Tarybos nariams derėtų pramogas užsienyje iškeisti į keliones po rajoną

„Facebook“ dalijamasi Telšių Išdegos Pušies ir Mastupio gatvių gyventojų tekstu, pavadintu „Pagalbos šauksmas“. Deja, panašius tekstus galėtų parašyti dešimčių, jei ne kelių šimtų rajono gatvių gyventojai. Bėda ta, kad dešimtmečius tvyro toks pat reiškinys – Savivaldybės tarybos nariai mažai domisi „rinkėjų“ gyvenamosios aplinkos sąlygomis.

Alvydas Ivoncius

Degalus pirkosi tūkstančiais litrų, bet…
Dauguma Savivaldybės tarybos narių „feisbuke“ mėgaujasi įkeldami nuotraukas iš savo išvykų po užsienio šalis. Tačiau beveik nepasitaiko, kad nusifotografuotų kokioje nors varganos dangos gatvėje, remontuotiname visuomeniniame pastate.
Dauguma Savivaldybės tarybos narių linkę lengva ranka balsuoti už ne pirmos būtinybės sumanymus, taip išleidžiant šimtus tūkstančių eurų.
Kelių ir gatvių būklė – bene opiausia rajono problema. Vis dėlto kartais sprendimai stebindavo ir keldavo įtarimų. Štai prieš keletą metų buvo išasfaltuota žvyrkelio atkarpa iš Rapalių kaimo vedanti į Biržuvėnus. O, kaip tyčia, prie to žvyrkelio buvo turtingų verslininko ir ūkininko sodybos. Rajono valdžia pasistengė, kad jiems, kaip sakoma, „kelias nedulkėtų“. Tuo tarpu gatvių, kuriose gyvena nepalyginamai daugiau žmonių, gyventojams principas „kad kelias nedulkėtų“ netaikomas dešimtis metų.
Panašu, vietos veikėjams reikia nedaug – pasivažinėti po rajoną, o ne vien išpuoselėtas užsienio vietas. Beje, rašėme, kad praėjusią kadenciją Savivaldybės tarybos nariai išleido tūkstančius eurų, galėjo nuvažiuoti dešimtis tūkstančių kilometrų. Pagal degalų kiekį skersai išilgai būtų išmaišę visą rajoną. Suprantama, pas jokius „rinkėjus“ nevyko, nesidomėjo, kokie keliai ir gatvės, tačiau už rajono biudžeto pinigus pasilengvino sau gyvenimą – bent degalų nereikėjo už savus pinigus pirkti.
Taigi Pušies Išdegos ir Mastupio gatvių gyventojai šaukiasi pagalbos dėl labai prastos kelio būklės. Pateikiame visą jų pagalbos prašymo tekstą ir jį iliustruojančias nuotraukas.

