Vyriausiasis valdoviukas Husaras kietai laikosi įsikibęs principo: kuo mažiau dirbsi, tuo mažiau prisidirbsi. Mat anas perkando: kad ir ką valdoviukai darytų, vis vien tiek prisidirba, kad nosį raukiantis dvokas po visą kunigaikštiją pasklinda. Ir, aišku, anų prisidirbimus, net apšlakstytus brangiausiais kvepalais, užuodžia B.Acevičius. Tas turi uoslę ir iltis kaip vilko. Baugu valdoviukams.
Nu, kartais vis tiek užgriūna tokie reikalai, be kurių — nė krust. Husaras, kaip sakoma, tokiems atvejams susikūrė savo strategiją ir taktiką: kepa vieną po kitos visokiausias komisijas. Jei kas, jas galės apkaltinti prisidirbus ir smarkiai orą Telšių kunigaikštijoje pagadinus. O vadovauti toms komisijoms paskiria Mantuką Veselę. Nėr čia ko jam tuščiai krėsle čirškauti ir trupinių tykoti.
Daugiau skaitykite „Kalvotojoje Žemaitijoje“ Nr. 77 (10488)