Į Regioninės Telšių ligoninės medikų bendruomenę sėkmingai įsiliejo gydytoja pulmonologė Ieva Dimienė. Ji dirba šeštadieniais pagal individualų kintantį grafiką 124 kabinete (detaliau teirautis registratūroje +370 444 77022). Jauną specialistę ypač už atsakingumą ir kruopštumą puikiai vertina ligoninės vadovė Jovita Seiliuvienė. O kaip sekasi pačiai gydytojai? Apie tai pokalbis su ja.
Algirdas Dačkevičius
– Jūsų kilimo šaknys ir kas Jus paskatino rinktis gydytojos profesiją?
– Užaugau Mažeikių rajone, nedideliame Voverių kaimelyje. Nuo mažens tėvai kartojo, kad pagrindinis mano darbas – stropiai mokytis. Kadangi mokslai sekėsi gerai, nusprendžiau pasirinkti mediciną. Žinojau, kad studijos laukia nelengvos, tačiau iššūkių nebijojau.
– Kodėl pasirinkote darbą Regioninėje Telšių ligoninėje? Kaip Jus priėmė kolektyvas?
– Rezidentūros metu dirbau Regioninės Telšių ligoninės Priėmimo-skubiosios pagalbos skyriuje budinčia medicinos gydytoja. Jau tuomet puikų įspūdį paliko ligoninės personalo atsidavimas darbui, administracijos noras eiti išvien su medicinos naujovėmis. Todėl, atsiradus galimybei šioje įstaigoje įsidarbinti pulmonologe, ilgai nedvejojau. Priimti sprendimą dirbti būtent čia paskatino ir meilė savam Žemaitijos kraštui, nuoširdiems jo žmonėms.
– Ko gero, ne vienam pravartu žinoti, kas yra pulmonologas ir ką gydo šios medicinos srities specialistas. Kada užtenka šeimos gydytojo pagalbos ir kada reikėtų kreiptis pas Jus?
– Pulmonologas diagnozuoja ir gydo apatinių kvėpavimo takų ir plaučių ligas. Šis specialistas konsultuoja pacientus, sergančius ūminėmis (pavyzdžiui, ūminis bronchitas, plaučių uždegimas, plaučių embolija) bei lėtinėmis (pavyzdžiui, lėtinis bronchitas, astma, lėtinė obstrukcinė plaučių liga, plaučių vėžys, intersticinės plaučių ligos, plautinė hipertenzija, obstrukcinė miego apnėja ir kt.) kvėpavimo sistemos ligomis. Būtina paminėti, kad ne visais atvejais pakanka antrinio lygio (rajono ar regiono) gydymo įstaigoje dirbančio pulmonologo konsultacijos. Įtariant retas ligas, esant sudėtingiems atvejams, nepakankant diagnostikos galimybių antrinio lygio gydymo įstaigoje, konsultuojantis pulmonologas pacientus nukreipia specialistui į tretinio lygio gydymo įstaigą.
Atsiradus kvėpavimo sistemos susirgimo požymių, pirmiausia reikėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją. Šeimos gydytojas, atlikęs tyrimus, nuspręs, ar pakanka trumpalaikio ambulatorinio gydymo, ar reikalinga gydytojo pulmonologo konsultacija. Dažniausiai šeimos gydytojai sėkmingai gydo ūminį bronchitą, nesunkų plaučių uždegimą. Vis dėlto, jei kvėpavimo sistemos ligos simptomai išlieka ir paskyrus gydymą ar įtariamas lėtinis kvėpavimo sistemos susirgimas, reikėtų pacientą nukreipti pulmonologui.
Tačiau yra atvejų, kai medicininės pagalbos būtina kreiptis nedelsiant (t.y. į artimiausią priėmimo-skubiosios pagalbos skyrių). Tai – kraujo atkosėjimas, ūminis krūtinės skausmas, staiga atsiradęs stiprus dusulys, sąmonės netekimas. Tokie simptomai gali reikšti gyvybei grėsmingą būklę, todėl turi būti vertinami itin rimtai.
– Ar jau spėjote patirti COVID-19 išbandymą? Jeigu taip, ar dėl didžiulių pavojingų iššūkių nekilo abejonių dėl pasirinktos profesijos?
– COVID-19 išbandymą patirti teko – tuo metu jau studijavau rezidentūroje, papildomai dirbau medicinos gydytoja Regioninėje Telšių ligoninėje. Šiuo laikotarpiu prireikė dar daugiau psichologinės ir fizinės ištvermės, reikėjo išmokti naujų dalykų, prisitaikyti prie neįprastų aplinkybių. Vis dėlto, niekada nesitikėjau, kad pasirinktas kelias bus lengvas, priėmiau tai kaip neatsiejamą darbo dalį, todėl pandemija jokių abejonių nesukėlė.
