Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda, lankydamasis Telšiuose, susitiko su rajono žiniasklaidos atstovais ir atsakė į keletą labiausiai skaitytojams rūpimų klausimų.
Algirdas Dačkevičius
Susitikime su šalies vadovu „Kalvotoji Žemaitija“ pastebėjo, jog vienos aktualiausių problemų Telšiuose yra vidaus ir užsienio investicijų stoka: mažai kuriama naujų darbo vietų, pramonės plėtra sustingusi. Lietuvoje, nors metų metais kalbama apie regioninę politiką, ji nepakyla aukščiau politinių – rinkiminių mitų. Ministerijos vėluoja parengti gaires Europos Sąjungos paramai gauti.
Prezidentas pritarė, jog tai aktuali problema ir neseniai Prezidentūroje vyko susitikimas, kur pasakyta konkrečioms ministerijos dėl biurokratinio požiūrio daug kritiškų žodžių. Blogiausia, jog daugelio politikų galvose užprogramuota, kad viskas turi būti sprendžiama Vilniuje, o regionams tai, kas lieka. Kai toks požiūris, regionams pakankamai lėšų neskiriama. Todėl Prezidentūroje buvo tiesiai paklausta, kodėl šimtų milijonų eurų europinių pinigų nepanaudojama, kurie praverstų ne plytelėms kloti, o vandentvarkos infrastruktūrai plėsti, energetikai, verslui skatinti ir t.t. Aimanuojama, kad trūksta lėšų, o jų negaunama dėl aplaidaus darbo. Ir toliau su tokiu ministerijų aplaidumu Prezidentūra nesiruošia taikstytis.
Kalbėdamas apie Telšius, Prezidentas mano, kad meras supranta investicijų pritraukimo svarbą, tačiau susiduriama su daugeliu problemų, nes Telšiai ne didmiestis. Reikia pasiekti, kad verslininkams ateiti būtų sudarytos patrauklios sąlygos. Kai kurios savivaldybės kuria pramonės parkus, laisvąsias ekonomines zonas, ir tai pasiteisina. Kitas svarbus dalykas, nulemiantis verslininkų pasirinkimą mažesnius miestus, ar ten yra pakankamai darbo jėgos.
Dar viena svarbi problema Telšių regione, kad dėl demografinės padėties prastėjimo nyksta miestelių mokyklos, daug jų visai uždaryta. Likusios kelios miestelių gimnazijos gali išnykti, kadangi klasėse nebus gimnazijai būtino mokinių skaičiaus, taigi privalomieji reikalavimai gimnazijai, bet dėl mokinių skaičiaus, nebeatitinka situacijos miesteliuose.
Pasak Prezidento, pati mokykla, kaip pastatas, nėra vertybė, o didžiausia vertybė, kokį išsilavinimą mokinys įgyja toje mokykloje. Jeigu regionuose besimokantis mokinys turės prastesnį išsilavinimą negu miestuose, jo startinės sąlygos gyvenime bus prastesnės pasivyti tuos, kurie gavo geresnį išsilavinimą. Todėl, pritariant Švietimo reformai, siekiama visoje šalyje švietimo tolygumo, nes tos mažos mokyklos, kur mokytojas priverstas dėstyti dalyką kelioms sujungtoms klasėms, niekaip negalės efektyviai moksleiviui perteikti tokių žinių, kokių galima gauti normaliomis sąlygomis. Vadinasi, pasiteisina didesnės mokyklos, turinčios geresnę mokymo bazę ir suteikiančios moksleiviams geresnį išsilavinimą.
Prezidentas sutinka, kad opi demografinė problema. Jis prisiminė 2007-2008 metus, kai gimstamumas buvo gerokai skatinamas finansiškai. Žinoma, tuomet pasitaikė ir piktnaudžiavimo. Tačiau pati idėja skatinti gimdyves finansiškai buvo gera, nes po septynerių metų, kai vaikai sugužėjo į pirmąsias klases, kai kur jos buvo perpildytos ir reikėjo steigti papildomas klases.
Paliesta ir kita svarbi problema, nes gyventojai skundžiasi, kad labai ilgai tenka laukti, kol pagal šeimos gydytojo nukreipimą patenka pas gydytojus specialistus.
Pasak Prezidento, eilių pas gydytojus klausimas yra labai aktuali problema ne tik Telšiuose, bet ir visoje Lietuvoje. Žmonės objektyviai turi teisę būti pasipiktinę, nes įstatymai įpareigoja sveikatos priežiūros įstaigas suteikti konsultacijas per nustatytus terminus. Deja, kaip rodo praktika ir konkrečios pacientų istorijos, pernelyg daug žmonių nepatenka pas gydytojus per įstatymo numatytus terminus.