„Gerbiami Telšių rajono tarybos nariai ir visuomene,
Jau ne vienerius metus girdime kalbas apie tai, kaip Telšiai turi būti patrauklūs gyventi, kaip reikia skatinti žmones kurtis čia, investuoti į savo ateitį šiame mieste. Tačiau ar iš tikrųjų kas nors norės dėti šimtus tūkstančių eurų į gyvenamąją vietą, kurios keliai primena karo lauko liekanas?
Vienas ryškiausių pavyzdžių – Išdegos Pušies ir Mastupio gatvės. Kai ši teritorija buvo prijungta prie miesto, gyventojams buvo žadėta, kad kelio priežiūra gerokai pagerės, nes dabar jis bus prižiūrimas Telšių miesto, o ne Ryškėnų seniūnijos. Tačiau realybėje situacija tik pablogėjo – kelias paliktas likimo valiai, niekas jo net neketina asfaltuoti, o vairuotojai savo automobilius remontuoja beveik taip pat dažnai, kaip pildo kuro bakus.
Žmonės, kasdien keliaujantys šiais keliais, jau spėjo susidurti su didžiulėmis duobėmis, kurios tapo nuolatine automobilio amortizatorių mirties priežastimi; avarinėmis situacijomis, kai išplauti kelkraščiai virsta spąstais nieko neįtariantiems vairuotojams; vis daugiau gyventojų nusivilia rajono valdžios neveiksnumu ir renkasi gyventi kitur – nes kas norės investuoti į vietovę, kur pagrindinis kelias labiau primena subombarduotą zoną nei miesto dalį?
Ir štai kas svarbiausia – kelkraščiai. Jie padaryti neaišku kokiu principu, atrodo visiškai neatitinka jokių reikalavimų. Jie tokie minkšti, kad užtenka vos truputį arčiau privažiuoti ir ratas tiesiog grimzta į žemę. Per pastarąjį pusmetį gyventojai matė visko: ant stogo apvirtusių traktorių; pakibusių sunkvežimių; įklimpusių lengvųjų automobilių.
Tai ne tik nepatogumas – tai akivaizdi grėsmė eismo saugumui. Kiek dar turėsime laukti, kol ši problema virs tragedija?
Prieš metus šioje teritorijoje pradėjo kursuoti autobusas. Iš pirmo žvilgsnio – gera naujiena, tačiau realybėje vaikai, vykstantys į mokyklą, kas rytą priversti dalyvauti pavojingame rodeo. Kelio nelygumai tokie, kad jiems sunku net išsėdėti savo vietose, o vairuotojai turi laviruoti tarp duobių, kad nesugadintų transporto priemonės ar nesukeltų nelaimės. Ar vaikų saugumas neturėtų būti svarbiausias prioritetas?
Svarbiausias klausimas: jei per tiek metų nebuvo sugalvotas joks realus sprendimas, ką veikia atsakingi asmenys?
Daugelis gyventojų bandė susisiekti su seniūnu, tačiau jų skambučiai ne tik ignoruojami, bet ir sulaukia paniekinamo požiūrio. Kai kurie pasakoja, kad jei seniūnas ir atsiliepia, tai ne problemą sprendžia, o žemina skambinančius. O dažniausiai – tiesiog neatsiliepiama. Ar taip turi būti valdoma miesto infrastruktūra?
Mes, Išdegos Pušies ir Mastupio gatvių gyventojai, reikalaujame šias gatves įtraukti į Telšių rajono trejų metų asfaltuojamų kelių sąrašą!
Mes nesame pasiruošę dar dešimtmetį kentėti blogiausios miesto kelio būklės.
Laukiame atsakymo!
Tai nėra tik skundas. Tai realybė. Mes laukiame aiškaus atsakymo ir veiksmų. O jei nebus nei vieno, nei kito – bent jau bus aišku, kas mieste yra pasiruošę dirbti, o kas tiesiog užima šiltą vietą.
Išdegos Pušies ir Mastupio gatvių gyventojai“

Nesusitvarkę vienur, įrenginės naują kvartalą
Savivaldybės tarybos kolegijai pateiktas planas vystyti teritoriją, esančią tarp Dirkstelių, Džiuginėnų, Brazdeikių ir Užgirių gatvių. Plane rašoma, kad teritorijoje nėra išvystytos inžinerinės infrastruktūros: įrengtų kelių, vandentiekio ir nuotekų tinklų, neišvystytas elektros tinklas.
Plane rašoma: „Teritorijoje yra nemaža dalis laisvos, sklypais nesuformuotos žemės. Planuojamoje teritorijoje laisva valstybinė žemė būtų suformuojama sklypais, kurie būtų parduodami viešo aukciono būdu. Planuojamoje teritorijoje būtų galimybė suformuoti apie 25 sklypus, kurių bendras plotas būtų apie 450 arų. Telšių mieste sklypų rinkos vertė už 1 arą prasideda nuo 900 eurų. Savivaldybė suformavus ir pardavus 16 sklypų galėtų gauti mažiausiai 405 tūkst. eurų pajamų“.
Pagal planą asfaltuoto kelio įrengti nesiūloma – esą ekonomiškiausia būtų žvyrkelis. Jo ilgis būtų pusantro kilometro ir kainuotų apie 450 tūkst. eurų.
Buitinių nuotekų tinklų reikėtų įrengti apie 1 tūkst. 250 metrų, kaina siektų apie 120 tūkst. eurų. Vandentiekio tinklai kainuotų apie 85 tūkst. eurų.
Ir štai ekonominis šio sumanymo „stebuklas“: Savivaldybė gautų apie 405 tūkst. eurų, bet mažiausiai išleistų 655 tūkst. eurų.

Būkite pirmas pakomentavęs

Leave a Reply

Your email address will not be published.


*


This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.