– Kokie kritiniai atvejai yra labiausiai įsiminę, kai pavyko išgelbėti žmonėms gyvybę? Ar jaučiate pacientų dėkingumą, o gal žemaičiai labiau santūrūs?
– Negalėčiau išskirti konkrečių atvejų. Manau, kad kiekviena liga, jeigu laiku nenustatoma ir tinkamai negydoma, gali tapti tuo kritiniu atveju, todėl dedu visas pastangas, kad pasiektume geriausių įmanomų rezultatų. Smagu, kad pacientai supranta, jog linkiu jiems gero. Iš tiesų žmonės tiek Žemaitijoje, tiek ir kitose Lietuvos vietose yra bendradarbiaujantys ir geranoriški.
– Ką galėtumėte patarti ligoniui, kad jis nepavėluotų kreiptis pas Jus? Koks turėtų būti gydytojo ir ligonio tandemas, kad liga būtų sėkmingai įveikta?
– Mano patarimas – neignoruoti simptomų, ypač, jeigu jie užsitęsę ar stiprėjantys. Tokiu atveju pirmiausia reikėtų kreiptis į šeimos gydytoją, juo pasitikėti, bendradarbiauti, nebijoti klausti, jeigu kas nors neramina – juk kalbame apie sveikatą. Norint sėkmingai įveikti ligą ar sulėtinti jos progresavimą, labai svarbus komandinis gydytojo ir paciento darbas. Specialistas turi užtikrinti gydymą, paremtą moksliniais argumentais, suprantamai paaiškinti gydymo rekomendacijas, kokių rezultatų galima tikėtis. Tuo tarpu pacientas turėtų pasitikėti gydytoju, laikytis gydymo režimo, vengti ligos eigą bloginančių veiksnių, stebėti savo sveikatos būklę.
– Ar susirgimai, susiję su plaučiais arba kvėpavimo takais, pakankamai dažni ir kokie pavojingiausi? Kokia situacija Telšiuose? Ar šios ligos „jaunėja“?
– Pacientų, besikreipiančių į pulmonologą, srautas iš tiesų didelis. Ištyrimui atvyksta įvairaus amžiaus žmonių – nuo vos sulaukusių pilnametystės iki garbaus amžiaus senjorų. Yra susirgimų, kurių eiga iš lėto progresuojanti, tuomet su šeimos gydytojo priežiūra saugu laukti planinės pulmonologo konsultacijos. Tačiau yra ir tokių būklių, kuomet delsti negalima. Pavyzdžiui, jeigu yra įtariama plaučių embolija, labai svarbi greita diagnostika ir savalaikis gydymas krešumo sistemą veikiančiais vaistais (antikoaguliantais). Norėčiau atkreipti dėmesį, kad, atsiradus plaučių embolijai būdingų simptomų (pavyzdžiui, staiga atsiradęs dusulys, kraujo atkosėjimas, ženklus arterinio kraujospūdžio sumažėjimas ar net sąmonės netekimas), pacientas turėtų vykti tiesiai į artimiausią priėmimo-skubiosios pagalbos skyrių, nelaukdamas planinės pulmonologo konsultacijos. Be to, nepamirškime, kad egzistuoja ir onkologinės kvėpavimo sistemos ligos. Nustačius plaučių vėžio rizikos veiksnius ir klinikinę išraišką, ištyrimui pacientas turi būti nukreiptas vadinamojo „žaliojo koridoriaus“ principu – nelaukiant bendroje eilėje patekti pas specialistą.
– Kas Jus džiugina ir neramina pasirinktame darbe?
– Malonu, kai galiu padėti pasveikti ar pagerinti gyvenimo kokybę. Nuotaika iš karto tampa geresnė, kai pakartotinai atvykę pacientai džiaugiasi, kad paskirtas gydymas duoda gerų rezultatų. Tačiau neramina žinojimas, jog ne visada vien pastangų ir žinių pakanka, kad pacientui būtų įmanoma pagelbėti. Juk daug kas priklauso ne tik nuo gydytojo, o ir nuo bendros žmogaus sveikatos būklės, ligos pobūdžio.
– Jūsų ateities perspektyva. Gal įsitvirtinsite Telšiuose?
– Šiuo metu gyvenimą su vyru kuriame Kaune – šis miestas po ilgų studijų metų man tapo savu. Tačiau kelionių į Telšius visada labai laukiu – miela tarmiškai bendrauti su čia gyvenančiais žmonėmis, stengiuosi atrasti laiko po darbo pasivaikščioti jaukiame senamiestyje, išgerti puodelį kavos vietinėje kavinukėje.
– Ar turite pomėgių, kurie Jums leistų atsikvėpti po darbo?
– Kadangi daug laisvo laiko neturiu, vertinu kiekvieną progą pabūti su šeima. Ypač smagu po darbų grįžti į tėvų sodybą ir ten kartu su visais leisti laiką gamtos apsuptyje.
– Dėkoju už pokalbį.
SEKMES IR STIPRYBES DARBUOSE