O sveikatos paslaugų poreikis šalyje yra išaugęs dėl visuomenės senėjimo proceso ir gana prastos mūsų visuomenės sveikatos. Taip pat Lietuvoje trūksta gana daug gydytojų, dirbančių būtent viešajame sektoriuje – valstybinėse ar savivaldybių gydymo įstaigose. Konsultacijų finansavimo ir apmokėjimo už jas iš ligonių kasų sistema taip pat yra tobulintina. Neefektyvi siuntimų sistema bei netinkamas vizitų pas gydytojus laikų administravimas gydymo įstaigose irgi gilina problemą.
Valstybė nėra sudariusi pakankamos motyvacinės sistemos gydytojams atvykti dirbti į regionus bei likti dirbti viešajame sektoriuje.
Prezidentas teigiamai vertina pačių savivaldybių pastangas kurti motyvacines sistemas gydytojams atvykti dirbti į regionus bei likti dirbti viešajame sektoriuje.
Šalies vadovas įsitikinęs, kad dalis paminėtų problemų gali būti sprendžiamos greičiau, negu tai daroma dabar. Negalime susikoncentruoti vien į gydymo įstaigų tinklo pertvarką ir laukti, kol suplanuota sveikatos reforma kažkada pradės žmonėms duoti apčiuopiamų rezultatų. Todėl Prezidentas išreiškė lūkestį, kad, siekiant mažinti pacientų eiles, būtų imtasi ne tik ilgalaikių sisteminių pertvarkų, bet ir greitųjų darbų, kurių vaisiai būtų iš karto pasiekiami. Būtų ieškoma kad ir laikinų, bet greitų sprendimų netoleruotinai situacijai pagerinti. Pavyzdžiui, peržiūrėti siuntimų pas gydytojus tvarką ir eliminuoti visas taisykles, kurios žmonėms sukuria dirbtinius, perteklinius siuntinėjimus pirmyn-atgal tarp gydytojų specialistų ir šeimos gydytojų. Būtina dėti maksimalias pastangas, kad veiktų vieningo standarto registracijos sistema, kad būtų žymiai padidintos galimybės registruotis el. sistemoje ir skaidriai matyti joje visus laisvus laikus. Sumažinti šeimos gydytojams ir gydytojams specialistams tenkančią biurokratiją.
Reikia daug labiau orientuotis į pacientą, dirbti ir ieškoti sprendimų, kad žmonėms sveikatos paslaugų prieinamumas padidėtų jau dabar, o ne kažkada. Institucijos turi dirbti taip, kad žmonės pajustų, jog situacija gerėja.
Telšiuose, miesteliuose, gyvenvietėse gyventojai kaip pačią didžiausią problemą pabrėžia prastą kelių ir gatvių dangos būklę, silpnai išplėtotas nuotekų sistemas.
Prezidentas pastebėjo, kad lankydamasis su komanda Lietuvos miestuose, miesteliuose ir gyvenvietėse, deja, daugelyje jų pamatė, kad kelių ir gatvių būklė yra prasta ir negerėja. O juk nuo tinkamos kelių infrastruktūros priklauso ir gyventojų gyvenimo kokybė, ir rajonų ekonominis gyvybingumas. Šiandien tenka konstatuoti, kad ilgi nepakankamo finansavimo ir atsakingų institucijų dėmesio trūkumo metai daug kur nulėmė apgailėtiną kelių kokybę, o vietomis net ir griūvančius tiltus bei kelius.
Valstybė negali taupyti kelių priežiūros sąskaita. Būtina didinti finansavimą keliams tvarkyti, surasti tam tvarius finansavimo šaltinius.
„Lankydamasis Telšiuose, mačiau kaip miestas gražėja ir tvarkosi, sulaukia sugrįžtančių ir naujų gyventojų. Suprantama, kad modernizuotis privalo ir visas miesto komunalinis ūkis, taip pat ir vandentiekis, ir nuotekų sistema. Net jeigu valstybė jau nebeturi galimybės šiam tikslui skirti ES finansavimo, privalome ieškoti alternatyvų – nacionalinių pinigų, skolinimosi potencialo naudojimo, pačių įmonių aktyvių pastangų ieškoti būdų, kaip finansuoti tokius projektus bendradarbiaujant su privačiais partneriais, įskaitant tarptautines ir vietos finansų institucijas“,– sakė Prezidentas.