Savivaldybei pavaldžių įmonių ir įstaigų vadovai. Susirgus ar atostogaujant įmonės direktoriui Adomui Domarkui, laikinai vadovauti būtų tekę T.Lekavičiui. Sykį taip jau ir nutiko. Susirgus ir atostogaujant A.Domarkui, vietoje jo turėjo įmonei vadovauti T.Lekavičius. Bet šis raštu atsisakė tai daryti. Kurioziška situacija: direktorius turi pavaduotoją, kuris nenori jo pavaduoti ligos ar atostogų metu.
T.Lekavičius baiminosi turėti nemalonumų, dirbdamas vietoje A.Domarko. Mat kas nors galėjo kreiptis į Vyriausiąją rinkimų komisiją. „Kalvotajai Žemaitijai“ T.Lekavičius sakė, kad geriau atsisakytų direktoriaus pavaduotojo pareigų nei Tarybos nario mandato. T.Lekavičius „Telšių butų ūkio“ direktoriaus pavaduotoju tapo, kai, kaip Savivaldybės tarybos narys, priklausė valdančiajai koalicijai. Buvo paskelbtas konkursas, kurį jis ir laimėjo. Tačiau konkursą skelbė pati įmonė, iš jos darbuotojų buvo sudaryta komisija. Todėl negalime išvengti abejonių dėl konkurso objektyvumo.
T.Lekavičius yra baigęs dailės studijas. Tokio išsilavinimo tapti ūkine veikla užsiimančios įmonės direktoriaus pavaduotoju pakako, nes konkurso sąlygose nebuvo prirašyta specifinių reikalavimų. Įrašyta vien tai, kad pavaduotojas privalo šį bei tą išmanyti, turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir vairuotojo pažymėjimą. Pagal šį darbo skelbimą, pretenduoti į pareigas galėjo visi, turintys aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir vairuotojo pažymėjimą. Nereikalauta darbo patirties, kokių nors atestatų. Žodžiu, skelbimas buvo itin liberalus.
Skelbime pareigos aprašytos gana aptakiai: pavaduotojas organizuoja įmonės padalinių darbą; užtikrina, kad būtų pasiekti planuose numatyti rezultatai, užtikrina įmonės įsipareigojimų laikymąsi bei panašiai. Pavaduotojo pareigų aprašyme nėra nieko labai specifinio.
Netrukus davė priedą
Matyt, todėl konkurse pageidavo dalyvauti aštuoni pretendentai. Bet, kaip minėta, laimėjo Savivaldybės tarybos valdančiosios koalicijos narys T.Lekavičius. Jį A.Domarkas į pareigas paskyrė 2020 metų birželio 3 dienos savo įsakymu. O jau tų pačių metų rugsėjo 2 dienos įsakymu T.Lekavičiui paskyrė pareiginės algos 30 procentų dydžio priedą už neva „indėlį įmonės veiklos užduočių ir pasiekimo ir gerinimo srityje“. T.Lekavičiaus pareiginės algos koeficientas buvo 10,8. Taigi alga — 1 tūkst. 911 eurų ir plius dar 573 eurai priedo.
Prireikė „gamtininko“
Šių metų spalio 13 dieną buvo paskelbtas konkursas dėl naujo pavaduotojo. Iš karto reikia pasakyti, kad pagal šio konkurso sąlygas T.Lekavičius ir apskritai nė vienas Savivaldybės tarybos narys nebūtų galėjęs pretenduoti į pareigas. Tačiau konkurso sąlygų negalime vertinti kaip užkardos partiniam protekcionizmui. Atvirkščiai: galime vertinti kaip dar vieno partinio protekcionizmo atvejį, ir štai kodėl. Konkurso skelbime reikalaujama turėti aukštąjį gamtos mokslų srities išsilavinimą. Įdomu: „Telšių butų ūkiui“ kažkodėl prireikė „gamtininko“.
Daugiau skaitykite „Kalvotojoje Žemaitijoje“ Nr. 87 (10399)
Neužilgo tas tipelis pasakos, kad per renovaciją ištrypia žolę, todėl reikia gamtininko, kitaip niekaip. Kažin ar miestiečiai kada išsirinks savo miestui atstovaujančius žmones išspirdami esamus?