Tarptautinis poezijos festivalis „Poezijos pavasaris“ Telšiuose

Loretos Gedeikienės nuotrauka.

Ištikimiausius gerbėjus ir skaitytojus gegužės 14-28 d. festivalis kvietė net į 132 renginius visoje Lietuvoje, Lenkijoje, Šveicarijoje, JAV, Vengrijoje, o virtualūs tiltai suteikė galimybę susitikti su poetais, gyvenančiais Jungtinėse Amerikos Valstijose, Danijoje, Meksikoje, Vokietijoje.
Šiais metais jau 59-ąjį kartą vykęs Tarptautinis poezijos festivalis ir jo ilgametė istorija patvirtina, jog „Poezijos pavasaris“ išlieka aktualus ir laukiamas, patrauklus naujoms skaitytojų kartoms visoje Lietuvoje. Tai bene vienintelė galimybė per dvi savaites susipažinti su išsamia šiuolaikinės lietuvių ir pasaulio poezijos panorama. Įdomioje festivalio programoje – gyvi susitikimai su įvairių kartų poetais, skaitymai, pokalbiai apie literatūrą, poezijos ir muzikos vakarai, literatūros pamokos, sakralinės poezijos valandos, ekskursijos, parodos.
Į Telšius Poezijos paukštė atskrido gegužės 27-ąją, šeštadienį, – mieste ir rajone vyko Tarptautinio poezijos festivalio „Poezijos pavasaris“ renginiai.
Telšių Karolinos Praniauskaitės viešojoje bibliotekoje diskutuota, ar poezija turi būti panaši į gyvenimą. Bibliotekos direktorės pavaduotoja Vida Urnikienė ir darbuotojos pasveikino į Telšius atvykusius festivalio svečius. Diskusijoje dalyvavo: poetas Tomas Petrulis, poetės Alina Borzenkaitė ir Uršulė Toleikytė, poetas, vertėjas Miłoszas Waligórskis, vertėjas Rimvydas Strielkūnas, žurnalistas, laidų vedėjas, skaitovas Paulius Šironas.
Vėliau festivalio svečiai nuvyko prie Telšių Žemaitės gimnazijos. Skverelyje, prie paminklo Vytautui Mačerniui, tradiciškai skambėjo eilės – „Poezijos pavasario“ reveransas poetui Vytautui Mačerniui.
Vykdami į Ryškėnus, poetai stabtelėjo prie Telšių autobusų stoties, kur ant jos kolonų pritvirtintose metalinėse plaketėse skaitė įrašytus mūsų krašto poetų eilėraščius. Keleivius palydintys ir sutinkantys eilėraščiai – unikalus sumanymas, kurį savo diplominiu darbu įprasmino buvusi Vilniaus dailės akademijos Telšių fakulteto absolventė, menininkė Asta Šimkevičienė.
Visus metus Poezijos paukštė sklandė Ryškėnų miestelio bibliotekoje. Tad Ryškėnų kultūros centre tądien svetingai sutikti Tarptautinio poezijos festivalio svečiai, kur įvyko puiki poezijos ir muzikos šventė. Svečius poetus pristatė renginio vedėja Irena Daubarienė. Nuoširdžius sveikinimo ir padėkos žodžius svečiams bei visiems susirinkusiems tarė Ryškėnų seniūnijos seniūnas Saulius Širvys, Ryškėnų kultūros centro direktorė Romualda Virketienė, Telšių Karolinos Praniauskaitės viešosios bibliotekos direktorė Jolanta Kaubrienė ir pavaduotoja Vida Urnikienė, Ryškėnų vyr. bibliotekininkė Vitalija Dzieverš.
Už bendruomeniškumą, finansinę paramą ir kartu vieningai kurtą šventę „Poezijos pavasaris 2023“ Ryškėnuose bibliotekos direktorė padėkos raštus įteikė Irenai Daubarienei, Ryškėnų bendruomenei, Ryškėnų kultūros centrui.
Poeziją puikiai papildė muzika: saksofonu grojo Sigitas Petrulis, dainavo Sandra Petrulienė, akordeonu grojo Jonas Jurevičius, Telšių meno mokyklos mokytojas Darius Jurgutis ir trimitininkų ansamblis. Poezijos posmų skaitė klebonas Vaidas Buivydas.
Nuostabioji Poezijos paukštė, kurią sukūrė stiklo meistras Vygantas Paulauskas, metus pasisvečiavusi Ryškėnuose, šįkart „išskrido“ į Žarėnų biblioteką. Ryškėnų bibliotekininkė Vitalija Dzieverš Poezijos festivalio simbolį perdavė kolegei Kristinai Vaitiekaitienei.
Gegužės 27-osios vakare didžioji Poezijos šventė POEZIJOS PAVASARIS 2023 vyko Telšių katedros aikštėje. Visus susirinkusius poetiškai pasveikino Telšių rajono savivaldybės vicemerė Agnė Jakavičiutė-Miliauskienė, o atvykusiems poetams nuoširdžiai padėkojo Telšių rajono savivaldybės Karolinos Praniauskaitės viešosios bibliotekos direktorės pavaduotoja, projekto „Poezijos pavasaris Telšiuose“ koordinatorė Vida Urnikienė.
