Aiman, troškus bedarbio gyvenimas. Tą savo kailiu pajuto Žandaras, kai Tomukas Socialdemokratas išlupo jam iš po užpakalio Telšių savivaldovybės maršalkos kėdę ir ištraukė iš iždo skrynios baisiai į save riestus nagus. O kaip gera buvo: sultonu ir caru jautėsi Žandaras, ne tik algelė, o ir atkatai, pakišos byrėjo į maišus maišelius. O kur dar, taip sakant, maršalkos rezervinis fondas, kur tokie reprezentaciniai pinigėliai, už kuriuos jis savo Pelenei sukneles, batelius, visokias dovanėles, netgi tortus ir gėlės pirko. Visa prapuolė, tik ant lauko pliko vargana pensija liko.
Kartą Telšių kunigaikštijos seimelyje kaži kokius rimtus reikalus svarstė. Suirzęs Žandaras sumurmėjo: „Ką čia sumanėt, čia jums ne mergaičių kolegija“. O pačioje posėdžio pabaigoje Garsusis architektas virkavo esą žlunga Telšių kunigaikštystė, Menų fakultetas vos gaivalėjasi, o žynių mokykla — pustuštė. O kokį startą Telšiai turėjo aukštajam mokslui!
Daugiau skaitykite „Kalvotojoje Žemaitijoje“ Nr. 91 (10403)