Kristina Būtienė – Mokytoja šviesa

Lrytas.lt pristatė projektą „Lietuvos mokytojas 2023“, kuriuo norima įvertinti ir paskatinti mokytojus, keičiančius ne tik mokinių ateitį, bet ir šalies švietimo veidą. Taip pat – padrąsinti jaunus žmones rinktis mokytojo profesiją, o dabartiniams mokytojams patvirtinti, kad jų įdėtas darbas ir atsidavimas turi išskirtinę prasmę bei yra vertinamas. Lrytas.lt specialiai sukurtame puslapyje skelbiamos gerosios mokytojų darbo patirtys, švietimo lyderių istorijos, žinomų žmonių prisiminimai apie mokytojus, o svarbiausia – renkami laureatai aštuoniose kategorijose. Siūlyti kandidatus ir balsuoti už mokytojus lrytas.lt rinkimuose galima iki vasario 22 dienos. Susumavus skaitytojų ir vertinimo komisijos balsus, aštuoni mokytojai bus apdovanoti kovo 1 dieną. Registruoti galite šiame puslapyje: Lietuvos mokytojas 2023.
„Kalvotoji Žemaitija“ baigia rašinių ciklą apie mūsų rajono švietimo įstaigų siūlomus kandidatus geriausiam Lietuvos pedagogo titului laimėti.

„Tai mokytoja – šviesa. Kuri veda į priekį ir kartu drąsina. Ne tik leidžia ugdytiniui klysti, bet ir skatina išbandyti tai, kas nežinoma. Mokytoja, kuria didžiuojasi jos mokiniai, tai autoritetas. Mokytoja, vaikams ugdanti naujoves, labai įdomiai vaikams perteikianti žinias apie dėstomus dalykus“, – pristatydami Telšių Vincento Borisevičiaus gimnazijos pradinių klasių mokytoją Kristiną Būtienę, sako ją kandidate į geriausio mokytojo titulą iškėlusi bendruomenė.
Kristina Būtienė – telšiškė, dviejų dukrų mama ir žmona, laisvalaikiu skaitanti knygas, keliaujanti, žaidžianti lauko tenisą ir dainuojanti Telšių kultūros centro dainų ir šokių ansamblyje „Mastis“ bei giedanti Telšių Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios chore „Totus tuus“.
Paklausta, kas paskatino rinktis pedagogo profesiją, moteris prisiminė vaikystę: „Kiek save atsimenu, visada dainuodavau ir vaidindavau. Pati kurdavau pasirodymus. Ryškus vaikystės prisiminimas, kai belaukiant ir nuobodžiaujant vėluojančio koncerto, „groju“ plačiais tuomečio Kultūros centro laiptų turėklais. Taip atėjau į muzikos mokyklą, pas fortepijono mokytoją T.Bumblauskienę, kuri buvo griežta, tačiau labai atsakinga ir dėmesinga kiekvienam mokiniui. Su pavydu žiūrėjau į muzikos mokykloje dirbančias jaunutes mokytojas. Ir… panorau tapti muzikos mokytoja! Tada prasidėjo dešimties metų studijos Panevėžyje ir Šiauliuose. Bestudijuojant magistrą, dirbau muzikos mokytoja Šiaulių Juliaus Janonio gimnazijoje, Šiaulių muzikos mokykloje „Dagilėlis“, Šiaulių Simono Daukanto gimnazijoje. Likimas ar Dievo valia lėmė grįžti į gimtąjį miestą ir išbandyti pradinių klasių mokytojo duoną. Taip nuo 1998 metų dirbu Telšių Vincento Borisevičiaus gimnazijoje su pačiais mažiausiais mokiniais. Tai tikrų tikriausias pašaukimas.“
Mokytojo darbe, anot pedagogės, labiausiai džiugina tai, kad nuolat matai savo darbo prasmę: vakar vaikas dar nesuprato, nemokėjo, negebėjo, o po šiandienos pamokos – jau geba ir gali, išeina namo spindinčiomis akimis! O liūdina tai, kad pedagogui beveik visą laiką tenka būti prašytojo vaidmenyje – ar keliant mokytojams atlyginimus, ar norint turėti darbo krūvį, ar norint gauti reikalingų priemonių, baldų, naujų technologijų…
Į klausimą, ar mato savo įdėto nuoširdaus darbo grąžą mokiniuose, ar kas iš jų pasirinko pedagogo profesiją, Kristina atsakė štai taip: „Atvesdami į pirmą klasę savo vaiką, tėvai manimi, kaip mokytoja ir auklėtoja, labai pasitiki. O aš stengiuosi jų nenuvilti. Juk kiek pats širdies ir darbo įdedi, tiek gauni atgal. Viską, ką noriu išmokyti, rodau savo asmeniniu pavyzdžiu. Nes vaikai mokosi ne iš to, ką girdi, o iš to, ką mato. Todėl visada gaunu tėvų ir mokinių atgalinį ryšį-grąžą. Labai tuo džiaugiuosi. Tačiau mokausi ir iš savo klaidų… Smagu susitikti su buvusiais mokiniais, pakalbėti, pasmalsauti, kaip sekasi ir nuoširdžiai pasidžiaugti, kad užaugo doras, šviesus, teisingas, sėkmingas, mylimas ir mylintis žmogus, prie kurio pradžių pradžios teko prisiliesti ir man. Galiu didžiuotis, kad mano pirmosios laidos buvusi mokinė Julija Bytautaitė-Barsienė moko vaikus biologijos.“
Kristina save įvardija kaip žmogų, nemėgstantį monotonijos, todėl, jei tektų metus atsukti atgal, pasak jos, tikriausiai būtų smalsu išbandyti ir kitą profesiją…