Renginį vedęs Telšių Žemaitės dramos teatro direktorius Deividas Rajunčius supažindino su „Poezijos pavasario“ svečiais ir pakvietė juos paskaityti poezijos.
Jaunosios kartos poetė ALINA BORZENKAITĖ kūryboje linksta prie kontrastų, derina kaimo, gamtos ir urbanistinius, istorinius bei šiandienos realijų vaizdinius. Kūryba publikuojama kultūrinėje spaudoje. 2021 m. tapo viena iš festivalio „Literatūrinės slinktys“ laureačių.
Poetas TOMAS PETRULIS Vilniaus universitete baigė istorijos bakalauro ir religijos mokslų magistrantūros studijas. 2017 m. pasirodė pirmasis jo poezijos rinkinys „Triukšmo gyvatė“. Knyga įvertinta – pakliuvo į Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto sudarytą kūrybiškiausių 2017 m. knygų dvyliktuką, taip pat įtraukta į 2018 m. „Metų knygos rinkimų“ penketuką poezijos kategorijoje. Antrojo autoriaus poezijos rinkinio „Sterili“ tekstai kyla iš įtampos tarp sakralumo ir profaniškumo, tikėjimo ir netikėjimo, iki galo nesugebant pasirinkti nei vieno, nei kito, nuolat judant, migruojant tarp šių polių.
Jaunoji poetė URŠULĖ TOLEIKYTĖ Vilniaus universitete studijavo psichologiją, dirbo vaikų psichikos sveikatos srityje, šiuo metu tęsia sociologijos studijas. Kūrėjos interesų ratas platus – jame darniai sugyvena ne tik eilės, menų sintezė, teatras bei filosofija, bet ir… animaciniai filmukai. Kinematografiški ir jos eilėraščiai. Tekstuose pinasi sapnai, fantazijos ir netikėti suvokimai apie žmonių tarpusavio santykius.
Žurnalistas, LRT radijo žinių ir laidų vedėjas, poezijos skaitovas PAULIUS ŠIRONAS rengia skaitymo ir muzikos vakarus įvairiuose Lietuvos regionuose. Savo skaitytas eiles į kompaktinę plokštelę sudėjęs skaitovas žurnalistas vadina laikui nepavaldžiu kalbėjimu.
P. Šironas jau ne vienerius metus keliauja pristatydamas išeivijos poetų kūrybą, kuri įkvėpė jį parašyti knygą „Laiškai Sodininkui“. Pauliaus balsas pažįstamas tiek LRT klausytojams ir žiūrovams, tiek poezijos mėgėjams. „Žinios – visiški faktai, ir mane gal net stabilizuoja. Poezijos skaitymai – antra medalio pusė mano gyvenime“, – spaudai yra sakęs P. Šironas.
Poetas, vertėjas MIŁOSZAS WALIGÓRSKIS – jaunosios kartos lenkų poetas, vengrų, slovakų ir serbų literatūros vertėjas. 2015 m. pelnė „Adamo Vlodeko“ literatūrinį apdovanojimą už serbų poezijos antologijos redagavimą ir vertimą į lenkų kalbą. Bendradarbiauja su svarbiausiais Lenkijos literatūros žurnalais. Bydgoščiaus literatūros premijos „Lankininkės strėlė“ (2018) laureatas yra išleidęs šešias poezijos knygas: „36 būdai pasiekti tuštumą“ (2012), „32 pėdos link“ (2015), „Tušinukas“ (2017), „Vertimo menas“ (2018), „Žolė ir zoologijos sodas“ (2019, su Anna Waligórska) ir „Daug butų“ (2021), tris apsakymų rinkinius: „Kas tai matė“ (2016), „Smulkioji proza“ (2016, su Anna Waligórska) ir „Penkios su puse moterys“, 2022). Išvertė daugiau nei 20 knygų iš vengrų, slovakų, serbų-kroatų ir latvių kalbų.
RIMVYDAS STRIELKŪNAS kūrinius verčia iš lenkų kalbos. Žanrai: proza, esė, poezija, drama.
1998 m. baigė studijas Vilniaus universiteto Komunikacijos fakultete. Nuo 1999 m. dirba savaitraštyje „Literatūra ir menas“ dizaineriu maketuotoju. Vilniaus universitete sėkmingai baigė Lenkų instituto organizuojamus lenkų kalbos kursus. Pirmoji vertimo publikacija – 2000 m.
Krokuvos knygų institutas 2004 m. jam patikėjo išversti Tadeuszo Różewicziaus eilėraščius ir kitą medžiagą, skirtą Vilniaus knygų mugei.
Savo poeziją skaitė ir Telšių krašto kūrėjos.
