Rašėme, kad Savivaldybė užsigeidė gana mistiško reikalo — investicijų pritraukimo studijos. Tai rodo, kad mūsų politinis „elitas“, kaskart prieš rinkimus žadantis vežimais „parvežti“ investicijų, nė nenutuokė, kaip tai reikėtų padaryti. Todėl dabar sugalvojo: tegul kas nors parengia studiją, pateikia stebuklingus „receptus“, ir gal investicijos milijonais plūstelės į mūsų rajoną. Kol kas parengti tokios studijos metmenys, kurie pristatyti Tarybos nariams, nė kiek nepanašūs į vietinės valdžios geidžiamą stebuklingą investicijų pritraukimo lazdelę.
Alvydas Ivoncius
Kreipėsi vos keturi investuotojai
Kaip ir dera kiekvienai tokiai ar panašiai studijai, jos rengimas susideda iš etapų: Telšių rajono investicinės aplinkos analizė; esamų ir potencialių investuotojų poreikių vertinimas; investicijų pritraukimo į investicinius žemės sklypus bei pastatus gairių parengimas; išvados ir rekomendacijos.
Matyt, tos rekomendacijos ir turėtų būti stebuklinga lazdelė. Tačiau kol kas tyčia ar ne, studijos rengėjai įrodė, kad Telšiai investuotojams gana nepatrauklūs.
Vertindami investicinę aplinką, studijos rengėjai pateikia informaciją, kad Savivaldybės administracijoje už investicijų pritraukimą yra atsakingas Strateginio planavimo ir investicijų skyrius. Tiesa, toje „analizėje“ nėra analizės, kiek, kada ir kokių investicijų šis skyrius pritraukė. Toliau aptariami žemės ir nekilnojamojo turto mokesčiai, priklausantys nuo Savivaldybės tarybos valios. Esą regione šie mokesčiai vieni mažiausių. Rašoma, kad „Iš viso vidutiniškai 2016-2021 metais Telšių r. sav. per metus suteikė 4,38 tūkst. eurų mokesčių lengvatų“. Lyg ir aiškiai mažoka suma. Bet kažkodėl tuoj pat teigiama, kad vien 2018 metais suteikta lengvatų už 8 tūkst. eurų. Išvardijami dėl lengvatų priimti Savivaldybės tarybos sprendimai.
Pateikiama informacija, kad Savivaldybė kasmet skiria pinigų smulkiam ir vidutiniam verslui skatinti. Pasirodo, daugiausia pinigų skiriama palūkanoms kompensuoti.
Įdomi informacija apie tai, kaip rajono vadovai „veža“, „pritraukia“ investicijas. Štai 2019-2022 metais į Savivaldybę kreipėsi vos keturi investuotojai — du iš Lietuvos, vienas iš Kazachstano ir vienas iš Danijos. Vis tik rezultatas nelabai koks: buvusių kareivinių teritorijoje statomas logistikos sandėlis.
Studijoje pateikiama informacija, kad pagal VšĮ „Investuok Lietuvoje“ veiklos ataskaitas už 2014-2020 metus, minėtu laikotarpiu į Telšių rajono savivaldybę nebuvo pritrauktas nė vienas užsienio investuotojas. Beje, Vakarų Lietuvoje užsienio investuotojų neturėjo tik Telšių ir Šilalės rajonai.
Studijoje rašoma, kad neva verslu rūpinasi viešosios įstaigos „Žemaitijos verslo centras“ ir „Telšių menų inkubatorius“. Tačiau šios įstaigos tarsi „viešbučiai“ — nuomoja patalpas ir didesnės įtakos nei vietos verslui, o tuo labiau naujoms investicijoms, neturi.
Siūlo teritoriją ne fabrikams, o „kioskams“
Studijos rengėjai pastebėjo, kad informacija investuotojams Savivaldybė nelabai rūpinasi: „Telšių rajono savivaldybės interneto svetainėje nėra tikslinės informacijos investuotojams — pavyzdžiui, apie laisvus žemės sklypus ar pastatus, tinkamus investuoti, Telšių mieste ar rajone, apie žmogiškuosius išteklius, kurie gali tapti tinkama darbo jėga ir panašiai“. O tokia informacija skelbiama kai kurių kitų savivaldybių svetainėse, pavyzdžiui, Akmenės, Utenos.
Daugiau skaitykite „Kalvotojoje Žemaitijoje“ Nr. 69 (10480)
Kaip sakoma, Telšių vaikelis kvailesnis už Plungės veršelį.
aš irgi noriu tokio šalmo