IRENA DAUBARIENĖ – žemaičių tarmės puoselėtoja. Neseniai Telšių pastoracijos centre vyko kūrybinė popietė, skirta „Kranto“ progimnazijos direktorės, poetės I. Daubarienės 50-ies metų jubiliejui, jos eilėraščių knygos „Įsižiūrėjimai“, taip pat Irenos ir dukros Marijos knygos žemaičių tarme „Isiveiziejėmā“ sutiktuvėms. Šiandien kūrėja džiaugiasi nueitu gyvenimo keliu, kuriame būta ir sunkių išbandymų, bei tvirtina, kad visokio laiko reikia. „Aš galiu šiandien verkti, kad man jau 50 metų, ir galiu tiesiog pasižiūrėti, kuo esu turtinga ir kuo galiu dalintis“, – pozityviai reziumavo poetinio žodžio meistrė.
Pasak I. Daubarienės, vienas jai artimesnių eilėraščių yra „Dvė ruodas“, mat, kai jį skaito dukra Marija, joje ji mato save vaikystėje. „Žemaitiška kalba mano eilėraščiuose yra labai jauki, bet juk ji tokia ir yra. Tas žemaitiškas žodis eilėraštyje gimsta visiškai kitaip negu lietuviškas. Aš jau per savo kūrybos pristatymus esu sakiusi, kad žemaitiškas žodis gimsta iš gilumos, iš gelmių su šaknimis, tarsi atiteka per amžius.“
Jautriai skambėjo lietuvių kalbos mokytojos, Lietuvos Respublikos kultūros ministro Simono Kairio mamos ELENOS ŠIDLAUSKIENĖS kūrybos posmai.
Eilėraščių rinktinės „Šviesos saujelė sau“ autorė DAIVA ŽIVATKAUSKIENĖ poeziją mėgusi nuo mažumės – deklamavusi ir kūrusi jau pradinėse klasėse. Nuo 2020 m. eilėraščius rašo intensyviau, savo eiles skaito įvairiuose poezijos renginiuose. Tad knyga „Šviesos saujelė sau“ – subrandinta dovana pačiai poetei ir skaitytojams. Šventiško renginio metu skambėjo daug ne tik poezijos, bet ir muzikos.
Dainininkė ir muzikos pedagogė RENATA VARNAGIRYTĖ 2022 m. baigė sceninių žanrų dainavimo magistrantūros studijas Vytauto Didžiojo universiteto Muzikos akademijoje, doc. Ritos Novikaitės klasėje. Apdovanojimai: diplomas Vilniaus Tarptautiniame jaunimo muzikos konkurse „Premio Scarlatti“ (2022 m.), diplomas su pagyrimu tarptautiniame muzikos asociacijos „Gloria Artis in Vienna“ konkurse (2021 m.).
Muzikinės scenos fenomenas SAULIUS PETREIKIS – vienas ekspresyviausių Lietuvos kūrėjų. Jo atliekamoje muzikoje skamba tiek tradiciniai, tiek ir archainiai pučiamieji instrumentai, o pasirodymai pasižymi energija, įvairių emocijų gausa. Per 50 skirtingų instrumentų grojančio atlikėjo pasirodymai primena spalvingą kelionę, kurioje persipina baltiškų ir skandinaviškų pasaulių garsiniai lobynai. Sauliaus kuriama muzika šiltai priimama pačios įvairiausios auditorijos.
Gitaristo, kompozitoriaus ir vokalisto CHRISO RUEBENSO kūryboje dera klasikinė, džiazo ir pasaulio (world) muzika, sukurianti unikalų ir drąsų skambesį. Koncertuodamas su Baltijos gitarų kvartetu ir savo ansambliu, gitaristas apkeliavo visą Europą ir Aziją. Jo kūriniai yra laimėję keletą tarptautinių konkursų. Iš Belgijos kilęs muzikantas savo namais dabar vadina Lietuvą.
Telšių Karolinos Praniauskaitės viešosios bibliotekos direktorė Jolanta Kaubrienė padėkas už bendruomeniškumą, paramą ir kartu vieningai kurtą šventę „Poezijos pavasaris 2023“ įteikė Telšių kultūros centrui, Telšių Žemaitės dramos teatrui, AB „Žemaitijos pienas“ – vadovams ir kolektyvams. Visiems renginio dalyviams įteiktos rėmėjo – AB „Žemaitijos pienas“ – dovanėlės.
„Poezijos pavasario“ Telšiuose rengėjai – Telšių rajono savivaldybės Karolinos Praniauskaitės viešoji biblioteka ir viešoji įstaiga „Rašytojų klubas“, vadovaujama Janinos Rutkauskienės ir rengianti Tarptautinį „Poezijos pavasarį“, kuris yra didžiausias ir reikšmingiausias literatūrinis festivalis Lietuvoje.
Festivalio rėmėjai: Lietuvos kultūros taryba, Telšių rajono savivaldybė, AB „Žemaitijos pienas“.
Festivalio partneriai: Telšių kultūros centras, Žemaitės dramos teatras.
Informaciniai rėmėjai – laikraščiai „Kalvotoji Žemaitija“, „Telšių žinios“.
Iki kito „Poezijos pavasario“! (Telšių rajono savivaldybės Karolinos Praniauskaitės viešosios bibliotekos inf.)